- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- 1S-160/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- G. U.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. U. (G. U.) skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. U. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 156 str. 1 d., 181 str. 3 d.
G. U. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. K., iki 2010 m. vasario 2 d. susitarė, kad pagrobs svetimą mažametį vaiką, kurį parsives į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikant vaiką minėtame bute, iš vaiko artimųjų už jo paleidimą pareikalaus piniginės išpirkos. G. U. 2010 m. vasario 2 d., apie 7 val. 35 min., pėsčiųjų take ties Klaipėdos m. Gedimino g. 8 namu, panaudodamas fizinę prievartą – ranka suėmęs mažamečiui P. L., gim. 2002 m. lapkričio 10 d., už striukės apykaklės ir taip neleisdamas jam ištrūkti, jį pagrobė, parsivedė (duomenys neskelbtini) esantį butą, kuriame kartu su V. K. nukentėjusįjį prievarta laikė. Tęsiant nusikalstamus veiksmus bei vykdant bendrą susitarimą su V. K., G. U. 2010 m. vasario 2 d., apie 7 val. 55 min., iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išsiuntė SMS žinutę su tekstu „Rosk išpirka 400000 tukstan cu litu tavo vaj kas pasmania iki 6 vakaro“ į mažamečio P. L. motinos J. L. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu G. U. kartu su V. K. pagrobė svetimą mažametį vaiką ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo perduoti didelės vertės turtą.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, G. U. buvo sulaikytas 2010 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam G. U. dar kartą pratęstas trims mėnesiams.
Teismo nutartyje nurodoma, kad G. U. kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nesaistomas tvirtų pozityvių socialinių ryšių. Šios aplinkybės rodo, kad G. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o BPK 119 str. numatytų tikslų švelnesnėmis priemonėmis nebus galima pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. U. skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Sulaikytas jis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi. Jis yra 2 grupės invalidas, jam š. m. rugsėjo 23 d. baigiasi neįgalumo terminas, kurio pratęsimui jis turėtų kas pusę metų pasigydyti psichiatrinėje ligoninėje. Jo motina taip pat yra 2 grupės invalidė dėl regėjimo sutrikimų. Pratęsdamas suėmimo terminą teismas neatsižvelgė į jo ir jo motinos neįgalumą ir į tai, kad neįgalumo pensijos yra jų pragyvenimo šaltinis. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jo bendrininkas V. K. kovo ar balandžio mėnesį buvo parašęs raštelį, kuriuo prašė jo pakeisti parodymus. Iš V. K. 2010 m. liepos 13 d. jis gavo raštelius, kuriais iš jo išprašė pinigų – vieną kartą 300 Lt ir du kartus po 130 Lt., tuos raštelius jis atidavė pareigūnams. Mano, kad jam paskirta per griežta kardomoji priemonė, teismas jam galėjo paskirti ir švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Susipažinus su byla matyti, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių manyti, kad G. U. dalyvavo padarant nusikaltimus, kuriais jis kaltinamas. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visuma davė pagrindo G. U. pareikšti įtarimus ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).
BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, be kitų aplinkybių, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo šeiminę padėtį. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad teismas, pratęsdamas G. U. suėmimo terminą šias aplinkybes ir įvertino, o suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. G. U. kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu. Vieno iš nusikaltimų, numatyto BK 181 str. 3 d., kuriuo kaltinamas G. U., sankcija numato laisvės atėmimą iki 10 metų. Šiuo atveju jau pats nusikaltimų, kuriais G. U. kaltinamas, sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Nustatydamas šį suėmimo pagrindą teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. U. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nesaistomas tvirtų pozityvių socialinių ryšių, o įvertinęs visas suėmimo skyrimui reikšmingas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.
Kaltinamasis G. U. skunde nurodo, kad teismas, pratęsdamas jo suėmimo terminą, neįvertino aplinkybės, kad jis yra neįgalus ir jam baigiasi neįgalumo terminas, šiam terminui pratęsti reikia kas pusę metų pasigydyti psichiatrinėje ligoninėje. Iš bylos duomenų matosi, kad G. U. nuo 1977 m. Klaipėdos ligoninės psichiatrijos skyriuje tikrai yra gydytas 9 kartus, tačiau paskutinį kartą ten jis gydėsi prieš 5 metus, t. y. 2005 m. rugsėjo mėnesį. Kita vertus, atsižvelgiant į G. U. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, kaltinamojo turimas neįgalumas nesutrukdė jam padaryti šias nusikalstamas veikas. Be to, byloje nėra duomenų, kad G. U., būdamas suimtas, būtų skundęsis sveikatos pablogėjimu ir dėl to jam nebūtų buvę galimybės suteikti medicininę pagalbą. Kaltinamojo skundo argumentas, kad ir jo motina yra invalidė, yra taip pat nepagrįstas, nes iš bylos duomenų matosi, kad G. U. paskutiniu metu negyveno kartu su savo motina ir jos neprižiūrėjo. Be to, kaltinamasis ir savo skunde nenurodo, kad be jo nebūtų kam prižiūrėti motiną.
G. U. skundo argumentai, kad kitas kaltinamasis šioje byloje V. K. per kitus asmenis bandė jam daryti poveikį, kad jis pakeistų parodymus, o vėliau ir reikalavo iš jo pinigų, šioje baudžiamojo proceso stadijoje nesvarstomi, nes kaltės ir su ja susijusius klausimus išspręsti gali tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje.
Ši baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, šiuo metu vyksta įrodymų tyrimas, todėl teismas, pratęsdamas kaltinamojo G. U. suėmimo terminą dar trims mėnesiams nepažeidė ir BPK 127 str. reikalavimų.
Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. U. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.