- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-514-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00066-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- UAB „Vivada“
- Ieškovas
- J. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 514 - 252 - 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vivada“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-185-531-2013 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei UAB „Vivada“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, grąžinti ją į darbą bendrovėje bei priteisti iš atsakovės 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2011-01-29 UAB „Vivada“ su ja sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 22, įdarbino pardavėja „Domino“ prekybos centre esančioje avalynės parduotuvėje. 2012-01-02 ieškovė išėjo motinystės atostogų, o vėliau nuo 2012-05-07 parašė darbdaviui prašymą, kad iki 2014-02-26 išeina į vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas. 2013 m. sausio mėn. savo sąskaitoje rado didesnes lėšas nei įprastai gauna iš Sodros, todėl nuėjo išsiaiškinti, už ką pervesti papildomi pinigai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino skyriaus darbuotojai paaiškino, kad tai darbdavio lėšos, išmokėtos ją atleidus, ir išdavė 2013-01-17 pažymą Nr. (7-52)D10-96 apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Tuomet ieškovė sužinojo, kad darbdavys UAB „Vivada“ nuo 2012-12-27 ją atleido iš darbo DK 129 str. 2 d. pagrindu. Ieškovės manymu, darbdavys pažeidė įstatymą, nes pagal DK 132 str. 2 d. su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.). Net ir turėdamas teisę atleisti darbuotoją, darbdavys privalo laikytis DK 130 str. reikalavimų. Žinia apie tai, kad yra atleista iš darbo, kad neteko socialinių garantijų, nutrūko darbo stažas, ją labai sukrėtė, pašlijo sveikata, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovės atleidimą iš darbo UAB „Vivada“ neteisėtu bei grąžino ją į darbą bendrovėje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovės ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė, kad ieškovė buvo priimta dirbti UAB „Vivada“ nuo 2011-01-29 pardavėja. 2012-03-20 direktoriaus įsakymu Nr. A-2 ieškovei suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sukaks treji metai, t. y. nuo 2012-05-07 iki 2014-02-25. 2012-12-27 darbo sutartis su ieškove nutraukta DK 129 str. 2 d. pagrindu. Duomenų, kad darbuotoja būtų buvusi iš anksto įspėta apie atleidimą ar supažindinta su jos atžvilgiu priimtu sprendimu, nėra. Įsakymas Nr. T-22 dėl jos atleidimo iš darbo ieškovės nepasirašytas. Nustatė, kad ieškovės atleidimas yra susijęs su 2012-10-29 UAB „Vivada“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl bendrovės veiklos sustabdymo dėl ekonominio nenaudingumo nuo 2012-12-31. Konstatavo, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovės atleidimo iš darbo momentu UAB „Vivada“ kaip juridinis asmuo nustojo egzistuoti arba yra likviduotas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į DK 132 str. 2 d. nustatytą imperatyvą, teismas konstatavo, jog atsakovė neturėjo teisės atleisti ieškovės DK 129 str. 2 d. nurodytu pagrindu. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vadovavosi ieškovės ir liudytojo K. K. paaiškinimais, ieškovės teismui pateiktais medicininiais dokumentais. Laikė, jog ieškovės atleidimas DK 129 str. pagrindu, pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir darbuotojo teises, sukėlė jai dvasinių išgyvenimų ir stresą, pablogino jos šeimos turtinę padėtį dėl išlaidų padidėjimo. Atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys atleisdamas iš darbo ieškovę jai išmokėjo 2 mėnesių dydžio atlyginimą, kuris šiuo atveju įskaitytinas į žalos atlyginimą, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo sumažino ½ dalimi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti papildomą įrodymą – 2013-05-10 UAB „Vivada“ buvusio direktoriaus pažymą dėl bendrovės valdymo organų, iš kurio matyti, kad UAB „Vivada“ neturi valdymo organų ir negali prisiimti civilinių teisių bei pareigų. Nurodo, kad teismas privalėjo vertinti ne tik ieškovės reikalavimų pagrįstumą, bet ir atsakovės pateiktus atsikirtimus ir jų pagrįstumą, tačiau to nepadarė, dėl ko byloje esančius įrodymus vertino nevisapusiškai, neobjektyviai ir pažeidė CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priimtas teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas visiškai netyrė ir nevertino, ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas yra realus, nėra fiktyvus, turintis tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu asmeniu. Šiuo atveju ieškovė iš darbo buvo atleista dėl UAB „Vivada“ veiklos sustabdymo. Taip pat buvo atleisti visi darbuotojai, kartu ir valdymo organai. Ieškovė bendrovėje dirbo pardavėja, jos darbo funkcijos neišliko, nes bendrovė nevykdo ekonominės veiklos, todėl ir pasiūlyti jai kitą darbą nebuvo jokios galimybės. Dėl tų pačių priežasčių teismas nepagrįstai priėmė sprendimą ieškovę grąžinti į pirmesnį darbą, t. y. taikė DK 300 str. 3 d. numatytą ieškovės, kaip darbuotojos, teisių gynimo būdą. Teismas rėmėsi išimtinai Juridinių asmenų registro turimais duomenimis, nors dėl UAB „Vivada“ veikimo per savo valdymo organus faktas, nurodytas Juridinių asmenų registre, neatitinka realios situacijos bendrovėje. Teismas pasisakė ir apie tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai įspėta apie atleidimą iš darbo, tačiau visiškai neatsižvelgė į įspėjimo apie atleidimą iš darbo instituto paskirtį. Kaip matyti, ieškovė atleidimo iš darbo dieną buvo vaiko priežiūros atostogose, o į darbą turėjo grįžti 2014-02-26, todėl naujo darbo paieškoms ji turi laiko ne keturis mėnesius (įspėjimo laikotarpį), o net keturiolika mėnesių (skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos). Be to, teismas ieškovei nepagrįstai priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes nevisapusiškai, neobjektyviai vertino ieškovės praradimus ir nuostolius dėl atleidimo iš darbo. Atsižvelgiant į tai, kad visos buvusios garantijos iki atleidimo iš darbo jai išliko, nes ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose iki 2014-02-25, jai mokama vaiko auginimo pašalpa, o atleidus ją iš darbo situacija nepasikeitė, todėl, vadovaujantis protingumo kriterijumi, vien atleidimo iš darbo faktas negalėjo sukelti ieškovei stiprių išgyvenimų ar streso. Taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai nutrūko vaiko natūralaus maitinimo funkcija, vaikas buvo vienerių metų amžiaus, todėl tai galėjo būti ne galimai patirtų išgyvenimų pasekmė, o natūralaus ir savalaikio fiziologinio proceso pabaiga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės buvęs direktorius nepateikė teismui dokumentų, įrodančių jo įgaliojimus paduoti ir pasirašyti apeliacinį skundą, todėl apeliacinis skundas neturi būti priimtas ir išnagrinėtas. Teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą dalyje dėl grąžinimo ieškovę į darbą bendrovėje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat padarė teisėtas išvadas, jog ieškovės atleidimas DK 129 str. pagrindu, pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir darbuotojo teises, sukėlė jai dvasinių išgyvenimų ir stresą, pablogino jos šeimos turtinę padėtį dėl išlaidų padidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Priešingai apelianto UAB „Vivada“ argumentams dėl netinkamo įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 str. numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei, ieškinį tenkindamas iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
DK 132 str. 2 d. nustatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis). Šioje normoje nustatyta garantija užtikrina darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo santykių išsaugojimą tam tikrą laiką ir draudžia darbdaviui per įstatymo nustatytą laiką nutraukti darbo sutartį. Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. joje įtvirtinta darbdavio pareiga ir apribota jo teisė elgtis kitaip, nei nustatyta įstatyme. Priešingu atveju darbo sutarties nutraukimas reikštų įstatyme įtvirtintos darbdavio pareigos pažeidimą. Esant tokiam imperatyviam įstatyminiam reglamentavimui, neturi teisinės reikšmės apelianto aiškinimai, kaip neva pateisinantys ieškovės atleidimą iš darbo, jog sprendimas dėl įmonės veiklos sustabdymo buvo realus ir nefiktyvus, neturint tikslo pagrįsti darbo sutarties nutraukimo su ieškove, dėl UAB „Vivada“ veiklos sustabdymo buvo atleisti visi darbuotojai ir panašiai.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė nebuvo iš anksto įspėta apie atleidimą ar supažindinta su jos atžvilgiu darbdavio priimtu sprendimu, nors įstatymas reikalauja, jog darbuotojas, su kuriuo numatoma nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, turi būti apie tai įspėtas (DK 129 str. 1 d., 130 str. 1 d.). Įspėdamas darbuotojus darbdavys turi laikytis nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, jų nesilaikymas gali būti pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ar taikyti DK 130 str. 5 d. nustatytus teisinius padarinius. Pagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog įspėjimo paskirtis yra ta, kad darbuotojas iš anksto žinotų apie atleidimą iš darbo ir turėtų pakankamai laiko susirasti kitą darbą, taip būtų užtikrintas darbuotojo socialinių garantijų tęstinumas ir stabilumas. Tačiau atsižvelgiant į šios bylos specifiką, t. y. kad pagal DK 132 str. 2 d. su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis apskritai negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės, kritiškai vertintini apelianto samprotavimai dėl buvusios darbuotojos termino naujo darbo paieškoms, teigiant, jog ji turi laiko ne keturis mėnesius (įspėjimo laikotarpį), o keturiolika mėnesių (skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos).
Apeliacinės instancijos teismas nepriima kaip įrodymo teismui pateiktos 2013-05-10 pažymos dėl bendrovės valdymo organų. Laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi duomenimis, gautais iš LR Juridinių asmenų registro (2013-02-19 išrašas, b. l. 14 – 16), patvirtinančiais, kad atsakovė į šį registrą yra įtraukta ir veikia per savo valdymo organus. Įrašas registre nepakeistas, duomenys yra nepaneigti ir nenuginčyti, todėl yra galiojantys. Dėl šios priežasties, priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. K. atleidimą iš darbo UAB „Vivada“ neteisėtu bei grąžino ją į darbą bendrovėje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Juridinių asmenų registro išraše V. K. nurodytas kaip UAB „Vivada“ direktorius. Tokiu būdu, atmestinas ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas teiginys dėl UAB „Vivada“ direktoriaus teisės pateikti apeliacinį skundą.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad neturtinė žala priteista nepagrįstai, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino ieškovės praradimus ir nuostolius dėl atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 str. 1 d., 248 str. 4 p., 250 str., CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str.). DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, vienas jų – kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, jį gali lydėti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012). Ginčo byloje spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio pirmosios instancijos teismas vadovavosi įrodyų visuma ir konstatavo, jog darbo ir socialinių garantijų praradimas neabejotinai sukėlė ieškovės nerimą, stresą ir didžiulių išgyvenimų. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys atleisdamas iš darbo ieškovę jai išmokėjo 2 mėnesių dydžio atlyginimą, neturtinę žalą sumažino ½ dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliantės apeliacinis skundas atmestinas (CK 326 str. 1 d. 1 p). Ieškovės J. K. apeliacinės instancijos teisme už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.(1.2)-SP1-1193 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 440 Lt (CPK 96 str., 99 str.) (b. l. 78-79). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Vivada“ valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš UAB „Vivada“, į. k. 301744713, 440 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.