- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 1S-601-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
Teisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1S-601-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.4.2..; 2.1.16.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 8 d.
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Tomo Leščinsko skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-20 nutarties, kuria K. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. įtariamas tuo, jog neturėdamas teisėto pagrindo, pavartodamas fizinį smurtą, atvirai, savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, tai yra K. G. 2010 m. rugpjūčio 6 d., apie 15 val., UAB „Tete-A-Tete“ priklausančiose kazino patalpose, adresu Lietuvininkų g. 60, Šilutė, neturėdamas teisėto pagrindo, pavartodamas fizinį smurtą – 3 kartus kumščiu smogęs nukentėjusiajam E. A. į galvą, tuo padarydamas žandikaulio sužalojimus, atvirai, savo naudai reikalavo iš E. A. 300 litų. Šiais savo veiksmais K. G. įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-20 nutartimi įtariamajam K. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-08-20.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo K. G. gynėjas advokatas T. Leščinskas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-20 nutartį dėl suėmimo paskyrimo. Nurodo, kad teismas kaip suėmimo skyrimo pagrindą ir motyvus nurodė, kad K. G. anksčiau teistas, nedirba, nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, būdamas įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, gali daryti naujus analogiškus nusikaltimus bei bėgti slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, 2010-02-03 K. G. taikytas oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuotų nusikaltimų užkardymo įstatymą, o kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 31-1-0160-10 K. G. pareikštas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Įtariamojo gynėjo teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė leidžia padaryti išvadą, kad K. G. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad K. G. veiksmų pirminė kvalifikacija neteisinga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad K. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvena kartu su tėvais ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, yra bedarbis, todėl registruojasi Darbo biržoje, vykdo teismo įpareigojimus registruotis policijos įstaigoje. Įtariamojo gynėjo įsitikinimu, ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti K. G. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme.
Įtariamojo K. G. gynėjas prašo skundą tenkinti.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra duomenų (nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad K. G. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimui buvo įstatymo numatytas pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
K. G. suėmimas paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, tai yra esant pagrįstam manymui, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. To paties nutarimo 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą ir kiti duomenys.
K. G. įtariamas tyčinio nusikaltimo, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta griežta reali laisvės atėmimo bausmė. Šią nusikalstamą veiką K. G., kaip įtariama, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už smurtinius nusikaltimus, tai rodo, kad nepaisant jauno amžiaus jis linkęs nusikalsti. K. G. anksčiau du kartus teistas, nevedęs, niekur nedirba. Taigi jo nesieja tvirti pozityvūs socialiniai ryšiai. Teismas spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą pagrįstai atsižvelgė ne tik į šias aplinkybes, kartu pagrįstai rėmėsi duomenimis apie įtariamojo K. G. ankstesnį teistumą ir šiuo metu dėl jo atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-0160-10 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, bei kad 2010-02-03 jam taikytas oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuotų nusikaltimų užkardymo įstatymą. Šie duomenys K. G. apibūdina kaip nenorintį keisti gyvenimo būdą ir gyventi dorai, linkusį nusikalsti asmenį.
Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei remiantis minėta aplinkybe būtų galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai ši sąvoka gali lemti, kad tam asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kaip pagrįstai nurodyta gynėjo skunde, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, jog žemesniosios instancijos teismas įvertino ne tik tai, kad K. G. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir į anksčiau aptartus K. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei kitas aplinkybes.
Nors įtariamojo gynėjas nurodo, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad K. G. veiksmų pirminė kvalifikacija neteisinga, tačiau pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas netikrina veikos kvalifikacijos pagrįstumo, be to, tai yra pradinė tyrimo stadija, kurioje byloje esantys įrodymai nėra vertinami, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesprendžiamas, o tik svarstomas įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl šioje stadijoje aukštesnysis teismas tik patikrina, ar tokie byloje esantys duomenys leidžia manyti apie įtariamojo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nenagrinėja skundo argumentų dėl byloje esamų duomenų vertinimo. Į šiuos klausimus bus atsakyta išnagrinėjus bylą ir priėmus atitinkamą galutinį procesinį sprendimą.
Įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad K. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena kartu su tėvais, yra užsiregistravęs Darbo biržoje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešinamos viešajam interesui ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti.
Aptarti įtariamojo K. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nusikaltimo, kurio padarymu jis įtariamas, pobūdis, objektas, kitos išdėstytos aplinkybės teismui pagrįstai leido manyti, kad K. G., siekdamas išvengti gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus analogiško ar panašaus pobūdžio nusikaltimus. Todėl esant suėmimo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, ir sąlygoms, įtariamajam pagrįstai paskirtas suėmimas. Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrindas išvadai, kad K. G., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus, todėl kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti minėtus tikslus būtų neįmanoma. Gynėjo skunde nurodytų argumentų nepakanka, jog įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas –būtų panaikinta ar ši kardomoji priemonė būtų paneigta.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Žemesniojo teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo K. G. gynėjo advokato Tomo Leščinsko skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-20 nutartį.
Nutartis neskundžiama.