Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, nedalyvaujant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D., nedalyvaujant ieškovei N. P., nedalyvaujant atsakovui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo, institucija, teikiančia išvadą, įtraukiant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui D. P. ieškinys su priedais įteikti tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovės žiniomis atsakovas yra išvykęs į Angliją. Atsakovui teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteiktas tinkamai viešo paskelbimo būdu, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. išvadoje su ieškinio reikalavimais sutiko, t.y. neprieštaravo, kad būtų nustatyta K. P. gyvenamoji vieta su motina N. P., nes tarp motinos ir vaiko yra glaudus ryšys, mama rūpinasi sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis LR CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. LR CK 3.53 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR CPK 384 str. 6 d.).

LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Remiantis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – ieškovės asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija (b.l. 5), santuokos liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė N. P. ir atsakovas D. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Pakruojo raj. CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra sutuoktiniai. Ieškovės teigimu, po santuokos jos sutuoktinis D. P. vis mažiau skirdavo jai laiko, tapo grubus, nuolat šiukščiai elgdavosi. Neapsikentusi ji nusprendė, jog tolimesnis jų bendras gyvenimas yra nebeįmanomas, todėl jau keletą metų nebepalaiko jokių santuokinių ryšių, ji išsikraustė gyventi atskirai. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi sutuoktinis nuolat šiukščiai su ja elgdavosi, skirdavo mažai laiko šeimai, nuolatos ją užgauliodavo, visiškai nesirūpino šeima, jis neatliko savo, kaip sutuoktinio, pareigų, o tolimesnis šeimyninių santykių plėtojimas jam nerūpėjo. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos CK straipsniuose (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų nėra. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo D. P. kaltės, nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliam sutuoktinei, remti ją moraliai ir materialiai, drauge spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus (CK 3.60 str. 3 d.).

Šalys susitaikyti ir tokiu būdu išsaugoti santuoką nepageidauja, todėl laikytina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nutrauktina. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo D. P. kaltės. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės tenkintinas visiškai ir šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Vadovaujantis LR CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus, ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo jai paliktina pavardė – P., o atsakovui – P.

VĮ Registrų centro pažyma rodo, kad santuokos metu šalys bendrąja jungtine nuosavybe įgijo nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sprendimo priėmimo dienai yra 4402 Eur. Nutraukiant šalių santuoką, šis jų butas dalintinas pusiau, kiekvienam priteisiant po 2201 Eur vertės ½ buto dalį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad bendrų ar asmenių kreditorinių prievolių neįgijo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovo sau priteisimo, todėl nutraukiant santuoką šis klausimas taip pat nespręstinas.

Kadangi šalių sūnus K. P., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nutartimi buvo patvirtinta ieškovės N. P. ir atsakovo D. P. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas D. P. įsipareigojo mokėti šalių nepilnamečiui sūnui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį uzufrukto teise pavedant šias išlaikymo lėšas tvarkyti ieškovei (b.l. 14 – 15), išvadą teikianti institucija rekomenduoja vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina N. P..

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Iš 2013-07-28 ir 2014-04-08 mokėjimo kvitų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo iš viso 108,85 Eur (375,85 Lt) žyminio mokesčio (b.l. 4). Ieškinys turėjo būti apmokėtas 107,00 Eur žyminiu mokesčiu (41,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 66,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimą). Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 107,00 Eur žyminio mokesčio.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 4,43 Eur, kurias valstybei turi atlyginti bylą pralaimėjęs atsakovas (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str., 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp N. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio (duomenys neskelbtini) d. Pakruojo rajono CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. P. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę – P., o atsakovui – P.

Padalinti šalių N. P. ir D. P. santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą taip:

Priteisti ieškovei N. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė yra 4402 Eur.

Nustatyti vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove motina N. P..

Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. P., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 4,43 Eur (keturis eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Pakruojo rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.