Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-913/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-13
Bylos Nr.
1-23-913/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20962-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
S. B.
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-913/2023Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20962-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 13 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Karolinai Baltakienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,kaltinamajam V. V.,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui,nukentėjusiajai S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, senatvės pensininkas, 2014-12-16 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2022 m. birželio 10 d. apie 8 val. 50 min., automobiliu „T. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs pas J. B. ir S. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo galinės automobilio sėdynės pasiėmęs graižtvinį šautuvą PARKER HALE, Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio sumontuota optika LENSOLUX 3-9Y50X, rankose laikydamas ginklą, kieme buvusiam J. B. liepė eiti į namo vidų, o namo viduje rankose laikydamas ginklą ir jį užtaisydamas, nukreipęs į nukentėjusiuosius J. B. ir S. B., grasindamas, kad „ne vieną sutvarkė ir juos sutvarkys“, bei užsimojęs šautuvo buože smogti S. B., grasino juos nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. V. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad atvažiavo pas B. Žmona sako ten pavojinga, gal nevažiuojam, sako vyrą mušą, daužo kai girtas buvo, užmušė šunį, nužudė. Mūsų traktorių pavogė, reikėtų išsiaiškinti ar yra vagystė. Pasiūlė, sako, gražiuoju pašnekam, nueinam, išsiaiškinsim. Sakau bus ir mums tas pats. Tai sakau paimu ginklą ir apsaugosim save, šuns jau neprikelsim. Atsakydamas į užduodamus klausimus kaltinamasis atsakė, jog jis yra medžiotojas, su ginklo laikymo taisyklėmis susipažinęs. Žino, kad ginklą galima transportuoti tik dėkle ir medžioklės metu. Tiesiog, kad pasisaugoti, nei jis tą ginklą naudos, nei ką. Pas B. važiavo pašnekėti apie traktorių, kodėl nepasitarė nieko. Nuvažiavo, pašnekėjo. Jis su šautuvu buvo dėl savigynos, jei kartais užpultų, jei šunį užmušė, sugebės ir juos. Su ginklu negrasino, neužsimojo, ginklą turėjo, buvo pakabintas ant peties. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. V. parodė, kad 2022 m. birželio 10 d., apie 8 val., iš namų pasiėmęs legaliai laikomą graižtvinį šautuvą „Parke Hale“ su sumontuota optika, kurį įvyniojo į paklodę ir penkis šio šautuvo šovinius, kuriuos įsidėjo į kelnių kišenę, su sutuoktine A. V. automobiliu „T. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas J. ir S. B., gyvenančius (duomenys neskelbtini), pasikalbėti dėl parduoto mirusio uošvio A. M. traktoriaus. B. sodyboje, išvyniojęs iš paklodės ir pasiėmęs ant automobilio galinės sėdynės buvusį šautuvą, jį pasikabinęs ant peties, kieme sutikto J. B. paklausęs, ar namuose yra S. B., pakvietė užeiti į namo vidų pasikalbėti. Nei lauke, nei name į S. B. ir J. B. šautuvo nebuvo nukreipęs ir nužudyti negrasino. Jiems sakė, kad E. M. nori rašyti pareiškimą dėl traktoriaus vagystės, todėl pinigus už parduotą traktorių turi grąžinti jai. J. B. nurodė, kad pinigus už parduotą traktorių atidavė A. M. ir jam skambino. Tarp A. V. ir S. B. kilus žodiniam konfliktui, jie iš sodybos išvažiavo. Eidamas pasikalbėti su B. šautuvą pasiėmė ir nešėsi pasikabinęs ant peties, kad apsigintų, jeigu B. jį užpultų, ir manė, kad B., matydami šautuvą, leisis į kalbas. Pirmoje apklausoje nurodė, kad iš automobilio šautuvo nebuvo pasiėmęs ir B. jo nedemonstravo, nes buvo pasimetęs ir netiksliai nurodė (tomas 1, b. l. 150-151, 154-155).

Nukentėjusysis J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo mašina į kiemą, A. (A. V.) su vyru. Išsitraukė šautuvą iš mašinos, sako einam į kambarį, duokit pinigus už traktorių. Tada jis kambaryje traukinėjo tą šautuvą, norėjo žmonai užsimoti su buože. Pinigai, tik pinigai, o visi pinigai buvo atiduoti laidotuvėms. A. prieš mirtį sakė, parduok traktorių ir bus pinigai laidotuvėms, aš ir atidaviau tuos pinigus. Karstui va sakė bus pinigų. Tiek ir beatsimenu, kiek laiko praėjo. Jeigu reikėjo jam važiuoti, tai be šautuvo reikėjo. Po įvykio jis labai drebėjo kelias dienas. Atsakydamas į užduodamus klausimus nukentėjusysis patikslino, kad medžioklinis šautuvas su optiniu taikikliu, mašinoj ant galinės sėdynės buvo. Kai pas juos atvažiavo, pasiėmė šautuvą nuo sėdynės, buvo užklotas marška kažkokia. Išsiėmė ir laikė, ir sako einam kambarin. Laikė rankose, užtvarą traukinėjo ir sakė: pinigai, pinigai. Jis suprato apie kokius pinigus kalba, dėl traktoriaus, jis taip sakė. Pavyko išsiaiškinti dėl tų pinigų. Užpyko, pinigų sako ir viskas. Jis (V. V.) išvažiavo iš namų, tada iškvietė policiją ir sulaikė juos. Iškvietė todėl, kad jam grasino. Su šautuvu atėjo kambarin, kaip negrasins, žodžiais sakė nušausiu ar šaudysiu, nebeatsimena, sunervavo, nebeatsimena visų žodžių. Grasinimas buvo ir žodžiais, ir šautuvu. Galvojo, kad tikrai gali šauti, jei jau šautuvas rankose. Jis nežino ar užtaisytas, nesupranta. Medžioklinis šautuvas su optika. Grasinama buvo jam ir žmonai. Užsimojęs buvo, norėjo trenkti žmonai su buože. Jis atsisėdo ant kėdės ir sėdėjo virtuvėj, sakė išeiti jiems, skambino M. broliui, paskui gal seniūnui skambino, po to policijai, kai jie išvažiavo iš namų. Iš karto nekvietė, sudrebėjo rankos, galvojo gal tarp savęs išsiaiškinsim. Savaites dvi rankos drebėjo, per širdį tik užgavo, fiziškai nenukentėjo to įvykio metu. Jaudulį patyrė. Prašo 1000 eurų kompensacijos moralinei žalai, kad būtų priteista. Pas gydytojus nereikėjo kreiptis, vaistų namie turėjo tokių, panaudojo ir drebėjimas praėjo. Prieš šį įvykį nebuvo konfliktų su V., viskas po laidotuvių prasidėjo. Pats traktoriaus savininkas pasakė: parduok, nes sako išardys dar ir trūks pinigų. Jis nežino kodėl jie atvažiavo. Traktorius buvo M. ir B. vardu. Tai kaip neišsigąsi, šautuvą buvo nukreipęs va taip (parodo kaip). Traukinėdavo, nežino ar tai tuščias buvo ar netuščias.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2022 m. birželio 10 d., apie 8 val. 50 min., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko V. V. su A. V.. V. V. nuo automobilio galinės sėdynės pasiėmė medžioklinį šautuvą, nuo kurio nuėmė margą antklodę ir, nukreipęs į jį, liepė jam eiti į namo vidų. Virtuvėje kartu su A. V. pradėjo reikalauti atiduoti pinigus už parduotą traktorių. Jam ir S. B. aiškinant, kad pinigus už traktorių atidavė jo mirusio uošvio A. M. broliui A. M., V. V. nesiklausė, laikydamas rankose tai į jį, tai į S. B. nukreiptą šautuvą, abiem grasino, sakydamas, kad „ne vieną sutvarkė, sutvarkys ir juos“. Tokį pasakymą jis suprato kaip grasinimą nužudyti, dėl to labai išsigando. V. V., laikydamas rankose šautuvą, vis jį užtaisinėjo, patraukdamas užtaisymo rankenėlę. Vienu metu jis buvo užsimojęs šautuvu, ketindamas buože smogti S. B.. Jis paskambino A. M., kad patvirtintų pinigų atidavimo faktą, tačiau pokalbis nutrūko. Jiems išvažiavus iš sodybos, jis paskambino seniūnui S. R. ir pranešė, kad ką tik buvo V. V. ir grasino šautuvu (tomas 1, b. l. 10-13, 32-33).

Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pamatė kai atėjo į kambarį, nes buvo kitam kambary, nematė kai jie lauke buvo. Atėjo abu su A., V. su šautuvu. Laikydamas rankose šautuvą, grasindamas trenkė stalan ir sako: „atiduokit pinigus už traktorių, o tai bus blogai“. Laikė šautuvą klubų aukštyje, užtaisinėjo šautuvą bent tris kartus, pradžioj į J., paskui į ją, ginklu siekė beveik ją ir vis užtraukinėja, ir vis sako: „atiduokit pinigus, o tai bus blogai, sutvarkiau ne vieną sutvarkysiu ir tave“. Ji pasakė, kad kviečia policiją, ir išėjo į kitą kambarį, o jis atsivijo ir „tik pamėgink iškviest“ sakė. Ji padėjo telefoną ir grįžo atgal. Ir A., ir jos vyras sako: „atiduokit pinigus už traktorių“, ji jam ir sako: „mes atidavėm, per laidotuves atidavėm A.“, tai jis tada sako: „skambink A.“. J. paskambino A., o jis ir sako: „tegul A. man paskambina“. O A. neskambino jam, kad pakalbėti. Tada ji pasakė: „ko jūs čia ieškot, ko čia atvažiavot“. A. tvarkė visus piniginius reikalus, pensiją paimdavo, nes turėjo įgaliojimą pinigams tvarkyti. Sakė, tai iš jo ir reikalaukit, mes atidavėm. V. grasino, kaip negrasino, sukiojosi ir sako: „sutvarkiau ne vieną, sutvarkysiu ir jus“. Atsakydama į užduodamus klausimus nukentėjusioji patikslino, kad ji galvojo, kad jis kažką gali padaryti, grasino, buvo dar užsimojęs, norėjo šerti su vamzdžiu atsisukęs. Toks ir konfliktas, sakė jam: „važiuokit apylinkėn, įgaliojimą turi A., mes atidavėm pinigus jam“. Ji išvarė juos iš namų. T. J. skambino seniūnui patarimo, ką jiems daryti, kaip elgtis. Tada ji vyrui pasakė skambinti policijai, nes jei kiekvienas atvažiuos ir grasins, liks nenubaustas, kas čia bus. Atvažiavo du policininkai ir sako: sako nėra jokio vaizdo įrašo, kaip jūs įrodysit, žiūrim važiuoja mašina, J. sako va kaip tik link M. važiuoja, policija išėjo iš kiemo ir nuvažiavo, ir rado juos kieme. Sveikatai nepridėjo tikrai, stresas didžiausias bent porą savaičių buvo, kur eini, užmiegi ir vis tas vaizdas akyse. Tiek ir nori, kad žinotų, kad nereikia važinėti po svetimus kiemus ir grasinti. Atvažiuok, pasišnekėk, jei neaišku, kam čia šitas šautuvas. A. irgi buvo, prašė ir ji atiduot pinigus.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2022 m. birželio 10 d., apie 8 val. 50 min., išgirdusi triukšmą, pamatė į virtuvę įėjusius V. V., kuris rankose laikė medžioklinį šautuvą su pritvirtinta optika ir A. V.. V. V. liepė jai ir vyrui J. B. atiduoti pinigus už parduotą jiems ir mirusiam jo uošviui A. M. priklausantį traktorių. Jiems aiškinant, kad pinigus už parduotą traktorių atidavė mirusiojo broliui A. M., V. V. jų nesiklausė ir, laikydamas tai į ją, tai į J. B. nukreiptą šautuvą, grasino, sakydamas, kad „ne vieną sutvarkė, sutvarkys ir juos“. Ji išsigando, kad V. V. tikrai gali juos nužudyti. V. V., laikydamas rankose šautuvą, jį užtaisinėjo, vis pertraukdamas užtaisymo rankenėlę. Vienu metu buvo užsimojęs šautuvu, ketindamas smogti jai ir J. B.. Jai einant į kitą kambarį, V. V., į ją nukreipęs šautuvą, eidamas iš paskos jai grasino, kad nekviestų policijos. Išsigandusi V. V. grasinimų, ji policijai neskambino. Jai pasiūlius važiuoti į seniūniją ir ten išsiaiškinti turtinius reikalus, V. V. iš namo išėjo ir, šautuvą įvyniojęs į audeklą, padėjęs jį ant galinės sėdynės, išvažiavo (tomas 1, b. l. 60-62).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas S. R. parodė, kad jis yra Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnas. Paaiškino, kad žino tik tiek, kad savo laiku J. B. paskambino ir pasakė, kad pas jį apsilankęs V. ir A., ir jie grasino ginklu ir važiuoja į seniūniją. Jis padėkojo už įspėjimą ir tiek. O po kiek laiko atvyko ponas su A. ir jie pakalbėjo. Iš esmės, kadangi A. įtėvis buvo neseniai miręs, tai kalbėjo apie paveldėjimą, mirtį ir testamentą. Jis juos informavo, kad galioja galutinis testamentas. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo S. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. R. parodė, kad 2022-06-10, apie 9 val., paskambinęs J. B. pasakė, kad jam ką tik ginklu grasino V. V., kuris tuoj atvyks į seniūniją. Atvykęs V. V., tik užėjęs į seniūniją, iš karto pasakė, kad grasino J. B., apie ginklą nieko neminėjo. V. V. sakė, kad prisidirbo, kad pas J. B. nuvažiavo, nes norėjo atgauti pinigus už galimai A. M. parduotą traktorių (tomas 1, b. l. 88-89).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas policijos pareigūnas E. J. parodė, kad įvykis buvo dėl grasinimo ginklu. Tai buvo 2022 m. birželio mėnesį, dirbant su kolega J. S. bendrame ekipaže gavo pranešimą, kad žmogui kaimynas grasino ginklu, kuris reikalavo pinigų už neva parduotą traktorių. Nuvyko, adreso neatsimena, praėjo nemažai laiko, rado labai susijaudinusį pilietį, kuris paaiškino aplinkybes, kad reikalavo už parduotą traktorių gražinti pinigus. Pateikė pareiškimą, jie suformino visus dokumentus, apklausus liudytojus, pro sodybą pravažiavo automobilis, kurį nurodė, kad čia tas pats žmogus. Jie nuvažiavo paskui tą automobilį, iš jo išlipo vyriškis. Jie paaiškino dėl ko atvyko. Vyriškis nesiginčijo, jie paklausė jo ar turi ginklą. Jis pasakė kad turi, ant galinės sėdynės marškoje buvo suvyniotas medžioklinis graižtvinis šautuvas, jis buvo neužtaisytas. Vyriškis su savimi turėjo kišenėje kelis šovinius. Viskas parašyta paėmimo protokole. Užpildė protokolą, paaiškino kad reiks vykti į komisariatą apklausai. Jis sutiko. Prievartos jokios nebuvo. Bendradarbiavo, o nuvykus perdavė tyrėjams su visa medžiaga. Vyriškis nieko neaiškinio, neneigė nieko, daugiau į kalbas nesileido. Nukentėjusieji buvo šoko būsenoje, žmona verkė, nurodė, kad kaimynas atvažiavo ir grasino su ginklu, neva ginklą buvo užsitaisęs, reikalavo atiduoti pinigus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas E. J. parodė, kad 2022 m. birželio 10 d., apie 9 val. 40 min., pagal iškvietimą nuvykus pas J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), pranešėjas ir S. B. nurodė, kad pas juos atvykę V. V. ir A. V. reikalavo atiduoti pinigus už parduotą traktorių, V. V., rankose laikydamas medžioklinį šautuvą su pritvirtinta optika, nukreipęs jį į juos, grasino nužudyti ir traukė šautuvo užraktą, lyg jį užtaisydamas. Vienu metu V. V. buvo užsimojęs šautuvo buože, grasino juos sumušti. V. V. buvo supykęs, keikėsi, rėkė ir liepė greit atiduoti pinigus už traktorių. J. B. ir S. B. buvo išsigandę, susijaudinę, S. B. pokalbio metu verkė. B. aiškino, kad jie niekam nėra skolingi, pinigus už parduotą traktorių atidavė A. M., nurodė, kad V. V., išvažiuodamas iš jų sodybos, šautuvą įvyniojo į audeklą ir padėjo ant automobilio galinės sėdynės. Bendraujant su B., pro jų sodybą V. V. nuvažiavo į netoliese esančią sodybą. Nuvykus pas V. V. ir pasiteiravus, ar jis su savimi turi ginklų, šis nurodė, kad automobilyje turi graižtvinį šautuvą ir šovinius. Pareikalavus, V. V. pateikė graižtvinį šautuvą su optika, kuris buvo įvyniotas į užtiesalą ir, išėmęs iš kelnių kišenės, pateikė penkis šovinius. Jis pripažino, kad buvo nuvykęs pas B. pasikalbėti, tvirtino, kad šautuvo iš automobilio nebuvo pasiėmęs, jo nedemonstravo ir B. negrasino (tomas 1, b. l. 104-105).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas A. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolio podukros vyras V., o nukentėjusieji yra jo brolio kaimynai. Su kaltinamuoju santykiai prasti, paskutiniu metu konfliktiški. Paaiškino, kad B. iki mirties prižiūrėjo jo brolį. Apie patį įvykį, tai jam J. paskambino ir jis girdėjo kaip V. žmona A. rėkė. Jie sakė, kad ir ginklą turi, jis sakė nieko nelaukit kvieskit policiją, jis išsigando, nes galėjo baigtis blogai. Čia kalba apie brolio traktoriaus pinigus. Jis nuvažiavo brolio lankyti į slaugos namus, ir J. B. yra su jo broliu dalininkas to traktoriaus. Paklausė brolio, ar leisi parduoti, nes traktorius nevažiuojantis praktiškai, dar davė telefoną, kad J. girdėtų, kad brolis leidžia. J. pardavė, dalį pinigų davė brolio laidotuvėms 200 eurų su kažkiek, o kitus pasiliko. Tai padaryta buvo kai dar brolis buvo gyvas. Pinigai laidotuvėms buvo skirti. Jis laidotuvėmis rūpinosi pats, visas laidotuves padengė pats. Brolio žmona neprisidėjo visiškai, ji buvo jau slaugos namuose. Traktorius buvo nebereikalingas, jis kaip laužas buvo, brolis priėmė sprendimą parduoti traktorių. Brolis leido parduoti traktorių.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d., lankydamas dabar jau mirusį brolį A. M. slaugos namuose, gavo jo sutikimą parduoti jam ir J. B. priklausantį traktorių T-40 k, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis apie tai informavo J. B., kuris, pardavęs traktorių, kaip ir buvo sutarę, dalį pinigų atidavė jam, mirusio brolio laidotuvėms. Tą dieną, kai V. V. buvo pas J. B., pastarasis jam paskambinęs sakė, kad jam ir S. B. grasina V. V. su šautuvo buože trenkti į galvą. Fone girdėjosi A. V. balsas, kuri barėsi su S. B.. A. M. pasakius, kad dėl to kviestų policiją, pokalbis buvo baigtas (tomas 1, b. l. 99-101).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiama A. V. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, teisė atsisakyti duoti parodymus jai žinoma, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad jie nuvažiavo pas kaimynus dėl pinigų, nes jie be jos žinios pardavė jos tėtės traktorių. Jie neprisipažįsta, kad jie pardavė. V. pasiėmė tą ginklą, ir jie nuvažiavo dėl saugumo savo, nes jie (B.) yra užmušę šunį. Nuvažiavę paprašė pinigų, kad atiduotų, o jie išsigynė, kad atidavė A. broliui pinigus. V. nei grasino jiems, nei ką, nebuvo pakeltas ginklas. Ir paskui su S. jos susiginčijo. Ginklas nebuvo pakeltas. Ginklą laikė ant peties. Kambaryje jie visi buvo. Tai sakė kreiptis į A. dėl pinigų, pas A. tie pinigai. Jos netenkino toks atsakymas, nes tie pinigai priklausė mamai, M. Užtat, kad B. viską vadovavo, už tai ir kreipėsi į juos, ji nuojautą turi. Jie viską slėpė. Ji žinojo, kad prisidėjo A. ir J. prie to pardavimo. J. lankydavo M., todėl pas jį kreipėsi. Jai mama prašė taip, sakė pasistengti atgauti pinigus už traktorių. Jei jis mano tėtė buvo, tai turtas buvo mano. Tuo metu kai atvažiavom reikalauti pinigų, ji turėjo testamentą. Aš jau žinojo, kad bus paveldėtoja. Jie apsisaugojimui pasiėmė šautuvą, nes neprognozuojami tiek J., tiek S. Jie neturi gerų santykių su jais. Ne pas visus su ginklu važiuoja, pasiėmė, kad negautu kokio kastuvo ar šakių į nugarą. Nuvažiavo pas seniūną po įvykio. Važiavo pasikalbėti. Pasikalbėjo dėl to traktoriaus. Neilgai jie ten buvo, po pokalbio nepaaiškėjo niekas. Nu kad vagystė buvo ir viskas dėl traktoriaus. Bendravo ir A., ir J. be jų žinios. Ji šeimos narys irgi buvo. Ji pati būtų susitvarkius su savo daiktu. Žino, kad traktoriaus registracijos pažymėjime buvo nurodyti savininkai. Ginklą laikė ant peties V., ji netiksliai davė parodymus pas tyrėją.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad 2022 m. birželio 10 d., apie 8 val., su vyru V. V. nuvažiavo pas J. ir S. B. pasikalbėti dėl parduoto mirusio tėvo A. M. traktoriaus. Savigynai V. V. iš namų pasiėmė legaliai laikomą šautuvą su optika, kurį, įvyniojęs į audeklą, pasidėjo ant automobilio galinės sėdynės, ir penkis šio šautuvo šovinius, kuriuos įsidėjo į kelnių kišenę. Nuvykus pas B., V. V., išvyniojęs iš audeklo, pasiėmė šautuvą ir, jį nešdamasis nuleistoje rankoje, kieme sutiktam J. B. pasiūlė užeiti į namo vidų pasikalbėti. Įėjus, V. V. pareikalavo, kad J. B. ir S. B. atiduotų likusius pinigus už traktorių. S. B. aiškino, kad pinigus atidavė A. M., ir liepė jam skambinti. Viso pokalbio metu V. V. šautuvą laikė nuleistoje žemyn rankoje ir juo J. B. ir S. B. negrasino, į juos nukreipęs ir užsimojęs nebuvo. Išėjęs iš B. namo, V. V. šautuvą vėl įvyniojo į audeklą ir, pasidėjęs ant galinės automobilio sėdynės, nuvažiavo pas seniūną S. R. pasikalbėti dėl turtinių reikalų, jam sakė, kad pas B. buvo nusivežęs ginklą (tomas 1, b. l. 84-85).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. M. parodymus, duotus ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji, gyvendama senelių namuose „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui, iš įdukros A. V. sužinojo, kad iš jos kiemo pavogtas traktorius, kuris priklausė jos sutuoktiniui A. M. ir J. B.. Kur galėjo dingti traktorius, ji nežinojo ir paprašė A. V. tai išsiaiškinti. Kiek jai žinoma, A. V. buvo nuvykusi pas B., bet kas ten vyko ji nieko nežino. Gyvendamas senelių namuose A. M. kalbėjo apie traktoriaus pardavimą ir telefonu J. B. buvo minėjęs, kad pardavus traktorių dalį pinigų atvežtų jam, o dalį pasiliktų sau. Kaip buvo parduotas traktorius ji nežino (tomas 1, b. l. 110-111).

Iš 2022-06-10 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad J. B. pranešė apie įvykį, dėl kurio parodė, kad 2022-06-10 apie 8 val. 50 min. į jo sodybos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) su juodos spalvos visureigiu atvyko gretimos sodybos savininkas V. V., kuris buvo kartu su žmona A. V.. V. V. išlipęs iš automobilio nuo galinės automobilio sėdynės pasiėmė medžioklinį šautuvą su ant jo uždėta juodos spalvos optika, kuris grasino, kad jį nušaus ir buvo užsimojęs su šautuvo buože bei aiškino, kad sumuš. Jis reikalavo pinigų už traktorių (tomas 1, b. l. 10-29).

Iš 2022-07-20 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis J. B. parodymo patikrinimo vietoje metu visiškai patvirtino savo duotus parodymus (tomas 1, b. l. 48-49, 50-54). Nukentėjusioji S. B., dalyvaudama J. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, visiškai patvirtino savo parodymus (tomas 1, b. l. 48-59).

Iš 2022-08-18 Akistatos protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis J. B. savo parodymus patvirtino akistatų metu su kaltinamuoju V. V. ir liudytoja A. V. (tomas 1, b. l. 55-56, 57-58).

Iš 2022-08-18 Akistatos protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji S. B. savo parodymus patvirtino akistatų metu su kaltinamuoju V. V. ir liudytoja A. V. (tomas 1, b. l. 75-77, 78-80

Iš 2022-06-10 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. V. pateikė graižtvinį šautuvą PARKER HALE, Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio sumontuota optika LENSOLUX 3-9Y50E, ir penkis šovinius (tomas 1, b. l. 115-116), kurie 2022-07-20 apžiūrėti (tomas 1, b. l. 117-123).

Iš 2022-07-20 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2022-06-10 pareigūno, reagavusio į J. B. pranešimą, naudotos „Body“ kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip J. B. ir S. B. nurodo, kad V. V. grasino ginklu juos nužudyti (tomas 1, b. l. 128-130, 136). Policijos pareigūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu.

Iš 2022-08-30 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2022-06-10, 8.59 val., bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjo J. B. pokalbio garso įrašas, kuriame girdisi kaip J. B., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, prašo policijos pagalbos, nes kaimynas atvažiavęs su šautuvu jam grasino ir reikalavo pinigų už traktorių (tomas 1, b. l. 133-135).

Iš 2022-08-30 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad J. B. pateikė traktoriaus T-40 AM techninio paso kopiją, iš kurios matyti, kad jo savininkai - A. M. ir J. B. (tomas 1, b. l. 137-142).

Iš ginklo pažymėjimo nustatyta, kad 2022-03-07 Utenos AVPK išduotas ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ginklo - graižtvinio šautuvo PARKER HALE, 3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini) - savininkas yra V. V.. Pažymėjime nurodyta, kad ginklo savininkas privalo ginklą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų, matomoje vietoje ginklą dėkle gali nešiotis asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti (tomas 2, b. l. 2).

Iš Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus nustatyta, kad 2019-08-19 Utenos AVPK V. V. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad leidžiama įsigyti, laikyti ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai) (tomas 2, b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nors ir neneigė, jog pas J.ba ir S. B., t. y. nukentėjusiuosius, į jų namus atvyko automobiliu, nuo kurio galinės sėdynės pasiėmė savo graižtvinį šautuvą PARKER HALE, 3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikė jį rankose viso pokalbio su B. metu, tačiau teigė, jog ginklu negrasino, o jį tik turėjo, kad apsigintų, jei B. jį pultų.

Pažymėtina, kad kaltinamasis teisme teigė, jog nukentėjusieji yra agresyvūs, užmušė šunį, todėl važiuodamas pas juos pasiėmė savo turimą graižtvinį šautuvą, kad galėtų apsiginti, jei B. juos pultų. Tačiau tokia kaltinamojo pozicija vertintina kaip pasirinkta gynybinė versija, kurios visiškai nepatvirtina byloje esantys duomenys. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog kaltinamasis turėjo realų pagrindą manyti, kad B. gali būti agresyvūs jo ar jo žmonos atžvilgiu. Nukentėjusiųjų B. ir kaltinamojo iš esmės nesiejo jokie ryšiai, byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis V. V. turėjo realų pagrindą manyti, jog jam gali tekti gintis nuo B. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jau išvykdamas iš namų suplanavo pasiimti ginklą – graižtvinį šautuvą, kurį įvyniojęs į audeklą pasidėjo ant automobilio galinės sėdynės. O nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad kaltinamasis, atvykęs pas juos į namus ir rankose laikydamas graižtvinį šautuvą, grasino jiems, sakydamas, kad „ne vieną sutvarkė ir juos sutvarkys“. Todėl teismas atmeta kaltinamojo gynybinę versiją, jog ginklas jam buvo reikalingas dėl savo saugumo, o ne grasinti nukentėjusiesiems, kaip stokojančią logikos ir prieštaraujančią bylos medžiagai.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmai, kuomet jis automobiliu atvyksta į nukentėjusiųjų namų kiemą, nuo automobilio galinės sėdynės pasiima graižtvinį šautuvą, ant kurio sumontuota optika, ir laikydamas jį rankose kieme esančiam nukentėjusiajam J. B. liepia eiti su juo vidun į namą, o būnant namo viduje abiem nukentėjusiesiems grasina, sakydamas „atiduokit pinigus už traktorių, o tai bus blogai“, tuo pat metu rankose laikydamas graižtvinį šautuvą, ir darydamas su šaunamuoju ginklu veiksmus, kuriuos nukentėjusieji suprato kaip graižtvinio šautuvo „užtaisymą“, bei užsimodamas ir ketindamas šautuvo buože smogti nukentėjusiajai S. B., sukėlė nukentėjusiesiems realią baimę ir išgąsti, jog kaltinamasis gali ginklą panaudoti prieš juos, t. y. juos nužudyti. Kad kaltinamasis turėjo rankose graižtvinį šautuvą neabejotinai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, bei liudytojos A. V. parodymai, jog jos vyras, įvykio metu būdamas pas B. namuose, rankoje laikė graižtvinį šautuvą. Kad kaltinamasis grasino B., patvirtina ir liudytojo A. M. parodymai, nes jam paskambinęs J. B. tuo metu, kai namuose su ginklu buvo kaltinamasis V. V. ir jo žmona, sakė, kad atvažiavęs V. V. reikalauja pinigų už traktorių ir turi šautuvą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje vien jau šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo demonstravimas, jo demonstratyvus laikymas rankose, graižtvinio šautuvo „užtaisymas“, užsimojimas su šautuvo buože ir ketinimas suduoti nukentėjusiajai S. B., bei tuo pačiu metu reiškiamas reikalavimas atiduoti pinigus, yra pakankami baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kilti.

Be to, kaip ir minėta, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusieji, ar jie turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš į bylą pateikto BPC garso įrašo, liudytojų policijos pareigūno E. J., A. M. parodymų, akivaizdu, jog nukentėjusieji kaltinamojo grasinimus priėmė kaip realius, tai jiems sukėlė didelį išgąstį ir stresą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje pilnai įrodyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiesiems grasino tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais – demonstruojant šaunamąjį ginklą, taip sukeldamas nukentėjusiesiems pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, gali būti įvykdytas, tokie kaltinamojo V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Taip pat, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (tomas 2, b. l. 5-7), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (tomas 2, b. l. 8-9), yra senatvės pensininkas, vedęs. Į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaita neįrašytas ir nesigydė (tomas 2, b. l. 12). Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės vidurkis. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam nustatytini draudimai ir įpareigojimai, kurie teismo vertinimu, bus pakankami bausmės paskirčiai pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis grasinimus naudojo atvykęs pas nukentėjusiuosius į namus, kad B. yra pažįstami su kaltinamuoju ir jo žmona, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, padėti kaltinamajam V. V. pakeisti netinkamą elgesį, jam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, bei BK48 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai bei uždraudimai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 156-158), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji J. B. ir S. B. pareiškė civilinius ieškinius, prašydami kiekvienas priteisti iš kaltinamojo po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (tomas 1, b. l. 45, 72). Nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiųjų gyvenamojoje aplinkoje, su ginklu braunantis į jų namus. Po padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusieji iki šiol jaučia nerimą ir rūpestį, pergyvena, kad jų atžvilgiu nebūtų įvykdyti analogiški smurto ar kitokie neteisėti išpuoliai. Padaryta nusikalstama veika buvo nukreipta į nukentėjusiųjų gyvybes, fizinę bei psichinę sveikatą. Nukentėjusieji ir po nusikalstamos veikos padarymo juto nusikalstamos veikos padarinius – buvo jaučiamas nerimas ir nesaugumo jausmas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji palaikė savo civilinius ieškinius ir prašė atlyginti jų patirtą neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl kaltinamojo grasinimų nukentėjusieji juto stresą, išgąstį, nerimą ir nesaugumo jausmą, baimę, juo labiau įvertinus tai, kad grasinamai buvo išsakyti ir grasinamojo pobūdžio veiksmai atlikti nukentėjusiųjų namuose bei grasinant su šaunamuoju ginklu – graižtviniu šautuvu. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, priteisiamų už nagrinėjamą byloje nusikaltimą neturtinės žalos atlyginimui sumos dydį, apibendrintą iki 2019 m. sausio 1 d. ir kuris šiuo atveju varijuoja už BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas – apie 1500 Eur, sprendžia, jog nukentėjusiųjų ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo V. V. kiekvienam nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui po 1000 Eur.

Dėl daiktų ir kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: graižtvinis šautuvas PARKER HALE, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio sumontuota juodos spalvos optika LENSOLUX 3-9Y50E, penki šoviniai S&B 0.30-0.6 SPRG, 2022-07-20 nutarimu perduoti saugoti Utenos apskrities VPK Veiklos skyriui (tomas 1, b. l. 124-125), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir perduotinas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento Ginklų skyriui.

Nuosavybės teisės ribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 302-303 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- visą bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiųjų J. B. ir S. B. arčiau nei per 10 metrų;

- per visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti ir saugoti šaunamuosius bei nešaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiųjų J. B. ir S. B. civilinius ieškinius tenkinti, iš kaltinamojo V. V. J. B. ir S. B. priteisti po 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: graižtvinį šautuvą PARKER HALE, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio sumontuota juodos spalvos optika LENSOLUX 3-9Y50E, penkis šovinius S&B 0.30-0.6 SPRG, 2022-07-20 nutarimu perduotus saugoti Utenos apskrities VPK Veiklos skyriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir perduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento Ginklų skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė