Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.2-204-375/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.; 3.2.6.1.; Teisminio proceso Nr.:2-69-3-19009-2015-7 (S)

;

2016 m. kovo 21 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, nedalyvaujant ieškovui D. K., dalyvaujant atsakovei L. G., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. K., UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. G., trečiajam asmeniui A. K. , UAB“Būsto paskolų draudimas“ dėl pareiškimo apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta jokių prašymų, todėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos.

Ieškinys grindžiamas tuo, jog mirus mamai M. K. ieškovas buvo paragintas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Baigęs 10 klasių, neturintis išsilavinimo ar teisės žinių, juo labiau specifinių paveldėjimo teisės žinių ieškovas nuvyko pas notarę L. G., kur tikėjosi gauti visą informaciją apie palikimo priėmimo specifiką, kokios teisinės palikimo priėmimo, pasekmės ir t.t. Tačiau notarė ieškovui nepateikė jokios informacijos apie galimybę priimti motinos palikimą pagal apyrašą, nei paaiškino viso to pasekmes. Ieškovas, neturėdamas teisinių žinių, ką reiškia palikimo priėmimas, priėmė motinos palikimą. 2015-06-09 notarė surašė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad M. K. palikimą priėmė įpėdinis pagal įstatymą D. K.. Liudijimo pagrindu įvardintas 2015-06-09 pareiškimas apie palikimo priėmimą Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI). Notarė ieškovui nepateikė informacijos apie galimybę priimti motinos palikimą pagal apyrašą, todėl ieškovas nesuprato kokia atsakomybė jo laukia priėmus palikimą be apyrašo. Priėmęs palikimą ieškovas sužinojo, kad už visas motinos skolas reiks atsakyti būtent ieškovui visu savo turtu. Susidarė situacija, kad ieškovui, esant jauno amžiaus, teks mokėti motinos skolas jas dengiant ne tik paveldėtu, bet ir visu savo turtu.

Ieškovas ginčija palikimo priėmimo sandorį, kaip sudarytą iš esmės suklydus ir ieškinį grindžia tuo, kad kreipdamasis į notarę ieškovas nežinojo apie galimybę priimti pagal apyrašą, dėl to klaidingai išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo būdo. Esminiu laikomas toks suklydimas, kuris sudarant sutartį buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios informacijos neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jei konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Vertinant ar apskritai buvo suklysta reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.

Įpėdiniu kreipiantis dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notaras paaiškina įpėdiniui apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą ir apyrašo sudarymo pasekmes. Kai įpėdinis nepageidauja priimti palikimo pagal apyrašą, rekomenduotina, kad notaras įpėdiniui paaiškintų apie palikimo priėmimo paduodant pareiškimą notarui, bet neprašant sudaryti paveldimo turto apyrašo, pasekmes ir apie tai nurodytų pareiškime dėl palikimo priėmimo. Ieškovas nebuvo notarės informuotas apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, todėl nesuprato kokia atsakomybė jo laukia priėmus palikimą be apyrašo. Jei notarė būtų atlikusi pareigą ir tinkamai informavusi apie palikimo priėmimo alternatyvas bei pasekmes, ieškovas nebūtų priėmęs palikimo be apyrašo.

Notarai paveldėjimo teisės liudijimus išduoda ir juose nurodo paveldimas įpėdinių dalis paprastai į mirusiojo turtą. Šiuo atveju notarės L. G. 2015-06-09 surašytame paveldėjimo teisės liudijimą nurodyta tik tai, kad įpėdinis pagal įstatymą D. K. priėmė M. K. palikimą. Daugiau jokios detalizacijos kokį konkrečiai turtą ieškovas paveldėjo nėra nurodyta. Šiuo atveju paveldėjimo teisės liudijimas neatitinka jam keliamų imperatyviai LR teisingumo ministro įsakymu nustatytų reikalavimų.

Ieškovas suklydo dėl palikimo priėmimo būdo ir išreiškė netinkamą valią priimti palikimą be apyrašo, nes notarė netinkamai išaiškino ieškovo atliekamo teisinio veiksmo teisinius padarinius ir teisę priimti palikimą pagal apyrašą. Notaro veiklos ypatybės , nustatytos Notariato įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčo, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notarė privalėjo įsitikinti ar ieškovas iš tikrųjų suvokė kokius teisinius padarinius sukels palikimo priėmimo būdas. Vien įstatymo normos pacitavimas pareiškime dėl palikimo priėmimo ir asmens, priimančio palikimą, pasirašymas nėra nepaneigiamas įrodymas, kad asmuo, atliekantis notarine tvarka tvirtinamą veiksmą, suprato jo sukeliamus teisnius padarinius.

Ieškovas suklydo dėl palikimo priėmimo būdo ir išreiškė netinkamą valią priimti palikimą paduodant pareiškimą, nes nežinojo apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą ir taip apsaugoti savo turtinius interesus. Ieškovas turi tik pagrindinį 10 klasių išsilavinimą, yra jauno amžiaus bei neturi teisės žinių, todėl negalėjo žinoti apie galimybę priimti motinos palikimą pagal apyrašą. Bet kuris apdairus, atidus ir protingas žmogus, notarei informavus apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, ypač žinant, kad palikėja turėjo skolų, būtų priėmęs palikimą būtent pagal apyrašą. Tačiau notarė neatliko savo pareigos išaiškinti palikimo priėmimo būdų bei jų padarinių , kurie skiriasi iš esmės, todėl ieškovas nežinojo įstatymu jam nustatytų teisių ir pareigų bei neteisingai suvokė sudaromo sandorio teisinius padarinius. Ieškovo žiniomis antstoliai vykdė išieškojimą iš motinos turto. Šiuo metu Kauno apylinkės teismas 2015-07-20 nutartimi Nr.2-19574-454/2015 tenkino antstolės R. S. prašymą ir pakeitė vykdymo procese skolininką- vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini)vietoj M. K., mirusios 2015-03-13 skolininku laikant palikimą priėmusį ieškovą. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta tik tai, kad įpėdinis pagal įstatymą D. K. priėmė M. K. palikimą. Daugiau jokios detalizacijos, kokį konkretų turtą ieškovas paveldėjo, nėra nurodyta, todėl ir paveldėjimo teisės liudijimas neatitinka jam keliamų imperatyvių reikalavimų.

Šiuo atveju A. K., kaip palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui , taip pat priklauso palikimas. Ieškovas, jei būtų žinojęs apie priimto be apyrašo palikimo pasekmes, net nebūtų kreipęsis dėl palikimo priėmimo, dėl ko šiuo atveju jis nori atsisakyti. A. K. neprieštarautų ir siektų pats priimti sutuoktinės palikimą ir atsiskaitinėti už skolas, kad ieškovui netektų tokia našta. Dėl notarės atliktų pažeidimų tiek pats palikimo priėmimo faktas, tiek paveldėjimo teisės liudijimas yra neteisėti, sudaryti ne tik pažeidžiant formalius liudijimui keliamus reikalavimus, tačiau ieškovui net pilnai nesupratus paties palikimo priėmimo esmės. Notarai yra privačia praktika besiverčiantys valstybės įgalioti pareigūnai, užtikrinantys, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarams keliami aukšti reikalavimai: jai skiriami tik aukštos kvalifikacijos, turintys didelę teisinio darbo patirtį teisės specialistai. Notaro darbas reikalauja didelio kruopštumo, analitinių sugebėjimų, didelio atsakomybės jausmo ir gerų teisinių žinių. Akivaizdu, kad notarė L. G. nesilaikė notarams keliamų aukštų standartų , dėl ko ieškovas palikimą priėmė iš esmės suklydus CK 1.90 str. prasme.

Priimdamas palikimą ir neprašydamas paveldimo turto apyrašo ieškovas laisva valia pasirinko palikimo priėmimo būdą, buvo gerai apsvarstęs ir teisingai suvokė teisnius padarinius. Jam buvo išaiškinti palikimo priėmimo būdai, galimybė priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą ir taip apsaugoti savo turtinius interesus. Palikimo priėmimo tekstas ieškovui buvo garsiai perskaitytas, sandorio prasmė ir pasekmės buvo išaiškintos. Ieškovas asmeniškai perskaitė visą pareiškimo tekstą, pasirašė palikimo priėmimo pareiškimą. Jis nepageidavo priimti palikimo pagal apyrašą, todėl jam buvo išaiškintos palikimo priėmimo paduodant pareiškimą notarui, bet neprašant sudaryti paveldimo turto apyrašo, pasekmės ir , remiantis notarų rūmų rekomendacija, apie tai nurodyta pareiškime dėl palikimo priėmimo, ką savo parašu papildomai patvirtino ieškovas.

Tvirtindama vienašalį sandorį notarė įsitikino, kad ieškovas pilnai suprato notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes. Jis teisingai suvokė visas esmines sandorio aplinkybes ir tiksliai išreikė savo valią. Ieškovas yra pakankamai subrendęs ir pakankamai gyvenimo patirties turintis 29 m. vyras, kuris pats aktyviai aiškinosi palikimo priėmimo būdus, jų teisines pasekmes, paveldimo turto teisinę padėtį , jo suvaržymus ir laisva valia apsisprendė dėl palikimo priėmimo būdo. Ieškovas, įvertinęs faktinę situaciją, skolų mąstą ir paveldimo turto vertę bei kitas aplinkybes , buvo įsitikinęs, kad paveldimo turto pakaks visoms palikėjos skoloms padengti. Toks ieškovo apsisprendimas buvo padarytas sąmoningai ir laisva valia, vengiant papildomų išlaidų bei tikintis, kad palikėjos skoloms pakaks paveldimo turto vertės. Ieškovas pats elgėsi neapdairiai ir lengvabūdiškai ir pats prisiėmė neigiamus savo veiksmų padarinius. Ieškovo suklydimas yra išimtinai tik jo neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas.

Ieškovui, priėmus palikimą, buvo išduotas 2015-06-09 liudijimas dėl mirusiojo įpėdinių, not. reg. Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI), kuris nėra paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. 2015-06-09 liudijimas dėl mirusiojo įpėdinių suteikia teisę įpėdiniui iš visų įmonių, įstaigų ir organizacijų gauti visus dokumentus, reikalingus paveldėjimo bylai vesti ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Šiam notaro išduotam dokumentui teisės aktai nenumato imperatyvių reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui nėra išduotas, kadangi jis notarui nėra pateikęs prašymo jį išduoti.

Trečiasis asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko. Iki posėdžio pradžios iš jo jokių prašymų nebuvo gauta, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog 2015-03-13 mirė ieškovo motina M. K. (10, 68 b.l.). 2015-06-09 ieškovas pateikė notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą. Mirusiosios sutuoktinis, byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas A. K. 2015-06-09 pareiškimu atsisakė nuo viso palikimo (64-66 b.l.). 2015-06-09 ieškovui buvo išduotas liudijimas dėl mirusiojo įpėdinių, notarinio registro Nr.(DUOMENYS NESKELBTINI) (67 b.l.). Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais jo 2015-06-09 pasirašytą pareiškimą apie palikimo priėmimą bei paveldėjimo teisės liudijimą. Reikalavimą grindžia CK 1.90 str. - nurodo, jog pareiškimą apie palikimo priėmimą jis parašė suklydęs. Suklydimą sąlygojo tai, jog notarė jam nepaaiškino palikimo priėmimo būdų ir jų pasekmių. Posėdžio metu notarė paaiškino, jog ieškovas buvo atėjęs 2 kartus – pirmą kartą 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje, antrą kartą 2015 m. birželio 9 d. Notarė teigė, jog ieškovas buvo labai aktyvus, viskuo domėjosi, tame tarpe ir apie palikimo priėmimo būdus, visko klausinėjo ne tik ją , bet ir padėjėją. Ieškovas jai sakė, kad žino apie motinos skolas, tačiau jo manymu, turto vertė yra didesnė nei skolos. Bylos nagrinėjimo liudytoja apklausta notarės padėjėja J. B. taip pat patvirtino, jog ieškovas 2 kartus buvo apsilankęs, klausinėjo ir aiškinosi su paveldėjimu susijusius klausimus ir kai atėjo sutartą dieną- 2015-06-09- padėjėjai pasakė, kad ruoštų pareiškimą apie palikimo priėmimą be apyrašo.

Suklydimas suprantamas kaip asmens neteisingas, iškreiptas tikrovėje esančių aplinkybių supratimas. Pagal CK 1.90 str.1 d. suklydimo sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos 2 sąlygos: turi būti konstatuotas suklydimo faktas; turi būti nustatyta, kad suklydimo faktas buvo esminis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų: ją nulemia neteisingai suvoktos esminės aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (LAT nutartis Nr.3K-3-533-421/2015, 3K-3-77-378/2015/ 3K-3-531/2009).

Vertinant ar buvo suklysta taikytinas protingumo kriterijus t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu sandorio šaliai atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį turi patikrinti kokias pareigas pagal sandorį įgys ir kokias praras. Vertinant ar apskritai buvo suklysta reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovas ieškinyje teigia, kad jis suklydo pasirinkdamas palikimo priėmimo būdą, nes žinodamas, kad priėmus palikimą turto valdymo perėmimu arba padavus pareiškimą notarui jis atsakys už visas palikėjo skolas visu savo turtu, o priėmus pagal apyrašą – tik paveldėto turtu , jis būtų pasirinkęs būtent palikimo priėmimą pagal apyrašą. Tačiau ieškovas neatvyko nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį ir jokių įrodymų ieškinio reikalavimui pagrįsti nepateikė.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra baigęs tik 10 klasių, todėl dėl išsilavinimo stokos jis negalėjo žinoti apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą ir atsakyti už motinos skolas tik paveldėtu turtu, tačiau net ir šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė rašytinio įrodymo – mokyklos baigimo pažymėjimo.

Ieškovui kreipiantis į notarę dėl savo motinos turto paveldėjimo jam jau buvo sukakę 28 metai. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vyras vertintinas kaip tikrai turintis pakankamai gyvenimiškos patirties ir nuovokos tvarkant paveldėjimo reikalus. Teisinių žinių neturėjimas nepateisina klaidingo savo teisių ir pareigų įsivaizdavimo. Civilinėje teisėje visuotinai pripažįstamas protingumo principas reikalauja, kad prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo privalo apsvarstyti tokio veiksmo teisinius padarinius, o kilus neaiškumui turi kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar kitas institucijas, teikiančias teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas turėjo galimybę ir privalėjo išsiaiškinti pas paveldėjimo bylą tvarkiusią notarę visus teisinius klausimus, susijusius su paveldėjimu. Juolab, kad ginčijamame pareiškime apie palikimo priėmimą ieškovas savo parašu patvirtino, jog jam žinoma, kad „vadovaujantis LR CK 5.52 str. 1 d. priimdamas (a) palikimą paduodamas(a) pareiškimą notarui ir neprašydamas (a) sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjo skolas atsakau visu savo turtu (ne tik paveldėtu, bet ir asmeniniu)“ ( 64 b.l.). Tokia vienareikšmiška pareiškimo dalies formuluotė adekvačioje situacijoje atsidūrusį apdairų, rūpestingą bei atidų asmenį priverstų išsiaiškinti atliekamo veiksmo teisinius padarinius ir pasidomėti paveldėjimo būdais, todėl darytinos dvi išvados – arba ieškovas to nedarė , nes nesielgė protingai ir apdairiai , todėl jo teisės negali būti ginamos, nes įstatymų leidėjas numatė, jog asmens , kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, teisės negali būti apginamos teismine tvarka (CK 1.90 str.5 d.), arba priėmė palikimą be apyrašo sąmoningai, įvertinęs skolų ir turto balansą bei kitas aplinkybes.

2015-06-09 pasirašyto neteisingo pareiškimo suvokimo ir suklydimo priežastimi ieškovas įvardijo ir paveldėjimo bylą tvarkiusios notarės L. G. netinkamai atliktą teisinį veiksmą, tiksliau neveikimą - neva, tvarkydama jo paveldėjimo bylą notarė tinkamai neatliko savo pareigų ir neišaiškino jam atliekamo teisinio veiksmo – palikimo priėmimo paduodant pareiškimą notarei – teisinių padarinių ir teisės priimti palikimą pagal apyrašą. Tačiau šiai teisiškai svarbiai aplinkybei pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė, todėl jam nevykdant pareigos pateikti įrodymus savo reikalavimui pagrįsti teismas vadovavosi byloje pateiktais atsakovės įrodymais.

Įrodymai civilinėje byloje yra tokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimą bei atsikirtimus ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kt. (CPK 177 str.2 d.). Iš atsakovės notarės L. G. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas notarų biure lankėsi 2 kartus – 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje ir 2015 m. birželio 9 d. Notarė teigė, kad pats ieškovas buvo labai aktyvus ir žingeidus, visapusiškai aiškinosi su paveldėjimu susijusius klausimus ne tik su ja pačia, bet ir su jos padėjėja J. B., žinojo apie motinos skolas, todėl aiškinosi palikimo priėmimo būdus, jų teisinius padarinius , notarinių bei antstolio veiksmų įkainius priimant palikimą pagal apyrašą, kalbėjo, kad tėvas nepriims palikimo dėl to, kad ruošiasi bankrutuoti. Atvykęs antrą kartą ieškovas savo pasirinkimą priimti aplikimą be apyrašo motyvavo tuo, jog jis įvertino palikėjos turtą bei skolas ir įvertinęs balansą nutarė priimti palikimą nesudarant apyrašo ( CPK 186 str.).

Šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtino liudytojos , notarės padėjėjos J. B. parodymai ( CPK 189 str.). Liudytoja patvirtino atsakovės paaiškinimus, jog ieškovas lankėsi notarų biure 2 kartus, buvo labai aktyvus ir aiškinosi paveldėjimo būdus bei kitus klausimus ne tik su ja, bet ir su notare. Atėjęs sutartą dieną 2015-06-09 jis pasakė, kad rašys pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir nepageidavo priimti palikimo pagal apyrašą. Tokią savo valios išraišką jis patvirtino ir savo parašu ginčijamame pareiškime. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad notarė nepažeidė jokių ieškovo įvardintų Notariato įstatymo nuostatų ir tinkamai atliko funkcijas, reglamentuotas šiame teisės akte.

Bylos duomenimis, ieškovo tėvas, byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas A. K., atsisakė nuo viso palikimo (66 b.l.) ir tai leidžia daryti išvadą, kad sprendimas ieškovui priimti mirusios motinos palikimą buvo visos šeimos sprendimas, apie ką savo paaiškinimuose nurodė ir atsakovė notarė L. G., todėl įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes reikalavimas pripažinti ieškovo 20015-06-09 pareiškimą apie palikimo priėmimą negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 str.).

Ieškovas ginčija ir 2015-06-09 atsakovės surašytą liudijimą reikalavimą grįsdamas tuo, kad jis neatitinka imperatyvių tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2004-03-15 įsakymu Nr.1R-64“ Dėl notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų patvirtinimo“. Šį dokumentą ieškovas įvardijo kaip paveldėjimo teisės liudijimą , tačiau tai nėra paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ir šiam liudijimui nėra nustatytų jokių imperatyvių reikalavimų. Šis dokumentas tik patvirtina, kad ieškovas yra įstatyminis įpėdinis ir jame reglamentuota jo, kaip įstatyminio įpėdinio teisė gauti dokumentus, reikalingus paveldėjimo bylai vesti bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. CPK 5 str. suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju 2015-06-09 išduotas liudijimas ieškovo teisių nepažeidžia, o atvirkščiai, padeda jas įgyvendinti, todėl reikalavimas pripažinti liudijimą negaliojančiu taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos valstybės patirtos pašto išlaidos ( CPK 96 str.2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK str. 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. K. a.k(duomenys neskelbtini) 8,38 Eur ( aštuonis eurus 38 centus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.