Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 11 klasių išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. V., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata.

G. V. 2009-09-05 apie 15.15 valandą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, blaivi vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 9, 133, 134, 169 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama T. gatve antra eismo juosta, kryptimi nuo S. gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nelėtino greičio ir visiškai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, esant draudžiamam šviesoforo signalui nesustojo prieš „Stop“ liniją, pravažiavusi sankryžą nepraleido per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui ėjusių pėsčiųjų F. P. ir A. B. (P.) ir juos partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis F. P., kuriam padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva pakaušyje, kairės rankos ir dešinės kojos sumušimas, ir dėl to jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, bei sužalota pėsčioji A. B., kuriai padaryti sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kūne, ir dėl to jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinio lūžio, dešinio šeivikaulio lūžio ir dešinio blauzdikaulio atskilimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamoji G. V. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2009-09-05 dieną, apie 15.15 valandą, Šiauliuose, vairavo automobilį „Peugeot 206“ ir važiavo T. gatve antra eismo juosta nuo centro link „Akropolio“ apie 40 km/h greičiu. Privažiavusi (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą ji sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jos vairuojamą automobilį stovėjo dar trys ar keturi automobiliai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobiliai pradėjo važiuoti ir ji pradėjo važiuoti iš paskos jų. Prieš ją važiavo kažkoks didesnis automobilis. Įvažiavusi į sankryžą ir atliekant manevrą, gal ir užsidegė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Kai įvažiavo į sankryžą, priešpriešine eismo kryptimi važiavo keli automobiliai. Gal likus vienai sekundei iki įvykio, ji pastebėjo nukentėjusiuosius, nors kaip jie įėjo į perėją ir nematė, tačiau jau nebespėjo sustabdyti savo automobilio ir juos pertrenkė. Yra tikra, kad į sankryžą įvažiavo degant žalios spalvos šviesoforo signalui, o ne raudonam. Kai įvyko šis įvykis, liudytojai tik privažiavo prie sankryžos, o ne prie jos stovėjo. Pėsčiuosius pertrenkė pėsčiųjų perėjoje. Jie ėjo greitu žingsniu, apsikabinę vienas kitą. Automobiliu kliudė tik vaikiną, kuris nukrito ant jos automobilio priekio, o merginos ji net nepastebėjo. Mano, kad ji galėjo susižaloti tiesiog griūdama ant žemės, o ne todėl, jog ją pertrenkė. Po įvykio tarp jos ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, nes ji į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o nukentėjusieji įėjo į perėją. Po to, kai juos pertrenkė, nukentėjusieji atsistojo ir laukė kol atvyks greitoji medicinos pagalba, o kai tik pamatė, kad ji atvyksta, atsigulė ant žemės. Sutinka su ligonių kasų pareikštu civiliniu ieškiniu. Supranta, kad yra kažkiek kalta, tačiau ir nukentėjusieji eidami per perėją turėjo dairytis.

Nukentėjusysis F. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-09-05 apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini) mieste, jis ir tuo metu dar buvusi jo drauge, A. B., ėjo nuo D. poliklinikos, link T. gatvės. Jie sustojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Abu sustojo prie pėsčiųjų perėjos, nes jiems degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Kelias sekundes palaukė ir, užsidegus žaliam signalui, ramiu žingsniu pradėjo eiti. Įžengus į perėję, perėjo pirmąją eismo juostą, o įžengus į antrąją juostą, staiga pajuto stiprų smūgį į šoną ir pakilo į orą. Prieš pat smūgį, kairės pusės jis nematė, nes ėjo apsikabinęs draugę Aistę, be to, jiems degė žalias šviesoforo signalas. Per perėją ėjo vidutiniu greičiu, normaliu žingsniu. Pirmiausia automobilis partrenkė jį. Automobilis atvažiavo jam iš kairės pusės, o Aistę jis buvo apsikabinęs iš dešinės pusės. Į kairę pusę jis nežiūrėjo. Visuomet galvodavo, kad jei dega žalias šviesoforo signalas, automobiliai privalo praleisti pėsčiuosius ir per gatvę gali eiti nesidairydamas. Kaip atvažiavo automobilis, kuris ji partrenkė - nematė. Nuo to momento nieko nebepamena. Kai atsipeikėjo, atsistojo, pradėjo ieškoti savo draugės. Kai pamatė A., ji sėdėjo ant žemės. Tada jam pradėjo suktis galva ir jis nukrito ant žemės. Prie jo priėjusi jį kliudžiusio automobilio vairuotoja, kaltinamoji G. V., pasiūlė 500 litų, kad nekviestų policijos pareigūnų. Jis į kaltinamosios pasiūlymą nereagavo, nes buvo patyręs šoką, verkė. Aplink girdėjo žmonių balsus. Iki šiol eidamas gatve labai nedrąsiai jaučiasi. Daugiau nei 10 dienų jis gulėjo ligoninėje, 1 mėnesį nėjo į darbą. Įvykio metu patyrė galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą pakaušyje, kairės rankos ir dešinės kojos sumušimus. Po įvykio jam dažnai svaigdavo galva. Nuo sumušimų jo rankos buvo mėlynos nuo delnų iki pečių ir su tokiais sumušimais jis turėjo eiti į darbą. Iki šiol peties srityje turi randą, tačiau žaizda nebuvo siūta. Pakaušio srityje buvo praskelta ir ilgą laiką labai skaudėjo. Kai ėjo į darbą, atminčiai šiokius tokius padarinius dar juto. Yra darbingas, bet iki šiol jaučia baimę, patyrė psichologinę traumą. Jokių sveikatai padarytų padarinių šiuo metu nebejaučia. Yra pareiškęs ieškinį 15000 litų neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą jau atlygino draudimo bendrovė. Draudimo bendrovė jam ir jo draugei išmokėjo iš viso 1305,35 litus.

Nukentėjusioji A. P. (buvusi pavardė B.) teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-09-05 apie 15.15 val. Šiauliuose, ji ir tuo metu dar buvęs jos draugu, J. P., ėjo nuo D. poliklinikos, link T. gatvės. Jie sustojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Abu sustojo prie pėsčiųjų perėjos, nes jiems degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Kelias sekundes palaukė ir, užsidegus žaliam signalui, abu apsikabinę, ramiu žingsniu pradėjo eiti. Kai jie įėjo į pėsčiųjų perėją, matė, kad dešinėje pusėje visi automobiliai stovėjo prie „Stop“ juostos. Įžengus į perėję, perėjo pirmąją juostą, o įžengus į antrąją juostą, staiga pajuto stiprų smūgį, juto kaip verčiasi, sukasi. Kai atsipeikėjo, F. jau ėjo link jos ir priėjęs arčiau, nuvirto. Tada iš automobilio išlipo kaltinamoji G. V. ir pasakė: „aš jums duosiu 500 litų, susitarkime, nekvieskit policijos, nes man atims vairuotojo pažymėjimą“. Ji į tai nieko neatsakė, nes buvo patyrusi šoką. Įvykio metu jai buvo padaryti šie sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kūne. Reiškia civilinį ieškinį 15 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Įvykio metu patirtą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų dabar nebegali sunkiai kelti, pasilenkti, ilgiau sėdėti. Kadangi jai yra nutrūkę kojos raiščiai, ji nebegali bėgti kaip anksčiau, jaučia skausmą kojoje. Gydytojai sakė, kad dėl stuburo slankstelio lūžio reikės saugotis visą gyvenimą. Kiek vėliau, dėvintis kojos sąnariui, reikės daryti kojos operaciją. Ligoninėje ji praleido 12 dienų, o namuose 2 mėnesius gulėjo tik ant nugaros, nei vaikščioti, nei sėdėti negalėjo. Visą šį laikotarpį ją prižiūrėjo mama. Po to jai reikėjo iš naujo išmokti vaikščioti, nes nesilankstė koja, tačiau tuo metu sėdėti vis tiek negalėjo dar 2 mėnesius. Daugiau nei po 4 mėnesių ji pirmą kartą išėjo į lauką. Jautėsi silpnai. Tik praėjus daugiau nei 6 mėnesiams, pasijuto geriau. Dėl patirtų išgyvenimų, lankėsi pas psichiatrę, psichologę. Dabar pas gydytojus nebereikia lankytis. Keičiantis orams, skauda koją, nugarą. Jokių sužalojimų iki šio įvykio nebuvo patyrusi.

Specialistas H. D. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajai A. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kūne. Tuo jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tyrimas buvo atliekamas iš pateiktų dokumentų. Nukentėjusieji nebuvo atvykę apžiūrai. Nukentėjusiajai buvo padarytas dešinės blauzdos kaulo lūžis, o rašomojoje išvadoje nurodyta, kad kairės, tačiau patvirtina, kad tai yra tik techninė rašybos klaida. Ši klaida specialisto išvadai jokios įtakos neturi. Blauzdos kaulo lūžis atsirado smūgio metu, o stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis atsirado nuo staigaus judesio. Patirti sužalojimai į sunkių sužalojimų kategoriją neįeina. Nukentėjusiosios gydymosi trukmė neturi įtakos sužalojimo mąstui.

Liudytoja D. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-09-05 apie 15:15 val. važiavo su vyru R. T. automobiliu T. gatve nuo centro. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, sustojo, nes degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Prieš jų automobilį stovėjo dar vienas automobilis. Pastebėjo, kaip auksinės spalvos „Peugeot“ automobilis važiuoja per raudonos spalvos šviesoforo signalą apie 60 km/h greičiu. Staiga pamatė kaip du žmonės pakilo į orą ir nukrito. Netrukus pamatė, kad nukritęs ant žemės vaikinas atsistojo ir bandė prieiti prie gulinčios savo draugės, tačiau nuvirto. Kadangi ji yra medikė, todėl išlipo iš automobilio pribėgusi bandė padėti. Kai vaikinas atgavo sąmonę, jis klausė ar jo draugė gyva. Abiejų nukentėjusiųjų batai buvo nukritę į skirtingas puses, maždaug už 15 metrų nuo jų pačių. Vairuotojos, kuri partrenkė pėsčiuosius, elgesys ją labai pribloškė, nustebino, ji buvo labai nemandagi. Girdėjo kaip ji sakė: „Jūs, valkatos, man automobilį sutaisysit“. Kad ji būtų siūliusi nukentėjusiesiems pinigų – ji negirdėjo. G. V., važiuodama per raudonos spalvos šviesoforo signalą, jai atrodo, didino greitį, nes norėjo užbaigti manevrą. Stabdymo garso ji negirdėjo. Po įvykio G. V. automobilio priekinis stiklas buvo sudaužytas. Per raudonos spalvos šviesoforo signalą kaltinamoji važiavo viena, kiti automobiliai stovėjo prie „Stop“ linijos. Ji labai nustebo, kai pamatė, kad degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, važiuoja vienas automobilis, kai visi kiti stovi, po ko į orą pakilo du žmonės. Kai kaltinamoji įvažiavo į sankryžą, degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, kuris degė nemirksėdamas. Sankryža yra didelė. Tik pravažiavus sankryžą, G. V. pertrenkė pėsčiuosius.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-09-05 apie 15:00 val. važiavo iš pietinio miesto rajono link centro, Tilžės gatve. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pradėjo mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalas, todėl ji persirikiavo į kitą eismo juostą, sustojo prie „Stop“ linijos. Prie „Stop“ linijos ji stovėjo pirmoji ir žiūrėjo į netoliese esantį „IKI“ prekybos centrą, degalinę, pėsčiųjų perėją. Kuria eismo juosta važiavo G. V., nežino. Kai ji sustabdė savo automobilį, yra tikra, kad joks automobilis nevažiavo per sankryžą ir prieš G. V. automobilį, jokie kiti automobiliai nevažiavo. Sankryža tuo metu buvo rami, apytuštė. Ji matė kaip užsidegus pėsčiųjų šviesoforo žaliam signalui, vaikinas ir mergina, susikabinę, įėjo į perėją. Nukentėjusieji į perėją įžengė tik tada, kai jau kelias sekundes degė pėsčiųjų šviesoforo žalias signalas. Tuo metu visi kiti prie sankryžos buvę automobiliai stovėjo, niekas nevažiavo. Netrukus, degant draudžiamam šviesoforo signalui, į perėją įvažiavo auksinės spalvos automobilis “Peugeot“ ir partrenkė tuos jaunuolius. Nuo smūgio, mergina buvo nublokšta prie jos automobilio, o vaikinas toliau. Matė, kaip vaikinas atsistojęs bandė prieiti prie merginos, tačiau nualpo. Staiga išlipusi iš savo automobilio, ji pribėgo prie nukentėjusiųjų, kaltinamajai liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau ji priėjo prie nukentėjusiųjų ir pasiūlė 500 litų už tai, kad nekviestų policijos, nes tada iš jos atims vairuotojo pažymėjimą. Kita ten buvusi moteris, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Vairuotoja buvo labai įžūli, liepė jiems nesikišti, važiuoti, o ne laukti.

L. R. T. teisme parodė, kad 2009-09-05 apie 15:15 val. važiavo su savo automobiliu T. gatve nuo centro. Važiavo antra eismo juosta. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, sustojo, nes degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Prieš jo vairuojamą automobilį, stovėjo dar vienas automobilis, o šalia stovėjo dar vienas automobilis, kitoje eismo juostoje. Kadangi nei vienas automobilis sankryžoje nevažiavo, o visi stovėjo prie „Stop“ linijos, todėl yra tikras, kad tuo metu degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Laukiant, pamatė kaip į orą pakilo žmogus. Jie išlipo ir žmona, kuri yra gydytoja, nubėgo prie nukentėjusiųjų, o jis nuėjau surinkti po gatvė išmėtytų jų batų. Kaip į sankryžą įvažiavo pėsčiuosius partrenkęs automobilis - nematė, nes jam užstojo šalia stovėjęs automobilis. Išlipusi iš automobilio kaltinamoji buvo šoke, pirmiausia apžiūrinėjo savo automobilį, o ne bėgo prie nukentėjusiųjų. Girdėjau kaip ji ant nukentėjusiųjų šaukė: „Debilai jūs, atsakysit už mano automobilį“. Tuo metu jai buvo žymiai svarbiau įlenktas automobilio sparnas, sudaužytas stiklas ir visiškai nesirūpino sužeistaisiais. Kadangi tuo metu, kai stovėjo prie sankryžos, jiems degė raudonas šviesoforo signalas, todėl pėstiesiems degė žalias signalas. G. V. į sankryžą įvažiavo degant raudonam signalui, nes jis ir kiti vairuotojai prie sankryžos stovėjo.

2009-11-24 papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (schemoje ir fotolentelėse) užfiksuoti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos elementai, atstumai. Prieš sankryžą (žr. T. gatve nuo miesto centro link Akropolio) yra kelio ženklinimo linija Nr. 1.11 su kelio ženklu „STOP“, už 5 m. šviesoforas, nuo šviesoforo už 17,7 m. prasideda susikirtimas su Gardino gatve, gatvių susikirtimo plotis – 15,7 m. Nuo sankryžos iki pėsčiųjų perėjos (4 m. pločio) yra 9,8 m. atstumas. Tilžės gatvės pirmosios eismo juostos plotis 4,3 m., bendras pirmosios ir antrosios eismo juostų plotis – 7,8 m. T. gatvės atkarpoje, nuo S. gatvės link G. gatvės, greitį ribojančių ženklų nėra (b.l. 22-27).

2009-09-05 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole užfiksuota lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyti automobilio išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis stiklas, bamperis, variklio dangtis. Padangų protektorių brėžinys paprastas, padangų būklė techniškai tvarkinga; įjungta trečia pavara; kojinio stabdžio skysčių nutekėjimo nesimato, važiuojant 30 km/h greičiu stabdymo kelias 3,7 m.; rankinis stabdis užtrauktas; apšvietimo signalinių prietaisų būklė tvarkinga; priekinis stiklas suskilęs per eismo įvykį, kitų stiklų, langų valytuvų ir užpakalinio vaizdo veidrodžių būklė tvarkinga. Kitų mechanizmų gedimų nepastebėta. Apžiūra atlikta įvykio vietoje, šviesiu paros metu (b.l. 28-29).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 131 nustatyta, kad G. V. po eismo įvykio (2009-09-05, 16.20 val.) buvo blaivi (b.l. 36).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1228/09(04) nurodyta, kad F. P. kraujyje, paimtame 2009-09-05, 15.40 val., etilo alkoholio nerasta (b.l. 42).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1230/09(04) nurodyta, kad A. B. kraujyje, paimtame 2009-09-05, 15.50 val.) etilo alkoholio nerasta (b.l. 43).

Specialisto išvadoje Nr. G 1352/09(04) nurodyta, kad A. B. padaryti šie sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kūne. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinio lūžio, dešinio šeivikaulio lūžio ir dešinio blauzdikaulio atskilimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 70).

Specialisto išvadoje Nr. KG 153-1352/09(04) į pateiktą klausimą, kurios kojos rentgenogramos buvo atliktos remiantis ligos istorijos duomenimis, nurodyta, kad A. B. buvo atliktos abiejų kojų rentgenogramos. Į klausimą, kurios kojos kaulų lūžiai diagnozuoti, nurodyta, kad A. B. nustatyti dešinės blauzdos kaulų lūžiai (b.l. 72, 76).

Specialisto išvadoje Nr. G 1417/09(04) nurodyta, kad F. P. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva pakaušyje, kairės rankos ir dešinės kojos sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva pakaušyje bei kairės rankos sumušimas galėjo gautis griūvant po gauto smūgio ir kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. F. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 85).

Vairuotojo pažymėjimo Nr. R0451830 kopijoje nurodyta, kad jis G. V. buvo išduotas 2009-06-29 (b.l. 32).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-09-17 (b.l. 33).

Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamajai G. V. pareikšto kaltinimo kontekste, atitinka nukentėjusiųjų F. P. ir A. P. (B.), bei liudytojų L. B., R. T. ir D. T. parodymus apie faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes. Be to pažymėtina, kad nukentėjusiųjų F. P. ir A. P. (B.) bei liudytojų L. B., R. T. ir D. T. parodymai atskleidžia ir kitus netiesioginius įrodymus, logiškai papildo vieni kitus, kurie siejasi su faktinėmis nusikaltimo aplinkybėmis ir su šia veika susieja G. V..

Tokiu būdu vertinant nukentėjusiųjų F. P. ir A. P. (B.), bei liudytojų L. B., R. T. ir D. T. parodymus bei priimant juos kaip teisingus, įrodoma G. V. nusikaltimo, kurio metu vairuojant kelių transporto priemonę buvo pažeisti kelių eismo saugumo reikalavimai, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, paaiškindama, kad ji važiavo per žalią šviesoforo signalą, matomumą jai užstojo priešpriešiais atvažiuojanti kita transporto priemonė, iš už kurios išėjo pėstieji, nukentėjusieji per gatvę ėjo greitai ir ėjo jai iš kairės pusės, ji kliudė tik vyriškį, o mergina galėjo susižaloti griūdama. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, kad pėstieji bėgo per gatvę ne per pėsčiųjų perėją, dabar kaltinamoji jau nurodo, kad nukentėjusieji ėjo greitu žingsniu per pėsčiųjų perėją susikabinę. Kaltinamosios parodymai yra nenuoseklūs, todėl teismas jais nesivadovaujama. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pačios kaltinamosios G. V. parodymus, kurie patvirtintų kad pėstieji ėjo per sankryžą degant jų krypčiai draudžiamam šviesoforo signalui. Liudytojai L. B., R. T. ir D. T. buvo nustatyti iš karto po eismo įvykio atvykusių pareigūnų, liudytojai R. T. ir L. B. važiavo link Tilžės-Statybininkų-Gardino gatvių sankryžos iš priešingų pusių šių liudytojų parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nukentėjusiųjų duotus parodymus. Be to, liudytoja D. T. matė ir stebėjo visą procesą iki įvykstant eismo įvykiui, pirmoji suteikė pagalbą nukentėjusiesiems. Nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus patvirtina specialisto H. D. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad nukentėjusiajai A. B. buvo nustatyti sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis, dešinio blauzdikaulio pakilos atskilimas, poodinės kraujosruvos kūne. Teisme patikslinta specialisto išvadą, kad padarytas dešinės blauzdos kaulo lūžis, nurodant, kad tai tik techninė klaidą, neturėjusi įtakos sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumui nustatyti. Specialistas nurodo, kad blauzdos kaulo lūžis atsirado smūgio metu, o stuburo juosmeninės dalies I slankstelio kompresinis lūžis atsirado nuo staigaus judesio. Šiuos parodymus papildo ir patvirtina kiti teisme ištirti rašytiniai įrodymai - eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota situacija iš karto po eismo įvykio ir iš kurio matyti, jog automobilis PEUGEOT stovi antroje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos pravažiavęs 11,2 m. atstumą, užfiksuoti visi paminėtos sankryžos elementai, transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio PEUGEOT sugadinimai – priekinis stiklas, bamperis, variklio dangtis, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti akto bei specialistų išvadų Nr. T-A 1228/09(04) ir T-A 1230/09(04) matyti, jog visi eismo dalyviai buvo blaivūs. Specialisto išvadose Nr. G 1352/09(04), KG 153-1352/09(04) ir G 1417/09(04) nurodyti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai ir jų mastas. G. V. vairavusi transporto priemonę pažeidė 9, 133, 134, 169 KET punktų reikalavimus, kurie nulėmė BK 281 str. 1 d. numatytų padarinių – kito žmogaus, o šiuo atveju dviejų žmonių nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji nesilaikė KET reikalavimų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), vairavo transporto priemonę nepasirinkdama saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgdama į vairavimo sąlygas (KET 133 p.), iškilus grėsmei eismo saugumui, artėdama prie sankryžos, užsidegus geltonam šviesoforo signalui laiku nelėtino greičio ir nestabdė transporto priemonės, užsidegus raudonam šviesoforo signalui kirto sankryžą ir taip sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.), esant draudžiamam šviesoforo signalui nesustojo prieš STOP liniją, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui (KET 169 p.). Dėl šių kaltinamosios G. V. padarytų KET pažeidimų ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti du žmonės. Šiuos KET reikalavimus ji pažeidė vairuodama transporto priemonę, todėl įvykus eismo įvykiui ir dėl to atsiradus LR BK 281 str. 1 d. numatytiems padariniams, tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių nustatytas priežastinis ryšys, jos veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. Kaltinamosios G. V. nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kuri padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra kaltinamoji nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo tai numatyti.

Spręsdamas G. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad ji teisiama pirmą kartą, padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą (I tomas, b.l. 137), nedirba, buvusioje darbo vietoje charakterizuojama teigiamai (I tomas, b.l. 148), nusiskundimų dėl G. V. elgesio (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi (I tomas, b.l. 145), Ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondui žalą atlygino draudimo bendrovė „If draudimas“, todėl jai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bauda, kodekse numatytas baudos vidurkis už neatsargius nusikaltimus, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusysis F. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b.l. 46-49).

Nukentėjusioji A. P. ( B.) pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b.l. 46-49).

Kaltinamoji G. V. neteisėtais veiksmais pakenkė F. P. ir A. P. (B.) neturtiniams asmens interesams. Tokius interesus saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusios patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų. Nukentėjusieji F. P. ir A. P. (B.) dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos išgyveno nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, skausmą, todėl teismas pripažįsta, kad priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios neturtinės žalos yra įrodytas. A. P. (B.) nustatyti sužalojimai sunkesni ir ji gydėsi daug ilgiau, taip pat kreipėsi pagalbos ir į psichologus. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas neturtinės žalos didį, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį - atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis F. P. ie A. P. (B.) nurodė po 15000 Lt atlygintiną neturtinės žalos dydį. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, jog iš kaltinamosios G. V. priteistina prašoma atlyginti neturtinė žala nukentėjusiems F. P. ir A. P. (B.) tenkintina iš dalies, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiesiems maksimalų atlygintiną neturtinės žalos dydį, t.y. 1000 EUR. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjo du asmenys, kiekvienam nukentėjusiajam išmokėta po 500 EUR (1726,40 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis LR BPK 106 str., iš kaltinamosios nukentėjusiajam F. P. ir A. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po 350 Lt kiekvienam už advokato pagalbą

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktiniai įrodymai: automobilis PEUGEOT 206 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas G. V. iki galutinio sprendimo byloje priėmimo (b.l. 30-31) nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžintinas teisėtų savininkų neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

G. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir skirti jai 37 MGL (4810 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 straipsniu skirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., nukentėjusiesiems F. P. ir A. P. priteisti iš G. V. po 350,00 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš G. V. priteisti F. P. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, A. P. 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktinius įrodymus: automobilį PEUGEOT 206 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti teisėtų savininkų neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.