Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal T. B. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, suinteresuoti asmenys R. B., Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. B. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Š. 2011 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. S-66 ir įpareigoti notarę D. Š. atlikti notarinį veiksmą, kuriuo būtų patvirtintas sklypo bendrasavininkų skaičiaus padidinimas nuo vieno dabartinio savininko (R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki dviejų savininkų (T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandoriu, nekeičiant sklypo ribų ir neskaidant sklypo dalimis. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 10 d. raštu kreipėsi į notarę D. Š. prašydamas atlikti notarinį veiksmą, kuriuo siekiama perleisti dalį nuosavybės teisių į sklypą, esantį valstybiniame parke, t.y. vietoje dabartinio vieno sklypo savininko atsirastų du bendrasavininkai. Dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti reglamentuota Civilinio kodekso IV knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Civilinio kodekso 4.78 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teise perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia dalyti sklypus, t.y. perleisti dalį sklypo suformavus ją kaip atskirą daiktą, tačiau dėl bendrasavininkų skaičiaus nepasisako. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (1996 m. birželio 20 d. redakcija) nuostatoms, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms" nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje nurodytu draudimu „buvo siekiama užtikrinti, kad valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose neatsirastu labai daug smulkių žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes tai, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus ir kt., galėtų sudaryti prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus atitinkamose vietovėse esančius objektus, skurdinti, alinti ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, darytina išvada, jog sandoriai, kuriuos sudarius padaugėtų sklypo, esančio valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje, bendrasavininkų (t.y. žemės sklypo dalies, neformuojant atskiro nekilnojamojo turto objekto, perleidimas) nedraudžiamas ir Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. Š. nepagristai priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Be to, notarė 2011 m. gegužės 18 d. rašte Nr. S-66 "Dėl 2011 m. gegužės 10 d. prašymo" nurodė neteisingą dabartinį žemės sklypo savininką ir iš esmės supainiojo prašymo esmę.

Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė panaikinti Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Š. 2011 m. gegužės 18 d. nutarimą ir įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą, kuriuo būtų patvirtintas dovanojimo sandoris žemės sklypo bendrasavininkų skaičių padidinant nuo vieno savininko iki dviejų, nekeičiant sklypo ribų ir neskaidant sklypo dalimis.

Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, pareikšdama, jog nesutinka su T. B. skunde išdėstytais teiginiais. Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 10 d. kreipėsi su prašymu patvirtinti perleidimo sandorį, kuriuo jis norėtų R. B. perleisti dalį 2,01 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjo žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ir priklauso jam vienam nuosavybės teise, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, saugomose teritorijose esančio žemės sklypo neleidžiama perleidžiant dalinti dalimis, ji pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Patvirtinus tokį dovanojimo ir/ar kitokį perleidimo sandorį būtų pažeistos įstatymo imperatyvios normos - Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalis, kuri neleidžia valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalinti dalimis parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostatos yra besąlyginės ir baigtinės, t.y. uždraustas bet koks saugomoje teritorijoje esančio žemės sklypo dalies perleidimas sandoriais, ar tai būtų žemės sklypo idealioji dalis (kaip yra pareiškėjo atveju), ar realioji dalis, kada fiziškai sklypas performuojamas į du sklypus. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas nėra priėmęs jokių poįstatyminių teisės aktų, kurie leistų kitaip traktuoti ar aiškinti šią įstatymo nuostatą. Prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir skundą atmesti.

Skundas tenkinamas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai - Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planas - patvirtina, kad 2,01 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso vienam savininkui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šiam sklypui taikomi Nacionalinių ir regioninių parkų apribojimai, nes jis patenka į Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją. 2011 m. gegužės 10 d. T. B. raštu kreipėsi į Ignalinos rajono 2-ąjį notaro biurą dėl žemės sklypo dalies perleidimo sandorio patvirtinimo, tačiau notarė D. Š. 2011 m. gegužės 18 d. nutarimu atsisakė tvirtinti sandorį. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl sklypų bendrasavininkų skaičiaus didinimo" matyti, kad ministerijos nuomone Saugomų teritorijų įstatymo nuostata nebus pažeista, jeigu dėl sandorio padaugėtų to paties sklypo savininkų, tačiau esamos žemės sklypo ribos nebus keičiamos ir nebus formuojami atskiri sklypai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 str.).

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus bei veiklą jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Įstatymo 1 str.). Pagal šio įstatymo 31 straipsnio 9 dalį valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Kaip matyti, įstatymas draudžia dalyti sklypus, t.y. perleisti dalį sklypo suformavus ją kaip atskirą daiktą, tačiau dėl bendrasavininkų skaičiaus nepasisako. Įstatyme minimi veiksmai „dalyti dalimis“ ir „atidalijant“ yra apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad: „žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre; žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus; žemės sklypų padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų“. Iš šių apibrėžimų seka, kad žemės sklypo padalijimo ir atidalijimo atveju yra padidinamas žemės sklypų skaičius. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia dalyti sklypus, t.y. perleisti dalį sklypo suformavus ją kaip atskirą daiktą, tačiau dėl žemės sklypo bendrasavininkų skaičiaus didinimo apribojimų nenumato.

Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Šiomis teisėmis jie gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui (Įstatymo 32 str. 1 d.). Pareiškėjas T. B. kreipėsi į notarą dėl sandorio patvirtinimo, kurio pasekoje padidėtų žemės sklypo savininkų skaičius, tačiau sklypas nebūtų skaidomas dalimis ir ribos nebūtų keičiamos, t.y. žemės sklypų skaičius nepadidėtų, todėl teismas daro išvadą, kad notarė D. Š. nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti žemės sklypo dalies perleidimo sandorį, tuo apribodama savininko R. B. nuosavybės teisę savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu objektu, todėl pareiškėjo T. B. skundas tenkintinas, notarė įpareigotina atlikti notarinį veiksmą - patvirtinti perleidimo sandorį, kuriuo sklypo bendrasavininkų skaičiaus padidėtų nuo vieno dabartinio savininko iki dviejų savininkų, tačiau žemės sklypo ribos nebūtų keičiamos ir sklypas nebūtų skaidomas dalimis į atskirus objektus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511, 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Š. 2011 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. S-66.

Įpareigoti Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarę D. Š. atlikti notarinį veiksmą - patvirtinti perleidimo sandorį, kuriuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkų skaičius nuo vieno dabartinio savininko R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padidėtų iki dviejų savininkų R. B. ir T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekeičiant žemės sklypo ribų ir neskaidant sklypo dalimis į atskirus objektus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.