- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-136-337/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- L. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK ONTB atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00453-14-13 (atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 50-1-0153-13) dėl prekybos žmonėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d. Byloje įtarimas pareikštas K. Š..
Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2013-09-10 nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teisę į K. Š. turtą – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą L. J. vardu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-03, 2014-06-05, 2014-09-09, 2014-12-03 bei 2015-03-02 nutartimis laikinas nuosavybės teisės į pirmiau minėtą turtą apribojimo terminas buvo tęsiamas, paskutiniąją iš jų taikomos procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams – iki 2015-06-10.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui L. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutartį panaikinti. Nurodo, jog ji nėra padariusi jokios nusikalstamos veikos, todėl negali būti varžomos jos, kaip turto savininkės, teisės. Automobilio priklausomybė jai yra nustatyta oficialiais tą faktą patvirtinančiais dokumentais – automobilio registracijos duomenimis, ir šis faktas nėra nuneigtas jokiais faktiniais duomenimis. Teigia, kad įstatymas civiliniam ieškiniui užtikrinti leidžia apriboti nuosavybės teises tik įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai už jo veiksmus atsakingam asmeniui. O tokio ieškinio vykdomame ikiteisminiame tyrime nėra, nors jis tęsiamas ilgiau kaip 18 mėnesių. Pareiškėja daro išvadą, jog nuosavybės teisės ribojimas į jai priklausantį turtą nėra galimas bei pažeidžia jos konstitucines teises. Taip pat pažymi, jog teismo nutartyje visiškai nėra pasisakyta, kodėl nuosavybė ribojama visai ne į įtariamojo vardu registruotą ir ne jam priklausantį turtą. Be viso to nurodo, jog skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, ignoruojant jos, kaip turto savininkės, teises ir atimant galimybę įrodinėti prokuroro spėjimų dėl turto priklausomybės klaidingumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas K. Š. automobiliui, registruotam L. J. vardu, pratęstas nepažeidžiant procesinių teisės normų.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai, nagrinėjamu atveju, nėra išnykę. Šiame ikiteisminiame tyrime laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, taigi, įstatyme numatytu pagrindu. Kaip ir minėta, K. Š. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 147 str. 2 d. ir ja galėjo būti padaryta žala nukentėjusiesiems, kurių byloje yra ne vienas. BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, taigi K. Š. gali būti pareikšti civiliniai ieškiniai. Atitinkamai BPK 151 str. 1 d. numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Aplinkybė, kad civiliniai ieškiniai iki šiol nėra pareikšti, nesudaro pagrindo panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę, kadangi šia teise nukentėjusieji gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (BPK 112 str.).
Iš tiesų sutiktina su pareiškėjos teiginiais, jog minimo automobilio priklausomybė jai yra nustatyta – iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad automobilis, kuriam buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas bei kurio terminas yra tęsiamas, nuo 2013-08-23 įregistruotas pareiškėjos L. J. vardu ir VĮ „Regitra“ išduotame registracijos liudijime ji yra nurodyta automobilio savininke. Tačiau, teismui pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga leidžia tvirtinti, jog būtent K. Š. yra faktinis automobilio savininkas ir tai jau ne kartą buvo aptarta ankstesnėse šiuo klausimu priimtose nutartyse tiek pratęsiant minimos procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, tiek nagrinėjant pareiškėjos L. J. skundus aukštesniuosiuose teismuose, todėl K. Š. nuosavybės teisių apribojimas į šį turtą, registruotą pareiškėjos vardu, pratęstas pagrįstai, tai yra BPK 151 str. 1 d. numatytais pagrindais. Kaip ir minėta, taikomos priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai neišnyko, įstatymo numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminai pažeisti nebuvo. Duomenų, jog nustatytas aplinkybes reikėtų vertinti kitaip, pareiškėja nepateikė, jų nėra ir ikiteisminio tyrimo byloje.
Pažymėtina, jog baudžiamieji procesiniai įstatymai nenumato, jog sprendimai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo (ar jo paskyrimo) negali būti priimami rašytinio proceso tvarka, tai yra, jog privalo būti užtikrintas proceso šalies, šiuo atveju turto savininko, dalyvavimas. Priimtą sprendimą asmenys, kurių interesus liečia teismo sprendimas, gali skųsti aukštesniajam teismui bei tokiu būdu realizuoti savo teises, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl nesant pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. J. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.