Kauno apylinkės teismo nutartis

specialiame interneto tinklalapyje viešai paskelbus apie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-18276-454/2018, pagal E. M. ir R. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. S. Kauno apylinkės teisme 2019 m. vasario 28 d. padavė pareiškimą CPK XVIII nustatyta tvarka dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje.

Nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. pareiškėjas ir R. M. sudarė paskolos sutartį, kuria R. M. pasiskolino iš pareiškėjo 10 000 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio pervedė į E. M. sąskaitą 12 911,25 Eur (10 914 svarų), į R. M. sąskaitą 2 780,32 Eur (2 384 svarų), į jo mamos I. M. 472,70 Eur (395 svarų). Viso buvo pervesta 16 164,27 Eur (24 607 svarų). Kadangi pareiškėjas ir R. M. yra draugai nuo vaikystės, papildoma paskolos sutartis sudaryta nebuvo, nors pervestos sumos yra ženkliai didesnės nei nurodyta paskolos sutartyje. Visą laiką R. M. žadėjo, kad grąžins pinigus kai tik reikės, tačiau vėliau pasakė, kad neturi iš ko, nes su E. M. išsiskyrė ir visas turtas atiteko jai. R. M. dirbdavo užsienyje, tačiau vėliau pasakė, kad E. M. kreipėsi į Kauno miesto policiją ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl jis nebegali grįžti dirbti į Didžiąją Britaniją. Tiek E. M., tiek R. M., kreipdamiesi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nuslėpė, kad turi kreditorių (sutarties 4.4. punktas). Esant šioms aplinkybėms procesas civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. M. ir R. M. pareiškimą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti atnaujintas. Teismo sprendimas, kuriuo visas turtas atiteko E. M., pažeidžia kreditoriaus teises, nes jis praranda galimybę atgauti paskolintus pinigus, kurie buvo panaudoti bendriems E. M. ir R. M. šeimos poreikiams (būsto remontui) tenkinti. Apie nutrauktą santuoką pareiškėją informavo R. M. telefonu 2018 metų gruodžio mėnesį, pranešdamas, kad 2018 m. lapkričio 28 d. gavo teismo sprendimą ir tada pamatė, kad nebeturi jokio turto.

Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu supaprastinto proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-18276-454/2018 panaikino R. M. ir E. M. santuokos apskaitos įrašą ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.

Pareiškėjas prašo civilinėje byloje atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjo teigimu teismui priėmus sprendimą, kuriuo visas turtas atiteko E. M., buvo pažeistos kreditoriaus teises, nes jis praranda galimybę atgauti paskolintus pinigus, kurie buvo panaudoti bendriems E. M. ir R. M. šeimos poreikiams (būsto remontui) tenkinti.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi ir negali būti priemone dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; ir kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų- teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas užbaigtoje civilinėje byloje gali būti atnaujinamas tuo atveju, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, jog tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Todėl pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nusprendimas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, tai yra, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakoma dėl tokio asmens teisių ar jo pareigų, kai jam sukuriama teisių ar pareigų arba pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi jo interesai. Taigi ne bet kokia teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų bei taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

Nagrinėjamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo teismo vertinimu nėra. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjui nėra nustatyta jokių pareigų, kurias jis turėtų vykdyti, taip pat nėra panaikinta ar paneigta nei viena iš pareiškėjo turimų civilinių teisių. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjui nenustatė jokių naujų, nebuvusių iki nurodytos civilinės bylos iškėlimo, pareigų ir nepanaikino jokių iki nurodytos civilinės bylos iškėlimo pareiškėjo turėtų teisių.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad R. M. 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teisme pateikė ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-10353-1087/2019), kurioje R. M. atstovauja advokatė D. M.. Pareiškėjas D. S. šioje nagrinėjamoje byloje pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pareiškė 2019 m. vasario 28 d., pareiškėjo atstovė taip pat advokatė D. M.. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra E. M. ir R. M. kreditorius, o teismui priėmus sprendimą, kuriuo visas turtas atiteko E. M., buvo pažeistos jo teises, nes jis praranda galimybę atgauti paskolintus pinigus, kurie buvo panaudoti bendriems E. M. ir R. M. šeimos poreikiams (būsto remontui) tenkinti. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia į bylą suinteresuoto asmens E. M. pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pervesdavo pinigų sumas R. M. jau ilgą laiko tarpą ir jos buvo susijusios su jų bendrai vykdomu verslu. Iš 2014 m. spalio 1 d. jungtinės veiklos sutarties matyti, kad pareiškėjas, jo žmona A. S., R. M. motina I. M. ir E. M. motina L. M. susitarė pastatyti ir parduoti lygiomis teisėmis dalimis du blokuotus dviejų butų gyvenamuosius namus, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 24 d. susitarimas patvirtina, kad šalys jungtinės veiklos santykius tęsė ir bendradarbiavo, o 2015 m. liepą buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu šis turtas buvo parduotas. Iš 2015 m. birželio 12 d. įgaliojimo matyti, kad pareiškėjas įgaliojo R. M. atlikti eilę veiksmų, susijusių su (duomenys neskelbtini), esančiu turtu. Tai patvirtina, kad šalis neabejotinai siejo bendra ūkinė veiklą, kurios pagrindu buvo atliekami, užsakomi ir priimami įvairūs darbai, susiję su statomais kotedžais adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes laikytini pagrįstais suinteresuoto asmens E. M. argumentai, kad tarp pareiškėjo ir R. M. tuo pagrindu nuolat vykdavo piniginės perlaidos, skirtos padengti atliktus mokėjimus.

Suinteresuoto asmens E. M. pateiktos darbo užmokesčio pažymos taip pat patvirtina, kad R. M. pareiškėjo nurodymu darbus vykdė ir organizavo ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Šalys kartu vykdė veiklą, susijusią su statybų darbų organizavimu.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad piniginės perlaidos tarp šalių buvo įprasta praktika, įrodo tai, kad iš pareiškėjo žmonos banko sąskaitos 2016-2018 metais buvo daryti daugkartiniai pavedimai į E. M. asmeninę banko sąskaitą, viso 12 911,25 Eur sumai. Be to, iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo pervesta iš viso 10 200 Eur.

Sutiktina ir su suinteresuoto asmens E. M. argumentu, kad pervedamos sumos buvo pervedinėjamos be jokios logikos, dideliais laiko tarpais, neįprastais (neapvaliais) dydžiais, todėl laikytina, kad šios sumos buvo pervedamos pagal pareiškėjo ir R. M. verslo susitarimus ir vykdomą statybų veiklą ir nusistovėjusius verslo santykius. Esant nustatytoms nutartyje aukščiau nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškimo tenkinimas prieštarautų ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo proceso teisės principams bei teisinio apibrėžtumo principui, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Suinteresuotas asmuo E. M. savo patirtų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 178 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370-371 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą užbaigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-18276-454/2018.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.