Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos ,,Granitas“ atstovams advokato padėjėjui Donatui Dužinui, advokatei Gintarei Dmukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodų bendrijos „Granitas“ ieškinį atsakovei J. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ji nėra sodininkų bendrijos narė, tačiau bendrijos susirinkimuose dalyvaudavo, bendrijos narių susirinkimo nutarimų neskundė. Apie susidariusią skolą nėra gavusi pranešimų, sąskaitų jai niekas nesiuntė, laiko, kad nėra skolinga už elektros energiją, talkų mokestį norėtų atidirbti, o su administravimo mokesčiu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad paskutinį kartą 2010-12-29 sumokėjo 57,60 Lt elektros energijos mokestį, daugiau bendrijai nėra mokėjusi jokių mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės atstovės ir atsakovės paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei J. Ž. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuo 2003-08-21 priklauso žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys SB „Granitas“ teritorijoje (e. b. 1 t., b. l. 120-122) (duomenys neskelbtini) Kauno r. (e. b. 1 t., v. l. 107-108). Pastaroji nuomojasi žemės sklypą iš Lietuvos Respublikos (e. b. 1 t., b. l. 145). SB „Granitas“ įgyvendina bendrijos narių teises ir pareigas, susijusias su sodo teritorijos ir joje esančių bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (e. b. 1 t., b. l. 120-122). Bendrija visuotiniuose narių susirinkimuose nustatė mokesčių, rinkliavų, skolų administravimo mokesčio dydžius (e. b. 1 t., b. l. 24-25, 34-38, 58-32, 83-85, 96, 109-111, 123-124, 147-149, 150-151). Pažymoje apie skolas nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. skolinga bendrijai 585,62 Eur (e. b. 1 t., b. l. 82). 2019-04-17 teismo posėdyje ieškovė atsisakė dalies ieškinio ir sumažino ieškinio dalyką iki 567,93 Eur (e. b. 3 t., b. l. 48). Atsakovė nuo 2010 metų mokesčių nemoka.

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijos įstatymu (toliau – SBĮ) bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 1, 3 dalys).

Byloje ginčo nėra, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra SB „Granitas“ teritorijoje ir atsakovė nėra SB „Granitas“ narė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant SBĮ normose ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad: kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 10 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, 15 punktas). Vadinasi, atsakovė, nors ir nebūdama sodo bendrijos nare, turi pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.

Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 21 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 11 punktas; kt.). Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

Pagal ieškovės pateiktą SB „Granitas“ bendrojo naudojimo objektų sąrašą nustatyta, kad bendrijos bendro naudojimo objektai yra didžiosios ir mažosios kūdros siurblinės, artezinė siurblinė, vidaus keliai, vandens telkiniai, laistymo vandentiekis, bendro naudojimo žemė apie vandens telkinius, bendrijos apšvietimas, apsauginė tvora ir t. t. (e. b. 1 t., b. l. 144). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog jai priklauso bendrojo naudojimo objektai (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

SBĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad SB pajamas sudaro: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos.

Ieškovė savo reikalavimą kildina iš SB narių susirinkimuose priimtų sprendimų. Bendrija visuotiniuose narių susirinkimuose nustatė nario, talkų, kelių pagerinimo, elektros energijos mokesčius, rinkliavas vamzdynų keitimui, geodeziniams matavimams, skolų administravimo mokestį (e. b. 1 t., b. l. 24-25, 34-38, 58-32, 83-85, 96, 109-111, 123-124, 147-149, 150-151).

Iki 2009-05-16 bendrijos narių susirinkimo nario mokestis buvo skaičiuojamas konkrečia suma, tačiau minėtame susirinkime patvirtintas nario mokestis, skaičiuojamas po 4,92 Eur (17,00 Lt) už arą, kuris nuo 2015-09-19 suapvalintas iki 5,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 24-25, 96). Kadangi nustatytas metinis bendrijos nario mokestis, nuo sklypo ploto, jo skaičiavimo pagrindas – sklypo dydis, ne narystė, todėl teismo vertinimu, nario mokestis laikytinas sodininko mokesčiu už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, kas apima bendrijos mokamus mokesčius už paslaugas, taip pat bendrojo naudojimo objektų pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą priežiūrą, remontą bei atnaujinimą.

Kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis. Sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Atsižvelgiant į išdėstytą pripažintina, kad atsakovė privalo mokėti nario mokestį bendrijai.

2010-05-29 bendrijos narių susirinkime patvirtinta rinkliava vamzdynų keitimui po 11,59 Eur (40,00 Lt) (e. b. 1 t., b. l. 34-38), 2011-05-14 patvirtinta rinkliava už geodezinius matavimus po 8,69 Eur (po 5 Lt už arą) (e. b. 1 t., 58-62), 2015-09-19 patvirtintas kelių pagerinimo mokestis 1,00 Eur už arą (e. b. 1 t., b. l. 97). Kadangi sodo bendrijos nariai ir sodo žemės sklypų savininkai turi tas pačias pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (SBĮ 22 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės susidariusią rinkliavų skolą.

Pagal bendrijos įstatų 22.8 punktą bendrijos narys privalo dalyvauti talkose, o nedalyvaujant, susimokėti nustatytą mokestį (e. b. 1 t., b. l. 134-143).

SB „Granitas“ 2008-09-27 narių susirinkime buvo priimtas sprendimas padidinti talkos mokestį iki 8,68 Eur (30 Lt), kuris nuo 2015-09-19 suapvalintas iki 9,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 150-151, 96-97). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pageidavo atidirbti talkų mokestį. Ieškovė neišreiškė pritarimo.

Kadangi bendrijos įstatų 12.5 punkto pagrindu bendrija sodo teritorijoje ir jai priskirtose teritorijose organizuoja ir vykdo aplinkos tvarkymo talkas skelbiamu grafiku, atsakovei skola už nedalyvavimą talkose paskaičiuota nuo 2011 m. iki 2018 m., teritorijos tvarkymo talkos jau įvyko, todėl vadovaujantis Įstatų 22.8 punktu atsakovė privalo susimokėti bendrijai nustatytą mokestį už nedalyvavimą talkose.

Bendrijos nariai nustatyta tvarka privalo mokėti įmokas bendrijai (Įstatų 22.6 punktas) (e. b. 1 t., b. l. 134-143). Atsakovė nesutinka su paskaičiuota skolos administravimo mokesčio skola. Teigia, jog mokestis skaičiuojamas nepagrįstai.

Ginčo skolos administravimo mokestis taikomas 2008-06-07 bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu, kuris patvirtino atsikaitymų tvarką iki spalio 1 d., vėluojant atsiskaityti, skaičiuojami delspinigiai (e. b. 1 t., 147-149), kurie 2018-05-15 susirinkime pakeisti į skolos administravimo mokestį; nustatytas administravimo mokesčio dydis 14,48 Eur suapvalintas iki 14,50 Eur, jei mokesčiai mokami po Naujųjų metų (e. b. 1 t., b .l. 83-85).

Pagal įstatymą už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos (delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma (CK 6.71 straipsnis).

Kadangi prievolės įvykdymo praleidimo pasekmės numatytos įstatyme, be to, skolos administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su įsiskolinimo priežiūra, valdymu, kontrole, skolos administravimo mokestį bendrija nustatė visuotiniame narių susirinkime, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad visuose bendrijos narių susirinkimuose dalyvavo, todėl konstatuotina, jog apie naujai priimtą mokestį ji žinojo, tačiau savo prievolės mokėti bendrijai įmokas nevykdė.

Kaip minėta, sprendimai dėl mokesčių ir rinkliavų, administravimo mokesčio priimti visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose. Minėti sprendimai nėra skųsti įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantys (CPK 185 straipsnio 1 dalis), todėl kiekvienas bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Tačiau vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydį. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartyje (nutarties 28 punktas) konstatavo, kad atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius, atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą.

Ieškovė nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpis yra devyneri metai, per tą laiką bendrija vykdė bendrų erdvių ir bendrų objektų ir komunikacijų aptarnavimą, į bylą pateikė 2010-2018 metų pajamų išlaidų sąmatas ir ūkinės finansinės veiklos patikrinimo aktus (e. b. 2 t., b. l. 164-197). Iš jų nustatyta, kad buhalterinė apskaita tvarkyta laikantis visų buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrijos lėšos naudojamos atsakingai, jos yra teisiškai pagrįstos ir neprieštarauja bendrijos susirinkimuose priimtiems bendrijos narių sprendimams.

Pagal ieškovės SB „Granitas“ įstatų 22.6. p. sodininkų bendrijos narys privalo nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti įmokas (e. b. 1 t., b. l. 134-143).

Atsakovė neneigė, jog nemokėjo mokesčių nuo 2010 m. kadangi jai buvo nupjauti vandentiekio vamzdžiai. Ji kategoriškai nesutinka su skola už elektros energiją, kadangi 2010-12-29 sumokėjo už elektrą 16,68 Eur (57,60 Lt) iki skaitiklio rodmens 00909.

Atsakovei nesutinkant su ieškinio reikalavimais bei reikalaujant mokesčių pagrindimo, ieškovė pateikė SB „Granitas“ pažymą apie atsakovės skolą, kurioje nurodyta, kad 2011-12-12 bendrija pardavė savo elektros tinklus AB „Lesto“, 2012 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo nuskaityti visų bendrijos narių skaitiklių parodymai ir paskaičiuoti mokesčiai, kuriuos sodininkai privalėjo sumokėti bendrijai, nes AB „Lesto“ pastatė naujus skaitiklius ir sudarė su bendrijos nariais sutartis dėl elektros energijos tiekimo (e. b. 3 t., b. l. 43). Pažymoje nurodyta, kad atsakovės sodo sklype paskutinis užfiksuotas elektros skaitiklio rodmuo yra 00963,16, todėl paskaičiuota 7,22 Eur skola (00963,16-00909x0,46Lt/3,4528).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2010-12-29 iki 2012 m. birželio mėn. savo sodo sklype nevykdė veiklos, nesinaudoja sodo sklypu ir bendro naudojimo objektais, nenaudojo elektros energijos.

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų.

Nesant paneigtiems ieškovės argumentams, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė skolos už elektros energiją susidarymą (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

Atsakovė nurodo, kad jokių sąskaitų dėl skolos susidarymo iš bendrijos nėra gavusi.

2019-04-17 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad pagal bendrijos narių susitarimą, pranešimai dėl įsiskolinimų skelbiami bendrijos skelbimų lentoje bei pritvirtinami prie skolininko nekilnojamojo turto jo sklype.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie informavimą dėl įsiskolinimo teisingos, pagrindžia į bylą pateiktas pranešimas atsakovei dėl skolos už 2010 – 2012 m. susidarymą (e. b. 3 t., b. l. 46), kurio atsakovė neginčijo.

Kaip minėta, ieškovė, sodo bendrija, yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – plėtoti mėgėjišką sodininkystę, suvienijus sklypų savininkus, nuomininkus ir naudotojus, įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (SBĮ 2 straipsnis), todėl ieškovei, kaip pelno nesiekiančiam ir jokia komercine veikla neužimančiam asmeniui gauti lėšų, kurios galėtų būti naudojamos minėtiems bendrijos tikslams įgyvendinti, būtų sudėtinga. Bendrijos pajamas iš esmės sudaro bendrijos narių ir asmenų, turinčių sodo sklypą bendrijoje, įmokos, todėl jų nesurinkusi, bendrija neturėtų galimybės apmokėti faktiškai susidariusių išlaidų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, kad atsakovė nuo 2010 m. visiškai nemoka mokesčių bendrijai, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti skolą. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nemoka mokesčių dėl nupjautų vandentiekio vamzdžių, nešalina jos atsakomybės sumokėti skolą, kurią sudaro bendrijos nariams ir ne nariams nustatyti mokesčiai (CK 4. 86 straipsnis). Įrodymų, kad minėtas įmokas atsakovė yra sumokėjusi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinio reikalavimas dėl 567,93 Eur skolos priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu, dėl to tenkintinas.

Taip pat CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos 567,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 15,00 Eur žyminis mokestis bei 323,00 Eur atstovavimo išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių (2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85, 2015-03-19 įsakymo Nr. IR-77 redakcija), patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 323,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 15,00 eurų žyminis mokestis. Bendra iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 338,00 Eur.

Valstybė byloje patyrė 9,00 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tenkinus ieškinį visiškai, Valstybei iš atsakovės priteistinos 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Granitas“, juridinio asmens kodas 260213930, buveinės adresas Paparčių k., Kauno r., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbanke, iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) Kaune, 567,93 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 93 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (567,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 338,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti Valstybei iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) Kaune, 9,00 Eur (devynių eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.