Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo G. D. ieškovės naudai 2 556,54 Eur žalos atlyginimą, 2) 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3) 58 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. Šiauliuose, V. Kudirkos ir Jovaro gatvių sankirtoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutrikdyta motociklo valdytojo sveikata. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas E. P. 2022 m. gegužės 23 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 10 654,77 Eur (9 016,12 + 411,84 + 795,13 + 431,68 = 10 654,77): 1) 9 016,12 Eur draudimo išmoką už motociklo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus pagal A. Ž. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0173. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina; 2) 411,84 Eur draudimo išmoką už sugadintus daiktus (motociklininko šalmą, kelnes, pirštines), pagal AB ,,Lietuvos draudimas“ nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimą Nr. 3047375-1204285; 3) 795,13 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajam už vaistus, gydymą, kelionės išlaidas ir neturtinę (moralinę) žalą, pagal 2022 m. spalio 3 d. gydytojo eksperto išvadą Nr. 3047376/ 1203597; 4) 431,68 Eur dydžio draudimo išmoką Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, pagal 2023 m. sausio mėn. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktą pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. 13331.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad išmokėjus draudimo išmoką paaiškėjo, jog eismo įvykis įvyko dėl abipusės vairuotojų kaltės. Remiantis 2024 m. balandžio 9 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajonas) prokurorės Erikos Girgždienės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05098-23 nutrauktas, nesant G. P. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pažymi, kad šis Nutarimas buvo apskųstas ir įsiteisėjo tik 2024 m. liepos 10 d. Šiame nutarime, be kita ko, yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visų asmenų – eismo įvykio dalyvių bei jį mačiusių asmenų parodymų patikrinimai (patikslinimai) vietoje, atliktos reikiamos pirminės ir papildomos apklausos ir skirtos papildomos užduotys atlikti eismo įvykio tyrimus, specialistams pateikiant visą surinktą medžiagą (taip pat ir po eismo įvykio tyrimo specialisto išvados gavimo surinktą medžiagą), tyrimai atlikti ir gautos specialisto išvados, iš kurių matyti, kad techniniu požiūriu vienareikšmiškai nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, negalima. Taip pat nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių įtariamosios G. P. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pasinaudojus visomis galimybėmis, surinkta nebuvo ir nėra galimybės surinkti, <...> o bet kurioje baudžiamojoje byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos, sprendžiant bylą, aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Visos byloje kilusios abejonės yra vertinamos įtariamosios naudai, todėl ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05098-23 yra nutrauktinas, nenustačius būtinojo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tai, kad G. P., vairuodama kelių transporto priemonę, nevykdė pranešime apie įtarimą nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų.“

4. Ieškovė nurodė, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja draudimo bendroves tirti užregistruotos žalos aplinkybes, siekiant nustatyti ne tik nuostolio dydį, tačiau ir paties įvykio aplinkybes, siekiant įsitikinti, kad draudžiamasis įvykis įvyko. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis draudžia draudikui išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinus, kad draudžiamasis įvykis buvo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veikla, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Remiantis visa žalos medžiaga bei Nutarimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent ir išskirtinai tik dėl G. P. neteisėtų veiksmų ir jos kaltės G. D. kilo žala, negalima konstatuoti ir priežastinio ryšio. Ieškovės pagrįstu įsitikinimu, jeigu tiek G. P., tiek G. D. nagrinėjamu atveju laikytųsi atitinkamų atsargumo priemonių, žala nė vienam iš jų nebūtų kilusi, t. y. eismo įvykis apskritai nebūtų kilęs. Atsižvelgiant į tai, taip pat civilinėje teisėje taikomą didžiausio tikėtumo taisyklę, taip pat į sąžiningumo bei teisingumo principus, Ieškovas nustatė, kad dėl atsiradusios žalos yra vienodai atsakingi abu nagrinėjamo eismo įvykio dalyviai – G. D. ir G. P.. Remiantis išdėstytu, AB „Lietuvos draudimas“, kaip G. P. civilinės atsakomybės draudikas, privalo už G. P. atlyginti atsakovui 50 proc. padarytos žalos. AB ,,Lietuvos draudimas“ G. D. iš viso atlygino 10 223,09 Eur (9 016,12 + 411,84 + 795,13 = 10 223,09). Pasikeitus nustatytų sveikatos sužalojimų mastui papildomai apskaičiuotas neturtinės žalos dydis yra 5 110 Eur (pagal 2023 m. rugsėjo 22 d. gydytojo eksperto išvadą Nr. 3047376/ 1203597), dėl atsakovui priklausančio turto ir sveikatos sutrikdymo padaryta 15 333,09 Eur dydžio žala. Šiuo atveju AB ,,Lietuvos draudimas“ nustatė abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę, dėl to pasikeitus kaltei atsakovas turi grąžinti 50 proc. už turtinę žalą mokėtos draudimo išmokos, skaičiuojant nuo 9 016,12 Eur sumos ir nuo 411,84 Eur sumos, t. y. 4 713,98 Eur ((9 016,12 + 411,84) x 50 proc. = 4 713,98). Pasikeitus nustatytų sveikatos sužalojimų mastui AB ,,Lietuvos draudimas“ turi sumokėti G. D. 2 157,44 Eur ((5 110 x 50 proc.) – (795,13 x 50 proc.) = 2 157,44). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovas turi grąžinti 2 556,54 Eur sumą (4 713,98 – 2 157,44 = 2 556,54). Atsižvelgiant į tai, kad G. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05098-23 nutrauktas, dėl atsiradusios žalos yra vienodai atsakingi abu nagrinėjamo eismo įvykio dalyviai – G. D. ir G. P.. Esant abipusei eismo įvykio kilimo kaltei, atsakovas G. D. nepagrįstai praturtėjo 2 556,54 Eur suma, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą draudimo išmoką (el. b. 1 t., l. 1-5).