Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė D. V. ieškiniu (b.l. 4, 1 t.) prašo: Nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovei teisę eiti bei eksploatuoti atsakovų sklypo dalį, D. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, (viešpataujantis daiktas), sienos ir šildymo katilo kamino tinkamo naudojimo bei priežiūros užtikrinimui, einantį per atsakovams, V. G. ir D. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (tarnaujantis daiktas), pagal žemės sklypo planą, atliktą A. Č. individualios įmonės „Geolita“, 1 m. nuo sienos, 10 kv.m. ploto.

Ieškovė paaiškino, kad 2003 m. jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kaminas, pastatytas 1935 m., buvo pripažintas nesaugiu, galėjo kilti gaisras, todėl pasitarusi su specialistais nutarė įrengti naują saugų kaminą. Prieš statant kaminą, ieškovė prašė kaimynų – atsakovų sutikimo, kad galėtų kaminą pakabinti ant savo namo sienos virš atsakovams priklausančio žemės sklypo. Atsakovai davė žodinį sutikimą. Sutikimą gavusi, ieškovė kaminą pagamino ir pakabino. 2005 m. šalys tarpusavyje pradėjo konfliktuoti, kadangi atsakovai iškasė griovį, kuriam atsiradus pradėjo tekėti vanduo į ieškovės rūsį, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, o atsakovai pateikė priešieškinį dėl kamino nugriovimo. Teismo sprendimu yra nustatytas servitutas namo priežiūrai, tačiau ieškovė prašo nustatyti servitutą kamino priežiūrai, tam kad 1-2 kartus per metus galėtų prieiti prie kamino ir išvalyti suodžius. Kaminas saugus, izoliuotas, nesudaro grėsmės aplinkiniams, tik šiek tiek atsikišęs nuo sienos į atsakovų žemės sklypą ir pakibęs virš jo. Atsakovas V. G. su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad leidimo pakabinti kamino ant namo sienos jis nedavė, tokiu prašymu ieškovė į atsakovą nesikreipė. 2003 m. nusipirko namo dalį, tačiau ne iš karto jame apsigyveno, kadangi remontavo, jokių statybų jis nematė. Pastatytas kaminas pažeidžia atsakovų teises, kadangi namo pusėje šalia kamino įrengta vaikų žaidimų aikštelė ir vaikai gali pažeisti kaminą. Atsakovas nesutinka, kad ant kamino būtų uždėtos grotos, kurios jį apsaugotų. Servitutas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės namo sienos priežiūrai, ant kurios pakabintas kaminas, kaminas pastatytas be atsakovų sutikimo, todėl dėl šių priežasčių, atsakovo nuomone, ieškinys turėtų būti atmestas.

Šalies argumentai

Dėl priešieškinio. Priešieškiniu atsakovai prašo įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai įrengtą gyvenamojo namo šildymo sistemos kaminą. Kaip jau minėta aukščiau, bylos medžiaga nustatyta, kad minimas kaminas nėra įrengtas atsakovų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis kaminas pritvirtintas ant ieškovės sklype stovinčio ir jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sienos ir yra pakibęs oro erdvėje virš atsakovų žemės sklypo. Priešieškinį atsakovai reiškia CK 4.98 str. ir 4.99 str. pagrindu – nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir žemės sklypo savininko teisų gynimas nuo galimų pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, UAB „Foleta“ 2011-05-20 kamino patikros pažyma, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog kaminas plytų, turintis dūmtraukio angą buvo įrengtas 1935 m., ir kaminas netinkamas naudojimui (b.l. 5-6, 3 t.). 2003-11-25 UAB „Šilumos garantas“, laikydamasis statybos normų ir taisyklių reikalavimų, sumontavo pristatomą 10 metrų kaminą (b.l.7, 3 t.). Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, patikrinusi pristatomą metalinį namo dūmtraukį nustatė, kad jis atitinka Bendruosius gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, reikalavimus (b.l. 4, 3 t.). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės namas, be pristatyto kamino ir aukščiau aprašyto kamino, turi dar vieną kaminą. Ieškovės teigimu, šis kaminas nepatenka ant rūsio patalpos, kadangi rūsio patalpa yra tik 1/3 dalyje namo, todėl ieškovė mažiausiomis sąnaudomis turėjo pasistatyti pristatomą kaminą (b.l.74, 3 t.). Atsakovai reikalauja nugriauti neteisėtai įrengtą gyvenamojo namo šildymo sistemos kaminą. Tam, kad nustatyti ar kaminas įrengtas teisėtai, būtina išsiaiškinti, ar šilumos sistemos kamino įrengimas yra kapitalinis ar einamasis remontas, kadangi nuo to priklauso, ar kamino įrengimui būtinas leidimas (b.l.146, 2 t.). Tuo tikslu teismas paskyrė UAB „Skena“ atlikti statybos ekspertizę. 2011-08-08 Ekspertizės akto Nr. 11-08/03 (priedas prie 3 t.) išvadose nurodyta, kad šildymo sistemos pristatomas kaminas, sumontuotas ant ieškovės D. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, sutinkamai Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsniu. 62 p., yra pastato bendrosios inžinerinės sistemos dalis. Šildymo sistemos kamino įrengimas ant ieškovės namo, pagal jo įrengimo metu 2003-11-25 galiojusių teisės aktų reikalavimus, laikytinas paprastu remontu, kadangi nebuvo perstatomos ar pertvarkomos pastato laikančios konstrukcijos, kaip kad numatyta pastato rekonstravimo ir kapitalinio remonto metu (Statybos įstatymo 2 straipsniu. 21 p, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyrius 13,14.18 ir 14.20 punktai), todėl paruošti kamino projektą ir turėti leidimą statybai nebuvo reikalinga. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo normas, darytina išvada, jog ieškovė gyvenamojo namo šildymo sistemos kaminą ant savo namo sienos įrengė teisėtai. Tačiau, kaip yra nustatyta byloje, ieškovės gyvenamojo namo mūrinė galinė vakarinė siena, ant kurios sumontuotas kaminas, patenka į atsakovų sklypo erdvę, todėl kamino pastatymui, reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Dėl sutikimo. CK 4.40 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę tokias teises, kiek jos neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ieškovės įrengtas kaminas tiesiogiai nestovi ant atsakovų žemės sklypo, tačiau yra virš atsakovų sklypo, o kamino apačia prasideda apie dvidešimt centimetrų virš atsakovų žemės sklypo paviršiaus (t.1, 47 b.l.). Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu. Iš šios įstatymo nuostatos išplaukia, kad kamino įrengimui virš atsakovų sklypo buvo būtina jų valia, t.y. ieškovė privalėjo gauti jų sutikimą. Gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos ant žemės sklypo ribos, minėta, jis sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnis 3,4 dalys). Kasacinės jurisprudencijos praktika nustato, kad jeigu statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs gretimo žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį ant žemės sklypo ribos, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Minėta, gretimo žemės sklypo savininko duodamas rašytinis sutikimas laikomas vienašaliu sandoriu. Pagal CK 1.72 straipsnį žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2011), tokiam sutikimui užtenka ir žodinės formos. Ieškovė teigia, kad ji kreipėsi į atsakovus 2003 m. vasarą siekdama gauti sutikimą pastatyti kaminą virš jų žemės sklypo ir tokį sutikimą gavo, atsakovas posėdžio metu neigė davęs tokį sutikimą. 2010-04-26 teismo posėdžio protokole (b.l. 68, 2 t.) užfiksuota, jog atsakovai neprieštaravo, kad ieškovė pasistatytų kaminą. Dėl šio įrašo protokole atsakovai nepareiškė pastabų, todėl laikytina, jog toks sutikimas ir buvo duotas. Tai, kad ieškovė buvo gavusi sutikimą kaminui pastatyti virš atsakovų žemės sklypo, iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, jog civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl servituto nustatymo teisme iškelta 2005-10-14 (b.l. 3, 1 t.), ir tik pradėjus šį ginčą spręsti teisme, atsakovai 2006-01-16 kreipėsi į teismą priešieškiniu dėl neteisėtai pastatyto kamino nugriovimo, t.y. praėjus daugiau nei dviems su puse metų nuo kamino pastatymo, į kitas institucijas, kaip kad statybos valstybinės priežiūros instituciją, atsakovai nesikreipė, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų bausta administracine tvarka dėl neteisėto kamino pastatymo. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, jog matė pastatytą kaminą, tačiau dėl jo atsiradimo nėjo aiškintis pas kaimynę. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės pasiūlymais uždėti grotas ant kamino ir taip apsaugoti jį nuo išorinio poveikio. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, į tai, kad šalys tarpusavyje pradėjo konfliktuoti 2005 m. ir atsakovai pareiškė reikalavimą nugriauti kaminą tik 2006 m., teismas laiko, kad sutikimas kamino pastatymui buvo duotas. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.). Aplinkybę, kad naują kaminą statyti buvo būtina, įrodo ir tai, kad ieškovės rūsys yra 1/3 namo dalyje, kuriame yra katilinė, nors name yra du mūriniai kaminai, tačiau vienas yra netinkamas naudojimui, o kitas neprieina prie rūsio patalpos, todėl ieškovė pristatomą kaminą įrengė pačioje optimaliausioje vietoje, kadangi šildymo katilas pajungtas trumpiausiu keliu tiesiogiai į kaminą, kitoje vietoje iš naujo įrenginėti katilą yra techniškai ir finansiškai neracionalu (ekspertizės aktas, 4 l., 5 punktas, priede prie 3 t.), todėl laikytina, kad kamino įrengimo vieta yra ten, kur ji dabar ir yra. Kaminas yra centralizuota šildymo sistema ir yra laikoma bendrąja statinio inžinerine sistema (LR Statybos įstatymo 2 str., 62 p., šio įstatymo komentaras, 97 psl.). Tuo atveju, jeigu atsakovai būtų atsisakę duoti sutikimą kamino įrengimui, kuris atitinka visus priešgaisrinės apsaugos reikalavimus, atsakovų veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise. CK 4.99 str. nustato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Atsakovas byloje neįrodė, kad pakabintas kaminas, padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui (CPK 178 str.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaminas įeina į atsakovų žemės sklypo oro erdvę 31 cm. ir nuo žemės pakeltas 20 cm. (b.l.47, 1 t.), atsakovai nesutinka su ieškovės siūlytomis kamino apsaugomis, tai vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, toks pažeidimas galėtų būti pripažintinas mažareikšmiu pažeidimu, nelemiančiu kamino pastatymo neteisėtumo ir atsakovų teisių pažeidimo, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-07-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nepatvirtina, kad pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo savininko teisės. Byloje nepateikta įrodymų iš Statybos priežiūros inspekcijos apie atsakovų teisių pažeidimus, atsakovai, reikšdami priešieškinį pagal CK 4. 99 str., turėjo įrodyti savo teisės pažeidimą. Atsakovai byloje neįrodė, kad pakabintas kaminas, padarys neigiamą neleistiną poveikį jų žemės sklypui (CPK 178 str.). Dėl servituto. Kauno apygardos teismas 2011-03-30 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą dalyje dėl servituto nustatymo pakeitė, ir, žemės sklype (tarnaujantis daiktas), esančiame, (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Č. individualios įmonės „Geolita“ parengtą projektą nustatė 1 metro pločio ir 10 kv.m. ploto servitutą, einantį palei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sieną (viešpataujantis daiktas), esantį ant sklypo ribos. Servituto paskirtis – gyvenamojo namo sienos priežiūra ir remontas.