- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1558-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi iš dalies patenkino V. S. skundą ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 1275992-5 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo V. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda, pakeitė, paskirdamas V. S. už šio pažeidimo padarymą 80 (aštuoniasdešimties) litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas ir ginčijamas Nutarimas V. S. atžvilgiu buvo surašyti už tai, kad jis 2010 m. kovo 30 d., apie 15 val. 3 min., Vilniuje važiavo troleibuso maršrutu Nr. 3, tarp stotelių „Sapiegos“ – „Vinco Kudirkos aikštė“ be bilieto, kontrolės metu kontrolei pateikė kontrolės metu pažymėtą vienkartinį bilietą, tuo pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33.2 punkto reikalavimus. Nurodė, jog nors V. S. ir neigė padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, jo kaltė buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nustatyta, kad jis kontrolės metu kontrolei pateikė kontrolės metu pažymėtą bilietą, liudytojų T. S., R. M. ir I. A. rašytiniais parodymais policijos pareigūnams bei teismo posėdyje duotais parodymais, kad V. S. tik kontrolierėms pranešus apie kontrolę, puolė žymėti vienkartinio bilieto, o įlipęs į troleibusą, neketino jo žymėti, troleibuso vairuotojo E. S. rašytiniu paaiškinimu policijos pareigūnams, kuriame jis nurodė, kad matė tarp keleivio ir kontrolierių kilusį konfliktą, kurio metu keleivis V. S. nepagarbiai elgėsi su kontrolierėm, jas stumdė, bandė pasprukti iš troleibuso pro priekines duris, tačiau jis jį sulaikė, iškvietė policijos pareigūnus. Pažymėjo, jog tai, kad V. S., vairuotojas ir liudytojos T. S., R. M. ir I. A. nurodo skirtingas vietas – stoteles, kuriuose įlipo V. S. ir kontrolierės, nesudaro pagrindo teigti, kad pažeidimas yra neįrodytas, nes byloje esantis įrašas UAB „Vilniaus troleibusai“ kelionės lape patvirtina, kad, kaip ir parodė liudytojos T. S. ir R. M., kontrolė pradėta sustojime „L. S.“, 15 val. 3 min. Pridūrė, jog nors liudytojos I. A., kuri nesusijusi nei su V. S., nei su SĮ „Susisiekimo paslaugos“, parodymai teismo posėdyje dėl to, kurioje vietoje ir kuriuo laiku įlipo V. S. ir kontrolierės, prieštarauja tiek V. S. paaiškinimui, tiek liudytojų T. S. ir R. M. parodymams, šios liudytojos parodymai apie patikrinimo troleibuse eigą ir V. S. veiksmus tiek policijoje, tiek posėdžio metu buvo iš esmės analogiški, t. y. jie patvirtina, kad vienkartinį bilietą V. S., iki to laiko sėdėjęs, pažymėjo tik paskelbus apie tikrinimą, o šios liudytojos parodymų neatitikimus dėl to, kurioje vietoje tai įvyko, atsižvelgiant į jos amžių, galėjo įtakoti laiko tarpas, praėjęs nuo įvykio iki teismo posėdžio. Nurodė, jog V. S. iš esmės neginčijo, kad bilietą pažymėjo praėjus apie 2 minutėms nuo įlipimo į troleibusą, teigdamas, kad anksčiau to negalėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad nerado elektroninio bilieto ir kitų aplinkybių, tačiau šios V. S. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti nutarimą nepagrįstu: aplinkybė, kad 2010 m. kovo 30 d. V. S. važiavo turėdamas elektroninį bilietą, nebuvo nurodyta nei kontrolės metu, nei policijoje, tai neminima ir skunde teismui, be to, V. S. teiginiai, kad vienkartinį bilietą jis pažymėjo per protingą laiko tarpą, prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, o Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad keleivis, įlipęs į autobusą arba troleibusą, privalo nedelsdamas pažymėti vienkartinį bilietą. Konstatavo, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek ir ginčijamas Nutarimas atitiko šiems dokumentams keliamus įstatymo nustatytus reikalavimus, taip pat teismas nepagrįstu įvertino tą V. S. teiginį, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintos jo teisės. Skirdamas nuobaudą teismas V. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl jam paskirtą maksimalią ATPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuobaudą pakeitė į vidutinę. Teismas taip pat nenustatė pagrindo V. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
II.
V. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88 – 90), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Teigia, jog protokolas jam policijos komisariate buvo surašytas 15 val. 40 min., tačiau protokole nurodytas laikas – 15 val. 3 min., kas neatitinka byloje pateikto troleibuso grafiko ir nuotraukų. Mano, jog tai, kad kontrolierė R. M. protokole buvo nurodyta kaip liudytoja yra grubus procesinis pažeidimas. Taip pat nurodo kitus protokolo ir Nutarimo trūkumus – tai, jog kontrolieriai nurodė, kad jis atsisakė pateikti pasiaiškinimą, neleido jam pasinaudoti vertėjo paslaugomis, teisine pagalba, neužpildė daugybės protokolo skilčių, be to, protokole nėra nuorodų į Taisykles, kurios reglamentuoja nagrinėjamus teisinius santykius. Teigia, jog kontrolieriai už kiekvieną be bilieto pagautą keleivį gauna premiją, todėl protokolus klastoja, be to, kad kontrolierių veiksmai buvo neteisėti įrodo faktas, jog jie nepasižymėjo vairuotojo kelionės lape, o bandė nelegaliai užsidirbti. Mano, jog klaidingai surašę protokolą ir Nutarimą bei netinkamai išnagrinėję bylą pareigūnai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Europos žmogaus teisių konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintas garantijas. Pažymi, jog teismas neteisingai nurodė, jog jis 2010 m. kovo 30 d. atsisakė duoti paaiškinimus, nes byloje yra jo policijai duotas paaiškinimas. Priduria, jog teismas neteisingai įvertino tą faktą, jog protokolas ir Nutarimas buvo surašytas to paties asmens, kuris pasirašė ir kaip liudytojas, t. y. kaip R. M., ką kontrolieriai bandė pateisinti faktu, jog jis sulaužė pirštus kontrolierei T. S. ir ji negalėjo pasirašyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ištyrė visus bylai reikšmingus įrodymus ir aplinkybes. Teigia, jog V. S., norėdamas išvengti nuobaudos, užėmė gynybinę poziciją ir nepagrįstai ginčija kiekvieną Institucijos kontrolierių atliktą veiksmą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. S. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, - užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigia, teigdamas, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas ir Nutarimas jam buvo surašytas pagal tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog V. S. kaltė buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta išvada, jog V. S. kaltė buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kontrolierių rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdyje duotais parodymais, troleibuso vairuotojo ir liudytojos I. A. rašytiniais paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, kodėl turėtų nesivadovauti išsamiais, nuosekliais ir neprieštaringais įprastinį tarnybinį patikrinimą vykdžiusių kontrolierių, kurių šališkumas byloje nustatytas nebuvo, parodymais. Pridurtina, jog visas šių kontrolierių nurodytas aplinkybes savo parodymais iš esmės patvirtino ir atsitiktinė liudytoja I. A., kuri pagrindo apšnekėti V. S. taip pat neturėjo. Pažymėtina ir tai, jog V. S. apeliaciniame skunde ne kartą pabrėžė, jog kontrolieriai protokolus klastoja, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, todėl minėtų asmenų parodymai laikytini objektyviais ir nešališkais, o V. S. keliamą versiją teismas vertina kritiškai, kaip asmens, siekiančio išvengti administracinės atsakomybės. Pridurtina, jog kritiškai vertintina ir ta V. S. versija, jog kontrolieriai atlikdami ginčijamus veiksmus bandė nelegaliai užsidirbti, nes tai paneigia Institucijos pateiktas darbo grafikas (b. l. 70), iš kurio matyti, kad R. M. ir T. S. pažeidimo metu vykdė savo darbines funkcijas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. S. atsakomybės nagrinėjamu atveju niekaip nešalina ta aplinkybė, jog administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodytas laikas yra 15 val. 3 min., o šis protokolas jam policijos komisariate buvo surašytas 15 val. 40 min., nes protokole fiksuojamas pažeidimo laikas – t. y. laikas, kai jis be bilieto L. S. stotelėje, Vilniuje važiavo keleiviniu transportu. Tuo tarpu tai, jog pagal V. S. pateiktą troleibuso grafiką troleibusas minėtoje stotelėje turėjo būti 15 val. 5 min. niekaip nepaneigia pažeidimo fakto, nes troleibusų atvykimo į konkrečias stoteles laiką gali sąlygoti eismo sąlygos mieste, ką teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Pridurtina ir tai, jog teisėjų kolegija nesutinka su tuo V. S. teiginiu, jog jo atžvilgiu surašytame protokole (b. l. 5) nėra nuorodų į Taisykles, kurios nustato važiavimo keleiviniu transportu tvarką, nes tiek iš protokolo, tiek iš Nutarimo (b. l. 6) matyti, kad šiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, jog V. S. savo veiksmais pažeidė Taisyklių 33.2 punktą, taigi administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotas kaltinimas buvo aiškiai išreikštas, o teisės pažeidimo esmė – atskleista.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nerado jokių kitų esminių protokolo pažeidimų. Taip pat nėra pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos procesinės garantijos, nes, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, duoti paaiškinimus, naudotis vertėjo ir advokato pagalba V. S. galėjo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tuo pašalinant visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekamas nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.