Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kretingos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas, Klaipėdos miesto ap­y­lin­kės tei­smo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 6 dalį BK 40 straipsnio pagrindu,

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Skuodo m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji M. R. ir A. A., veikdami bendrininkų grupėje, žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo.

M. R. ir A. A. 2011 m. balandžio 20 - 25 dieną, tiksli data ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, apie 16.00 val. M. R. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Skuodo r., nusivedė Z. D. priklausantį šunį į daržinę, M. R. liko lauke, o A. A. daržinėje šuniui ant kaklo užrišo virvę ir jį korė, tačiau šuo liko gyvas. Po to M. R. padavė A. A. plaktuką, kuriuo A. A. tris kartus šuniui trenkė per galvą, ko pasekoje padarė kaukolės viršutinės dalies kaušo odos srities tris 2- 3 cm kiaurines žaizdas, kaukolės viršutinėje dalyje gilias kirstines žaizdas, kaulus sulaužė skeveldromis, sužalojo galvos audinius ir smegenis, dėl galvos sužalojimo, kaip pasekoje širdies nepakankamumo, šuo nugaišo.

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad šunį jam ir jo sugyventinei R. B. buvo atidavusi jos motina Z. D., šuo nusitraukdavo nuo grandinės, buvo užpuolęs kaimynų šunį, sudraskė jų pačių kačiuką. 2011 metų balandžio mėnesį dirbti žemės traktoriumi buvo atvykęs A. K., vakarieniaujant su A. A. įsikalbėjo apie šunį, šis pasiūlė atsikratyti šuns. Jis atsegė šunį nuo grandinės ir padavė jį A. A., kuris įsivedė šunį į daržinę su virve, o jis saugojo, kad nepamatytų vaikai, išėjęs iš daržinės A. A. pasakė, kad šuo leisgyvis, tuomet jis padavė prie traktoriaus buvusį plaktuką. Buvo išgėręs, blaivas nebūtų taip elgęsis, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad neprisimena, kam kilo mintis pakarti šunį, šuo puldavo ant kitų gyvūnų, žmonėms nieko nedarydavo, buvo įsitikinęs, kad šuns savininkas yra M. R.. Jis nusivedė šunį į daržinę, užnėrė ant kaklo kilpą ir pakėlė, palaikė apie 10 s, nuleidęs pamatė, kad šuo dar gyvas, M. R. padavė plaktuką ir juo trenkė šuniui per galvą. Blaivas niekada taip nebūtų pasielgęs, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusioji Z. D. parodė, kad praėjusiais metais jos duktė R. B. ir M. R. nusipirko sodybą, kad būtų saugiau, ji davė jiems savo šunį, kol buvo pas ją, šuo agresyvus nebuvo, jei jai būtų pranešę, šunį būtų pasiėmusi atgal. Žalos atlyginti neprašo.

Liudytojas A. K. parodė, kad vakarieniaujant po darbų pas M. R., prie stalo sėdėjo A. A., R. B., jie kažką kalbėjo apie šunį, A. A. ir M. R. buvo išėję, sugrįžęs A. A. pasakė, kad patvarkė šunį, bet jis nepatikėjo.

Liudytoja R. B. parodė, kad girdėdama A. A. ir M. R. kalbą apie ketinimą pribaigti šunį, negalvojo, kad jie kalba rimtai. Matė, kaip A. A. išėjo iš daržinės, rado šunį įkištą į maišą, A. A. padėjo nunešti maišą į mišką, kur ji šunį užkasė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. R. ir A. A. kaltę įrodo jų pačių prisipažinimas, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje sukaupti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 4-12), gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas (b.l. 13), naminio gyvūno pasas, gyvūno registracijos pažymėjimas (b.l. 14-17, 18-19), A. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l 32-36), A. A. ir M. R. akistatos protokolas (b.l. 39-40). Darytina išvada, kad M. R. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 310 str., ir A. A. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 310 str., tai yra jie žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo.

Skiriant bausmę, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamieji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jauno amžiaus, M. R. augina vienerių metų amžiaus vaiką, A. A. augina tris vaikus, abu kaltinamieji registruoti Darbo biržoje, teismas mano, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti paskyrus jiems baudą, atsižvelgiant į tai, kad būtent A. A. atliko aktyvius veiksmus, dėl kurių šuo žuvo, jam skirtina didesnė bauda.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal BK 310 straipsnį ir paskirti jam 4 MGL (520 litų) dydžio baudą.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. A. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal BK 310 straipsnį ir paskirti jam 5 MGL (650 litų) dydžio baudą.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Skuodo ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.