- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- N2-2389-595/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei A. D., dalyvaujant valstybės institucijai išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, su atsakovės priešieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-07-24 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinyje nurodo, kad su atsakove artimai bendrauti pradėjo prieš 3 metus. Dėl tokių santykių atsakovė susilaukė sūnaus A. D., gim. 2012-02-22, kuris gimė ne santuokoje. Atsakovei pradėjus lauktis kūdikio ji neslėpė nuo ieškovo to fakto. Ieškovas materialiai rėmė atsakovę jos neštumo metu. Nuo 2012-02-27 iki 2012-06-25 ieškovas materialiai rėmė šalių spėjamą bendrą vaiką. Iš viso atsakovei pervedė 1588 Lt. Ieškovo žiniomis, spėjamo vaiko gimimo liudijime tėvystė nėra nustatyta, grafoje kurioje įrašas tėvas nėra nurodyti jokie duomenys. Sūnui yra suteikta atsakovės pavardė. Ieškovas prašo nustatyti, kad jis yra vaiko tėvas ir pakeisti sūnaus pavardę iš „D“ į „K“. Nustačius tėvystę ieškovas prašo išspręsti išlaikymo klausimą. Ieškovas pats gera valia prašo, kad teismas priteistų iš jo 400 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnamečiam A. D.. Daugiau finansiškai jis mokėti neišgalėtų. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų gamybos ceche. Iš gaunamo darbo užmokesčio jis privalo išlaikyti save bei padengti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Nepilnamečio sūnaus A. D. gyvenamoji vieta faktiškai yra su jo motina atsakove. Kadangi atsakovė pastaruoju metu pradėjo drausti jam matytis su sūnumi, prieštarauja jo rūpinimuisi, dėl reguliaraus bendravimo su vaiku grafiko susitarti su ja geruoju nepavyksta, todėl prašo teismo nustatyti sekančią jo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant sūnų tvarką:
-P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), su sūnumi A. D., gim. 2012-02-22, praleidžia kiekvienų metų savaitgalius, sūnų iš A. D., gim 1979-11-26 paimdamas penktadienį ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį. A. D. sutikus, P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi A. D., gim. 2012-02-22, gali susitikti dažniau ir praleisti daugiau laiko.
-P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), su sūnumi A. D., gim. 2012-02-22, praleidžia porinius, o A. D., gim. 1979-11-26, - neporinius sūnaus gimtadienius.
-P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), su sūnumi A. D., gim. 2012-02-22, praleidžia šias šventes: porinius Naujuosius metus, porines Kalėdas ir porines Velykas.
-Įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą, jei keičiasi jos ir vaiko gyvenamoji vieta, o taip pat pranešti visas kitas svarbias aplinkybes (įskaitant bet neapsiribojant, vaiko kelionėmis, sveikatos būkle, mokymosi įstaigos pasikeitimais).
-Ieškovas ir atsakovė papildomai sūnų A. D., gim. 2012-02-22, auklėja pagal abipusį susitarimą, laikantis bendrųjų moralės nuostatų.
Šalies argumentai
Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. 2012-10-18 atsakovė pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b.l. 78-82). Priešieškiniu atsakovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. D. gyvenamąją vietą su ja. Priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius nuo 2012 balandžio iki spalio mėnesio, po 600 Lt, iš viso 3600 Lt. Vaiko pavardę palikti D. Nustatyti, kad ieškovas su sūnumi matosi ne daugiau kaip kas antrą porinį šeštadienį nuo 11-20 val., pasimatymuose privalomai dalyvaujant motinai. Ieškinyje nurodoma, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma būtų 1250 Lt - 300 Lt higienos prekėms, 400 Lt maistui, 50 Lt vitaminai, vaistai, 150 Lt būsto išlaidos, 200 Lt drabužiai, avalynė, 50 Lt ugdymas, laisvalaikis, žaislai. Dėl ieškovo tėvystės nustatymo atsakovė priešieškinyje nurodo, kad su ieškovu bendrauja kelis metus ir jai nekyla abejonių, kad A. D. tėvas yra ieškovas. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, kadangi ją su sūnumi sieja artimas motinos ir vaiko ryšys. Visada siekia ir sieks, kad vaikas gautų geriausias buities sąlygas. Tuo tikslu buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovas nemėgsta vaikų, nemoka su jais elgtis ir užtikrinti būtiniausių jų poreikių. Su ja gyvena vyresnysis sūnus, tačiau ieškovas jį pastoviai skriausdavo, tildydavo, išvarydavo, niekada nežaisdavo, jai būnant nėščiai vartojo smurtą prieš ją, todėl darytina išvada, kad ieškovas negalėtų tinkamai užtikrinti tokio mažo vaiko poreikių ir apskritai nemokėtų su juo elgtis be jos pagalbos. Ieškovas pasižymi neprognazuojamu ir neadekvačiu elgesiu yra agresyvus ir tokiu būdu kelia grėsmę vaiko saugumui. Jos siūloma bendravimo tvarka leistų užtikrinti, kad nebūtų pažeidinėjami nepilnamečio vaiko interesai ir teisės.
Ieškovas pateikė atsipiepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo (b.l. 119-120). Nesutikimo motyvai yra išdėstyti jo ieškinyje. Jo materialinė padėtis yra bloga, todėl jis negali teikti atsakovės prašomo išlaikymo dydžio.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą į bylą dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, ištyrė buities sąlygas (b.l. 58-63, 133). Išvadoje nurodoma, kad nepilnametis A. D. gyvena kartu su motina, auga namuose motinos prižiūrimas. Motinos teigimu vaikas specialių poreikių neturi yra sveikas. Inspektorė lankydamasi atsakovė namuose pastebėjo, kad atsakovė supratingai, šiltai ir atidžiai bendravo su abiem savo vaikais, kad vaikai prižiūrėti, aprengti švariais darbužiais. Vienas iš svarbiausių vaiko interesų žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, įgyvendinančius tėvų valdžią, taip pat yra svarbus vaiko asmeninių bei kitų turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimas. Skyrius neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove bei atsakovės prašomo išlaikymo priteisimui. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką būtina įvertinti ir atsižvelgti į vaiko amžių, jo dienos režimą bei specialius mažamečio vaiko poreikius ar nuolatinis maksimalus bendravimas su tėvu nekenktų vaiko interesams. Skyriaus nuomone atsakovės siūloma vaiko bendravimo su tėvu tvarka labiau atitinka vaiko interesus, o ieškovo siūloma tvarka per plati.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį bei nesutiko su atsakovės priešieškiniu. Atsisakė DNR ekspertizės, nurodė, kad jam nekyla net mažiausių abejonių, kad A. D. yra jo sūnus. Prašė pakeisti vaiko pavardę į „K“, nurodė, kad nori jog vaikas turėtų tėvo pavardę, jis mano, kad vaikas savo gimimo liudijime matydamas, kad jo pavardė atitinka su tėvo pavarde žinos, kad jis turi šeimą. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nurodė, kad jis uždirba 1900 Lt per mėnesį. Vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 500 Lt per mėnesį. Nurodė, kad turi nekilnojamąjį turtą jam ir broliams priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Bute gyvena jis vienas. Transporto priemonių neturi. Per mėnesį moka 1000 Lt kreditų dengimui, mokėti liko metai laiko. Nurodė, kad su vaiku gali bendrauti savaitgalį, nes sekmadieniais nedirba ir vieną darbo dieną. Jo darbo grafikas yra kintantis vieną savaitę dirba nuo 6 val. iki 14.30 val., kitą savaitę nuo 14.30 iki 22 val. Prisipažino, kad rašė atsakovei grasinančias žinutes, nes ji pažeidžia vaiko interesus. Atsakovė jį išveda iš kantrybės ir jis supyksta. Vaikas jį pažįsta. Jeigu motina nenustato vaiko prieš jį tai viskas būna gerai, jeigu nuteikia vaiką prieš jį vaikas jo bijo.
Atsakovė bei jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus. Atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, nurodė, kad ekspertizės skirti nereikia, ji tik nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl vaiko pavardės pakeitimo, nurodė, kad nori jog abu jos vaikai turėtų vienodas pavardes. Kai vaikas užaugs galės apsispręsti dėl pavardės pats. Nurodė, kad ji nėra nuteikus vaiko prieš ieškovą, jos vaikas bijo ieškovo, nes matė kaip ją muša iš jos tyčiojasi. Atsakovė nurodė, kad savo vaiko ieškovas taip pat nemyli, jis tik nori, kad ji gyventų su juo. Vaikas jam nėra reikalingas. Jos pajamos per mėnesį yra 600 Lt socialinių pašalpų. Vaikus išlaikyti padeda mama ir draugas. Nuosavybės teise jai priklauso vieno kambario butas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl vaiko dienos režimo ieškovas gali bendrauti su sūnumi sekmadieniais, taip pat bet kurią darbo dieną iki 12 valandos. Vaikui sukakus trejiems metams planuoja pati eiti dirbti, o vaiką leisti į darželį.
Liudytoja G. D. teismo posėdyje paaiškino, kad kai jos kartu gyveno su dukra, ieškovas ateidavo pas jas ir labai negražiai elgdavosi tiek dukros, tiek jos atžvilgiu. Vyresnis atsakovės sūnus nenori ieškovo nei matyti, nei su juo bendrauti, jis netgi bijo ieškovo. Kai dukra buvo nėščia, ieškovas ją mušdavo. Vyresniam atsakovės sūnui nepatinka konfliktai, tarp atsakovės ir ieškovo. Nurodė, kad ji kiek gali tiek padeda dukrai. Dukra turi draugą užsienyje, kuris jai taip pat padeda.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, vadovaujantis CPK 268 str. 5 d., šioje dalyje surašytini sutrumpinti motyvai.
Dėl tėvystės nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. D., gim. 2012-02-22, gimimo liudijime motina nurodyta atsakovė, tėvo duomenys nenurodyti (b.l. 72). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau iki vaiko gimimo kelis metus artimai bendravo. Gimus vaikui atsakovė įstatymų nustatyta tvarka vengė pripažinti ieškovo tėvystę, kadangi tarp šalių buvo iškilęs ginčas dėl vaiko pavardės. Ieškovas iki vaiko gimimo ir po vaiko gimimo teikė atsakovei materialinę paramą, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l.10-34,125-129) ir bendravo su sūnumi. Vaiko krikšto liudijime tėvu nurodytas ieškovas (b.l. 85). Šalys 2012-11-28 notariškai patvirtintu pareiškimu pripažino P. K. tėvystę A. D., tačiau pareiškimo neįregistravo CMS (B.L. 136).
CK 3.146 str. 1 d. numatyta, kad jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Ieškovui ir atsakovei pripažįstant, kad nepilnametis A. D., gim. 2012-02-22, yra ieškovo sūnus bei šalims atsisakius atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti(CK 3.148 str. 2 d.)., nustatytina, kad P. K. yra A. D., gim. 2012-02-22, tėvas.
Išaiškintina atsakovui, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
CK 3.161 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu (CK 3.167 str.). Jeigu nėra nustatyta vaiko kilmė iš tėvo, vaikui pavardė suteikiama pagal motinos pavardę. Registruojant A. D., gim. 2012-02-22, gimimą nebuvo nustatyta jo kilmė iš tėvo, todėl vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Ieškovas prašo nustačius jo tėvystę pakeisti vaiko pavardę iš „D“ į „K“. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, motyvuodama, kad ji nori jog abu jos vaikai turėtų tą pačią pavardę. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turi dar vieną sūnų E. D., gim. 2009-08-01 (b.l. 63). Vaikui pavardė suteikiama nuo gimimo ir pažymi vaiko individualumą, todėl be pagrindo negalima jos keisti ir taisyti. Ieškovas pateikdamas reikalavimą pakeisti vaiko pavardę, nepateikė rimtų argumentų, patvirtinančių pavardės keitimo būtinybę. Ieškovo nurodyti argumentai, kad vaikas iš savo gimimo liudijimo žinotų, kas jo tėvas, teismo neįtikino būtinybe keisti vaiko pavardę. Nustačius vaikui tėvystę, ieškovas vaiko gimimo dokumentuose bus nurodytas vaiko tėvu. Tai, kad vaikas ir tėvas turės ne tą pačią pavardę nesumenkina ieškovo tėvystės. Šiuo atveju ieškovas su atsakove yra nesusituokę. Jų sūnaus pavardė patvirtina vaiko kilmę iš motinos, tuo labiau, kad A. D. turi brolį, kurio pavardė taip pat D. Tarp šalių nėra ginčo, kad nepilnamečio A. D. gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su motina, o tai reiškia, kad vaikas augs motinos šeimoje, teismas laiko tai svarbia aplinkybe sprendžiant vaiko pavardės klausimą, kad vaiko pavardė sutampa su motinos pavarde su kuria vaikas ir gyvena. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas nusprendžia, netenkinti ieškovo reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu yra būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju, iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, nustatyta, kad nepilnametis A. D. gyvena kartu su motina. Ginčo tarp šalių dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina nėra. Ištyrusi motinos buities sąlygas, vaiko teisių apsaugos institucija pritaria, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi LR Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančiais teisės taikymo išaiškinimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtais nutarimais (LR CPK 4 str.).
2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543).
Atsakovė vaiko išlaikymui iš ieškovo prašo priteisti po 600 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad vaiko išlaikymui sutiktų mokėti po 500 Lt. Atsakovė priešieškinje nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma būtų 1205 Lt.
Teismo surinktais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos šios aplinkybės – ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 35-37), jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1900 Lt. Ieškovui su broliais nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas gyvena vienas. Ieškovas turi prisiėmęs kreditorinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartis (b.l. 38-45). Taip pat yra nustatyta, kad atsakovė, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gyvena iš gaunamų socialinių pašalpų, kurios siekia iki 600 Lt per mėnesį. Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 86-87). Atsakovė turi dar vieną išlaikytinį sūnų E. D..
Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.).
Ištyrus tėvų turtinę padėtį bei vaiko poreikius, nenustačius, kad šalių sūnus turėtų specialių poreikių, kurių patenkinimui būtų reikalingas didesnio dydžio išlaikymas, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. D. poreikių patenkinimui pakankamas dydis būtų vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tai yra 1000 Lt. Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo priteisimo bylose, priteisti ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą ir priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str., LR CPK 4, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Išlaikymas priteisiamas nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2012-10-18, iki vaiko pilnametystės.
LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Tarp šalių iškilo ginčas dėl išlaikymo vaikui teikimo iki priešieškinio pateikimo dienos. Atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki spalio mėnesio po 600 Lt kas mėnesį, iš viso 3600 Lt. Ieškovas nurodo, kad jis visą laiką sūnui gimus, nors ir nebuvo pripažintas vaiko tėvu teikė sūnui išlaikymą pervesdamas pinigus į atsakovės sąskaitą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas per laikotarpį nuo vaiko gimimo, tai yra 2012-02-22, iki priešieškinio pateikimo dienos į atsakovės sąskaitą yra pervedęs 2796 Lt vaiko išlaikymui (b.l. 20-34,121-124, 125-128). Atsižvelgiant į tai teismas negali konstatuoti, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį iki priešieškinio pateikimo dienos, kadangi tuo metu vieno mėnesio minimali alga iki 2012-08-01 buvo 800 Lt, o nuo 2012-08-01- 850 Lt, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas savo sūnui teikė tinkamą išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina atsakovė A. D. (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, taip pat CK normose (3.3, 3.155, 3.156, 3.170 str.) įtvirtinamas tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principas, taikytinas nepriklausomai nuo to, gimė vaikas tėvams esant santuokoje ar ne, jiems santuoką nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnes galimybes auklėti jį, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.).
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškinio faktinį pagrindą, t. y. kad byloje įrodytas reikalavimo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, pagrįstumas. Tarp tėvų susiklostę itin konfliktiški santykiai, dėl ko kenčia mažametis sūnus.
Pažymėtina, jog nustatant ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką teismas atsižvelgia į vaiko amžių, jo dienos režimą bei specialius mažamečio vaiko poreikius. Teismas vertina, kad šalių vaikas dar yra kūdikis, kuriam ką tik suėjo vieneri metai, jam reikalinga ypatinga motinos priežiūra, todėl teismas vertina, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra per plati ir neatitinka mažamečio vaiko interesų. Teismas vertindamas atsakovės priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką iš esmės pritaria, atsakovės nuostatai, kad ieškovas su savo nepilnamečiu vaiku turi bendrauti tik dalyvaujant vaiko motinai. Teismas išklausęs šalių bei liudytojos paaiškinimus, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostę itin konfliktiški santykiai, ieškovas nepagarbiai elgiasi tiek atsakovės, tiek jos vyresnio sūnaus atžvilgiu ir tuo pažeidinėja jų interesus. Vyresnysis atsakovės sūnus bijo ieškovo, ieškovas siunčia įžeidžiamo pobūdžio žinutes atsakovės telefonu (b.l.138). Teismas įvertinęs ieškovo elgesį tiek atsakovės, tiek jos vyresnio sūnaus atžvilgiu, daro išvadą, kad ieškovo maksimalus bendravimas su nepilnamečiu sūnumi šiuo metu negali būti nustatomas tiek ir dėl šalių sūnaus amžiaus, tiek ir dėl ieškovo elgesio su atsakove bei jos šeimos nariais. Teismas vertindamas atsakovės priešieškinyje siūlomą bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką, mano, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka tik du kartus per mėnesį, pažeistų vaiko interesus, trukdytų susiformuoti tinkamam ieškovo ir jo sūnaus emociniam ryšiui. Teismas vertina, kad šalių santykių stabilizavimas ir išvedimas iš konfliktų sudarytų galimybę psichologiškai ramiai atmosferai atsirasti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nustato, kad ieškovas su savo nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 9 iki 12 valandos, vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje, dalyvaujant atsakovei.
Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, reikšmingoms sprendžiant bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimą tėvams be teismo sprendimo nepavykus susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant sūnų ir bendravimo su juo, šalys galės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 180,00 (vienas šimtas aštuoniasdešimt litų) Lt žyminio mokesčio išlaidų už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str.,) (500x12x3 proc.). Byloje patirta 30 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių priteisiamos lygiomis dalimis po 150 Lt (CPK 92 str., 96 str.).
Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 284 Lt žyminio mokesčio (b.l. 52) bei patyrė 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 50). Atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 286 Lt žyminio mokesčio (b.l. 104) bei patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 139). Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., 98 str., bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinys bei priešieškinys buvo patenkinti iš dalies, teismas priteisdamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pritaiko užskaitymą ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisia 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 259-265 str., 282 str. 2 d. 1 p., 392 str.,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), yra A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. D., ak. (duomenys neskelbtini) yra P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnus. A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę pagal motiną- „D“.
Nustatyti nepilnamečio A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. D., ak. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo priešieškinio pateikimo dienos, tai yra 2012-10-18, iki sūnaus pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti vaiko motiną A. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad ieškovas P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), su savo nepilnamečiu sūnumi A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo 9 iki 12 valandos, vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje, dalyvaujant atsakovei A. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvystę, padarytų pakeitimus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.
Priteisti iš ieškovo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 195 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus) Lt žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 15 Lt (penkiolika litų) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovės A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.