- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-24
- Bylos Nr.
- eI-2545-596/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. (N. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Azerbaidžano Respublikos pilietei N. M., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi LT7418982, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d., (toliau – ir Leidimas). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, jog pareiškėja 2017 m. liepos 13 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji yra UAB „W1“ (toliau – ir Bendrovė), kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, ir kurioje visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudarė ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo. Prie prašymo pateikė dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi keitimą, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 5 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) išdavė pareiškėjai Leidimą.
Nurodė, jog Bendrovė įsteigta 2013 m., pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko 2013 m., ji yra Bendrovės dalyvė ir akcininkė (50 proc.), moka mokesčius valstybei, turi deklaravusi gyvenamąją vietą. Per penkerius Bendrovės veiklos metus sumokėtų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą suma siekia 80 000 Eur, Bendrovė nevengia mokėti mokesčių, šiuo metu neturi skolų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir „Sodra“), atlyginimai darbuotojams mokami laiku.
Pareiškėja leidimus laikinai gyventi gavo nuo 2016 m. pagal Įstatymo 45 straipsnį. Šiuo pagrindu suteikiamo leidimo laikinai gyventi paskirtis yra tikslinė – asmeniui suteikiamas leidimas laikinai gyventi tol, kol jis užsiima teisėta veikla.
Bendrovė niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė. Iki kreipimosi dėl pirmojo leidimo laikinai gyventi Bendrovė užsiėmė konsultacinio pobūdžio veikla, organizavo mokymus ir pan. Bendrovės veikla nuo to momento, kai pareiškėja gavo leidimą laikinai gyventi, buvo vidaus remonto bei apdailos darbai (šiukšlių išvežimo organizavimo darbai, tapetų klijavimas, senų tapetų nuėmimas ir kt.).
2017 m., gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams, pareiškėja nusprendė plėsti verslą, t. y. kartu su UAB „B1“ įsigyti nekilnojamo turto objektą ir jame įkurti unikalų japonų kultūros mėsos restoraną. 2017 m. gruodžio mėn. bendrąja dalinės nuosavybės teise buvo įsigytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), sandorio bendra vertė siekia 1 000 000 Eur. Bendrovė taip pat buvo įsigijusi automobilį Audi A4 Avant, kuris šiuo metu yra parduotas ir ieškoma naujo automobilio, kuris būtų naudojamas Bendrovės darbuotojų reikmėms.
2018 m. kovo 15 d. buvo pasirašyta sutartis su architektais, nes Bendrovės darbuotojas V. K. nutraukė darbo santykius, kadangi neturėjo atitinkamos kvalifikacijos darbui su kultūros paveldo objektais, o Bendrovei bendrąja dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą.
Bendrovei plečiant veiklą, dalis Bendrovės veiklos perkelta į Kauną, nuo 2018 m. kovo 1 d. nuomojamos patalpos iš UAB „I1“ adresu: (duomenys neskelbtini). Nors naujas adresas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau neužilgo registracijos vieta bus pakeista.
Bendrovė sudarė sutartį su UAB „S1“, kuri nuo 2018 m. kovo 1 d. tvarko buhalterinę Bendrovės apskaitą. Šiuo metu Bendrovėje direktore dirba I. K., kuri derina susitikimus su architektais, su savivaldybės įstaigomis dėl leidimų gavimo ir kt. Vyksta parengiamieji darbai, kuriems vykdyti samdomi papildomi darbuotojai.
Teigė, jog išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog Bendrovė užsiima kita veikla, o pareiškėjos atvykimo tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas.
Pabrėžė, jog Sprendimu ne tik panaikinama pareiškėjos teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir atimama galimybė turėti ir vystyti sukurtą verslą, į kurį, kaip minėta, jau yra investuota daugiau nei 1 000 000 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Sprendimas priimtas, atlikus neišsamų ir nepagrįstą tyrimą. Sprendime konstatuota, kad buvo nuvykta pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, patikrinimo metu apklausti ne visi Bendrovės darbuotojai, apklausos neišsamios, nesusijusios su darbuotojų darbo pobūdžiu, darbuotojams užduoti klausimai apie kitų darbuotojų, taip pat akcininkės, pareigas, kurių darbuotojai neprivalo žinoti. Atliekant tyrimą darbuotojų nebuvo prašoma pateikti darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Pažymėjo, kad visi darbuotojai nurodė, jog realiai dirba, kokios jų pareigos, kad buvo Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kad jiems mokamas darbo užmokestis. Manė, jog vien tai, kad ant pastato adresu: (duomenys neskelbtini), nėra Bendrovės iškabos, nereiškia, kad Bendrovė veiklos nevykdo.
Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, apklausdamas V. K., pastarajam pateikė jo 2016 m. rašytą paaiškinimą dėl Bendrovės veiklos. V. K. nurodė, kad šio paaiškinimo jis nerašė, niekada anksčiau nebuvo kviestas į Migracijos valdybą, jokių paaiškinimų nerašė, todėl manė, kad jo paaiškinimas yra suklastotas. Pareiškėja pažymėjo, jog jai nėra žinoma apie jokius Bendrovės veiklos patikrinimus.
Teigė, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjos teisės į gerą administravimą, kadangi nesuteikė galimybės įgyvendinti savo teisės į gynybą ir pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, galinčių nulemti nepalankaus sprendimo priėmimą.
Pastebėjo, kad iš Sprendimo nėra aišku, ar Migracijos departamentas jį priėmė, konstatavęs, jog Bendrovė fiktyvi, ar tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus.
Manė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes neturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pabrėžė, jog pareiškėja nepatenka į VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 4-460 „Dėl Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte numatytus atvejus, kai gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Akcentavo, jog pareiškėja nuo 2016 m. teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pasibaigus jo galiojimui, – prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, šie prašymai buvo tenkinti, kas rodo, kad pareiškėja iki Sprendimo priėmimo legaliai gyveno ir aktyviai siekė įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje.
Teigė, kad Sprendimas priimtas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjus esamą situaciją, padarius daug procedūrinių pažeidimų, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (1 t., b. l. 1–6).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir, vadovaudamasis jais, prašė skundą patenkinti. Pažymėjo, kad Bendrovė veiklą vykdo 6 m., yra sudariusi verslo planą. Bendrovė investavo nemažą pinigų sumą į pastato, kuriame planuoja įrengti restoraną, įsigijimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą buvo pateiktas Leidimo panaikinimą pagrindžiantis pagrindas – Bendrovės darbuotojos darbo užmokestis nesiekė Įstatymo nustatyto dydžio, tačiau šis pagrindas nebuvo nurodytas Sprendime. Atstovo teigimu, papildomai teismo posėdžio metu pateikti dokumentai paneigia minėtą Migracijos departamento nurodytą aplinkybę, nes Bendrovėje dirbusiems darbuotojams 2018 m. sausio ir vasario mėn. išmokėtas darbo užmokestis viršijo 2 darbo užmokesčio dydžius. Taip pat nurodė, jog atsakovo atsiliepime į skundą buvo pateikti motyvai dėl Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarkos aprašas) nuostatų taikymo, kurių taipogi nebuvo Sprendime. Pažymėjo, jog nuo 2018 m. kovo 1 d. Bendrovė niekaip nėra susijusi su UAB „F1“, nes nuo minėtos datos Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „S1“, o Bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, Bendrovės darbuotojų paaiškinimus, 2018 m. kovo 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikintas Leidimas, konstatavus, kad Bendrovė (kurios pagrindu pareiškėjai pakeistas leidimas laikinai gyventi) veiklos nevykdo, pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitoks negu oficialiai deklaruota, o Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų (įmonėje turi visą darbo laiką dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius), duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. duomenys apie pareiškėjos deklaruotą tikslą ir nurodytą Bendrovės veiklą, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
Nurodė, jog „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, Bendrovėje dirba vienas darbuotojas – I. K., kuriai mokamas 738,64 Eur dydžio darbo užmokestis. Darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Migracijos departamentui kaip dokumentai, pagrindžiantys leidimo gyventi pakeitimo pagrindą, atleisti: A. M. atleistas 2017 m. rugsėjo 15 d., T. P. – 2018 m. sausio 12 d., V. K. – 2018 m. vasario 15 d. Šių aplinkybių skunde pareiškėja neneigė. Pažymėjo, kad Sprendimo priėmimo metu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto (už 2017 m. IV ketvirtį) šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokestį sudarė 876,40 Eur, taigi du tokie dydžiai, kurių imperatyviai reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, sudaro 1 752,80 Eur. Kaip minėta, darbuotojai I. K. buvo išmokėtas tik 738,64 Eur darbo užmokestis. Padarė išvadą, kad jai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, o pareiškėja ir Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir todėl yra Leidimo panaikinimo pagrindas, numatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
Teigė, jog Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėja ir jos Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą.
Pažymėjo, jog buvo atliktas patikrinimas Bendrovės nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo nustatyta, kad ant minėto pastato nebuvo jokių Bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, Bendrovės darbo vietų minėtame pastate neįrengta. Pareiškėja skunde nurodė, kad Bendrovė savo veiklą iškėlė į Kauną 2018 m. kovo 1 d. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareiškėja turi pareigą per 7 dienas pranešti Migracijos departamentui ir (ar) apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos padaliniams apie pasikeitusį Bendrovės buveinės adresą. Iki Sprendimo priėmimo dienos Migracijos departamentas negavo jokių pareiškėjos pranešimų. Esant tokiai situacijai (pareiškėjos prašyme dėl Leidimo išdavimo ir kituose pateiktuose dokumentuose nurodytas Bendrovės adresas: (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai nepranešus apie pasikeitusį adresą), teigė, kad pagrįstai buvo atliktas patikrinimas adresu: (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu nenustačius jokių Bendrovės požymių ir įvertinus kitus bylos duomenis, pagrįstai nuspręsta, kad Bendrovės veikla imituojama.
Nurodė, jog Sprendimas buvo priimtas, įvertinus „Sodros“ duomenis, patikrinimo vietoje rezultatus, prieštaringus Bendrovės darbuotojų paaiškinimus (nei vienas darbuotojas negalėjo pateikti aiškių ir konkrečių paaiškinimų apie Bendrovės veiklą (pagal verslo planą – tai vidaus remonto ir apdailos darbai)), pareiškėjos pateiktus duomenis. Dėl pareiškėjos apklausos nurodė, jog Migracijos valdybos darbuotojai buvo nuvykę pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau durų niekas neatidarė. Migracijos valdybos vyresniojo specialisto tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Migracijos valdyba buvo nuvykusi būtent pareiškėjos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime buvo padaryta techninė klaida, nurodant buto Nr. 10. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.
Manė, kad šioje byloje pareiškėja nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas nepanaikinti Leidimo, kai Įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog, nustačius, kad jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, leidimas gyventi privalo būti panaikintas.
Migracijos departamentas, remdamasis administracinių teismų praktika dėl nelegalios migracijos grėsmės, manė, jog pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje, kas sudarė pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą.
Teigė, jog tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nebuvo gavęs VSAT išvados dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės, nereiškia, kad Sprendimo išvada dėl pareiškėjos keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta. Atkreipė dėmesį į tai, kad VSAT yra viena iš institucijų, teikiančių nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas (Įstatymo 51 str. 4 d.). Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Migracijos departamentas išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę.
Papildomai pažymėjo, kad Migracijos departamento direktorius 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtino Kriterijų vertinimo tvarkos aprašą, kuriame yra nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, ir šių kriterijų vertinimo tvarka. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo nustatytas ne vienas Kriterijų vertinimo tvarkos apraše nurodytas kriterijus: nustatyta, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 p.); nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi, steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas (6.4 p.). Šie kriterijai yra patvirtinti byloje surinktais duomenimis (aplinkybės, susijusios su UAB „F1“, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo gyventi, nurodytos Sprendime). Teigė, jog Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą ir pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą (1 t. b. l. 94–99).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis „Sodros“ duomenimis, Bendrovės patikrinimo rezultatais, įvertinus prieštaringus Bendrovės darbuotojų paaiškinimus (nei vienas darbuotojas negalėjo pateikti konkrečių paaiškinimų apie Bendrovės veiklą, t. y. pagal verslo planą darbuotojai turėtų vykdyti remonto ir apdailos darbus), pareiškėjos pateiktus duomenis. Nesutiko su pareiškėjos atstovo argumentu, kad Sprendime nebuvo nurodyta dėl Bendrovės darbuotojo gauto darbo užmokesčio, kuris neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Pažymėjo, jog Bendrovės direktorė yra buvusi UAB „F1“ darbuotoja ir ji, tarpininkaudama pareiškėjai, Migracijos departamentui teikė paaiškinimus. Teigė, jog Sprendimo priėmimo metu Migracijos departamento turimi „Sodros“ duomenys neatitinka pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu pateiktiems duomenims, todėl darė prielaidą, kad tie duomenys galėjo būti pakoreguoti. Pažymėjo, jog visuose pareiškėjos Migracijos departamentui teiktuose dokumentuose Bendrovės adresas buvo (duomenys neskelbtini), kuris yra susijęs su UAB „F1“ ir tai papildomai patvirtina Bendrovės sąsajas su šia įmone. Atsakovo atstovės vertinimu, aplinkybė, kad Bendrovė yra įsigijusį nekilnojamąjį turtą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Bendrovė vykdo veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir atsakovo atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. liepos 13 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo tuo pagrindu, kad ji Bendrovėje užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (2 t., b. l. 3–166). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams (2 t., b. l. 11, 196). 2017 m. rugsėjo 21 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi LT7418982, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d. (1 t., b. l. 20–21).
Migracijos departamentas 2018 m. kovo 1 d. gavo Migracijos valdybos persiųstą Bendrovės veiklos patikrinimo medžiagą ir pareiškėjos asmens bylą (2 t., b. l. 203). Atsakovas, įvertinęs Bendrovės patikrinimo medžiagą, t. y. Bendrovės darbuotojų A. M., T. P. ir V. K. paaiškinimus apie Bendrovės veiklą, kuriuos laikė prieštaringais; tai, kad, atlikus Bendrovės patikrinimą jos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), ant šiuo adresu esančio pastato nerasta Bendrovės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbo vietų minėtame pastate įrengta nėra, UAB „F1“, kuri administruoja Bendrovę, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais; nuvykus pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, susisiekti su ja telefonu nepavyko, konstatavo, jog Bendrovė veiklos nevykdo, o pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruotas. Pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. ji nurodė klaidingą informaciją apie savo atvykimo tikslą, Bendrovės vykdomą veiklą. Bendrovės veikla yra tik imituojama, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi. Taip pat Migracijos departamentas konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. joje nėra įsteigtos darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, nes Bendrovėje dirbančio asmens darbo užmokestis yra mažesnis. Be to, darė išvadą, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (ji atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo 6.2 ir 6.4 papunkčiuose nustatytus kriterijus). Todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374) panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi LT7418982, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d. (2 t. b. l. 226–229).
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, inicijavo administracinį ginčą, siekdama, kad Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas jai išduotas Leidimas, būtų panaikintas.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento 2018 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374), priimto vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintais pagrindais, panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d., teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos.
Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2015 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) ir 3 dalį (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija ) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 7 punktas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) – jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pažymėtina, jog kiekviename iš šių punktų nustatytas pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas atsakovui priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi; 12 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjos pateikti duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę bei ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuotina, jog išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi gali būti atsisakoma, nustačius bent vieną šiame punkte nurodytą pagrindą: duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas; įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.
Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, jog pareiškėja akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis: 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. balandžio 29 d., įsigijo iš viso 500 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur, sudarančių 50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo (2 t., b. l. 26–41). Pagrindinė Bendrovės veikla pagal 2017 m. birželio 27 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Bendrovės įstatų 8 punktą apima konsultavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje; tarpininkavimo paslaugas pirkimo, pardavimo, nekilnojamojo turto ir kitose srityse; klientų paiešką; paslaugas; gamybą; prekybą; kitą komercinę-ūkinę veiklą. Bendrovė gali vykdyti ir kitą šiuose įstatuose nenurodytą, įstatymų nedraudžiamą, veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.). Licencijuojamą veiklą Bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas (Bendrovės įstatų 9 p.) (2 t., b. l. 20–25). 2017 m. sausio 3 d. Bendrovės verslo plane nurodyta, jog pagrindinė Bendrovės veikla yra vidaus remonto ir apdailos paslaugų teikimas (2 t., b. l. 42–47).
Migracijos valdyba pavedimo Nr. 10K-36922 pagrindu atliko Bendrovės patikrinimą, kurio metu, be kita ko, apklausė Bendrovės darbuotojus A. M., T. P. ir V. K.. A. M., Bendrovėje dirbęs nuo 2017 m. birželio 26 d. (2 t., b. l. 157) iki 2017 m. rugsėjo 15 d. (2 t., b. l. 220), 2017 m. rugsėjo 15 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovėje dirba apie 2 mėn., jo pareigos – inžinierius, realiai atlieka santechnikos darbus. Bendrovės biure adresu: (duomenys neskelbtini), buvo vieną kartą, kai pasirašė darbo sutartį. Bendrovėje dirbančių asmenų jis nepažįsta, kas yra akcininkai - nežino. Darbą vykdė statybų objektuose (2 t., b. l. 213). T. P., Bendrovėje dirbęs nuo 2017 m. birželio 22 d. (2 t., b. l. 156) iki 2018 m. sausio 12 d. (2 t., b. l. 220), 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovė šiuo metu, įgyvendindama akcininkės (pareiškėjos) idėją, planuoja nupirkti pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), ir jame įrengti restoraną. Kokią veiklą Bendrovė vykdė anksčiau, jis nežino. Bendrovės biuras yra Smolensko g. 10D, Vilniuje. Bendrovė reklamos nevykdo (2 t., b. l. 212). V. K., Bendrovėje dirbęs nuo 2016 m. liepos 4 d. (2 t., b. l. 158) iki 2018 m. vasario 15 d. (2 t., b. l. 220), 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, kad nežino, kokios yra jo pareigos pagal darbo sutartį, jis teikia konsultacijas dėl pastato adresu: (duomenys neskelbtini), perplanavimo bei įrengimo. Nežino, kiek ir kokius klientus turi Bendrovė, kiek joje dirba darbuotojų, su akcininkais nebendrauja (2 t., b. l. 211).
Patikrinimo metu Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kurį kaip Bendrovės biuro adresą nurodė apklausti Bendrovės darbuotojai, ant pastato minėtu adresu nerado Bendrovės iškabų ar reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą. Taip pat nenustatė, kad minėtame pastate yra įrengtos Bendrovės darbuotojų darbo vietos. Nustatė, kad šiuo adresu yra registruota Bendrovę administruojanti UAB „F1“, kuri, Migracijos valdybos duomenimis, vykdo įmonių prekybą, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais, o būtent, UAB „F1“ perka arba steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei laisvai keliauti po Šengeno erdvę.
Tęsdami patikrinimą, Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko į Bendrovės akcininkų gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, susisiekti turimu telefono numeriu nepavyko (2 t., b. l. 204–206).
Remiantis rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog Bendrovės už 2018 m. sausio mėn. darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis bendrai sudarė 1 198,64 Eur (3 t., b. l. 17–18), už 2018 m. vasario mėn. – 1 481,57 Eur (3 t., b. l. 15–16).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad Bendrovės darbuotojams 2018 m. sausio ir vasario mėn. išmokėtas darbo užmokestis nesiekė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių (1 796,60 Eur (2 x 884,80 Eur)), konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki skundžiamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo dienos – 2018 m. kovo 16 d., Bendrovėje, kurios 50 proc. akcijų, kurių nominalioji vertė sudaro 1/2 Bendrovės įstatinio kapitalo, priklauso pareiškėjai, visą darbo laiką dirbantiems asmenims buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, sudarantis mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Pareiškėja nei skunde teismui, nei pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių šį faktą. Todėl atsakovo išvada, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, yra pagrįsta ir teisėta.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja, pateikdama Migracijos valdybai 2017 m. liepos 13 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklos adresą (nėra duomenų, kad Bendrovė vykdė veiklą adresu: (duomenys neskelbtini)) ir vykdomą veiklą (pareiškėja su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė dokumentus (verslo planą, remonto darbų sutartis, darbų priėmimo–perdavimo aktus, kasos pajamų orderius), pagal kuriuos Bendrovė vykdė vidaus remonto ir apdailos paslaugų teikimo veiklą, tačiau Migracijos valdybos apklausti Bendrovės darbuotojai V. K. ir T. P., kuris buvo Bendrovės direktorius, apie pastarąją veiklą jokių duomenų nepateikė ir aiškino apie Bendrovės ketinimą įsigyti pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), turint tikslą jame įrengti restoraną. Pažymėtina, jog analogiškus parodymus T. P. davė ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad V. K. yra architektas ir jo darbo funkcijos buvo vertinti galimybes patalpoje įrengti restoraną. Teismo posėdžio metu apklausta Bendrovės direktorė I. K. nurodė, kad pastate adresu: (duomenys neskelbtini), vyksta parengiamieji darbai, kuriems vykdyti samdomi darbuotojai, tačiau teismui įrodymai, pagrindžiantys nurodytas aplinkybes, pateikti nebuvo. Teismo vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog pareiškėja, pateikdama minėtą prašymą, siekė formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, jos pateikti duomenys, siekiant pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėja neinformavo atsakovo apie pasikeitusį Bendrovės adresą, kuris, pareiškėjos teigimu, nuo 2018 m. kovo 1 d. yra (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nepateikė duomenų, kad Juridinių asmenų registre registruotas Bendrovės adresas yra pakeistas.
Pareiškėjai nenurodžius motyvų, kurie paneigtų Migracijos departamento patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė realiai vykdė veiklą pareiškėjos prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu, jos argumentas, jog vien tai, kad ant pastato nėra Bendrovės iškabos, nereiškia, kad Bendrovė veiklos nevykdo, nėra pakankamas daryti priešingą išvadą, nei padarė atsakovas.
Dėl pareiškėjos argumento, kad atsakovas apklausė ne visus Bendrovės darbuotojus, pažymėtina, jog Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu buvo apklausti visi Bendrovėje dirbę darbuotojai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą pagrįstai išvadai, jog pareiškėja pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), Bendrovė neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.) ir tokie pareiškėjos veiksmai atsakovui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.). Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Sutiktina su atsakovo pozicija, jog tam, kad Migracijos departamentas pripažintų esant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, nėra privaloma gauti VSAT ar Policijos departamento išvadas dėl šio užsieniečio keliamos nelegalios migracijos grėsmės. Šią išvadą padaryti Migracijos departamentas gali remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4000-602/2018). Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde minimas VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintas Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašas yra teisės aktas, kuris skirtas taikyti būtent VSAT jos kompetencijos ribose. Migracijos departamentui sprendžiant užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės klausimus minėtu aktu nėra privaloma vadovautis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5141-662/2017). Todėl tai, kad šiuo teisės aktu nebuvo vadovaujamasi priimant Sprendimą, nereiškia, kad Sprendimo išvada dėl pareiškėjos keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta.
Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinti pagrindai, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374) nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi LT7418982, galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d.
Dėl pareiškėjos skundo motyvų, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesuteikė jai galimybės pateikti paaiškinimus, teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėja neįvardijo, kokias būtent papildomas aplinkybes ji būtų nurodžiusi ir (ar) pateikusi papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą.
Pareiškėjos argumentas, kad Sprendimu ne tik panaikinama jos teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir atimama galimybė turėti ir vystyti sukurtą verslą, negali būti laikomas pagrįstu, nes pareiškėjai neužkertamas kelias turėti ir vystyti verslą Lietuvos Respublikoje, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu.
Pareiškėja nepagrįstai kėlė abejones dėl Sprendimo priėmimo pagrindo, nes jo priėmimo pagrindas yra pakankamai aiškus, t. y. ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (Bendrovėje nėra įsteigtos darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius) ir yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama pratęsti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės) bei 12 punkte (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė) nustatyti pagrindai.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento 2018 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374) paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmetamas.
Pareiškėja prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendė:
N. M. (N. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.