Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-05 · Byla Nr. ATP-430-813/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
ATP-430-813/2016
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00197-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-430-813/2016Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00197-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo Ž. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. K. surašytas už tai, kad jis 2016 m. vasario 17 d., 20.40 val., Jonavos mieste, J. R. g., vairavo V. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,23 prom.), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisės vairuoti nėra įgijęs; automobilis nebuvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tuo Ž. K. pažeidė KET 14 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. ir 123 str. 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutarimu Ž. K. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str. ir 123 str. 5 d., ir skyrė administracines nuobaudas: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. skyrė 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., skyrė 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą. Pritaikė ATPK 33 str. 2 d. ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskyrė 1 158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu Ž. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ne jis vairavo tėvo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už jo vairavo nesėdėjo. Transporto priemonę vairavo T. V.. Tuo tarpu apeliantas Ž. K. sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Kai stabdė policijos pareigūnai, T. V. iš vairuotojo vietos staiga persėdo į automobilio galą, o Ž. K. ir toliau liko sėdėti keleivio pusėje. Kitas asmuo L. P. prieš tai iš kiemo į gatvę išvairavo automobilį, o po to jį perėmė vairuoti T. V.. Apeliantas prašo netikėti teisme apklaustų liudytojų L. P. ir T. V. parodymais, nes jie yra pusbroliai ir susimokė apkalbėti Ž. K.. Skundo autoriaus tvirtinimu, patikimi yra tik jo tėvo V. K. parodymai apie tai, kad Ž. K. automobilio iš kiemo neišvairavo. Apelianto teigimu, apylinkės teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes neapklausė kito policijos pareigūno S. T., kuris galėjo paaiškinti, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Apelianto pirminiai paaiškinimai ATP protokole buvo išgauti pareigūnams naudojant fizinę ir psichinę prievartą, todėl jais negalima tikėti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos skyrius prašė Ž. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Ž. K. kaltei pagrįsti byloje įrodymų pakanka, o jam paskirta galutinė administracinė nuobauda yra teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Ž. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio Ž. K. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis, vairavo automobilį „Renault Laguna“, tačiau neneigia savo girtumo ir kaltės dėl ATPK 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas Ž. K., daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad Ž. K. padarė jam inkriminuotus ATPK 129 str. ir 123 str. 5 d. numatytus pažeidimus.

Nors Ž. K. neprisipažino, kad jis vairavo tėvui V. K. priklausantį automobilį, tačiau konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. K. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Liudytojas T. V. patvirtino, kad būtent neblaivus Ž. K. sumanė pasivažinėti tėvo automobiliu. Pats apeliantas užvedė automobilio variklį. Tėvas V. K. neleido sūnui važiuoti ir apie tai pranešė policijai. Nepaklausęs tėvo, Ž. K. išvažiavo. Automobilio gale neblaivus sėdėjo liudytojas T. V.. Stabdomas policijos pareigūnų Ž. K. staiga peršoko iš vairuotojo vietos į keleivio priekinę sėdynę (b.l. 32). Liudytojas L. P. paliudijo, kad automobilį vairavo būtent Ž. K., o T. V. sėdėjo automobilio gale. Liudytojas važiavo iš paskos ir matė, kaip Ž. K. vairuojamą „Renault Laguna“ sustabdė policijos pareigūnai (b.l. 33). Liudytojas policijos pareigūnas N. J. patvirtino, kad sustabdžius automobilį, jame sėdėjo Ž. K. ir T. V., kurie iš pradžių aiškino, kad niekas iš jų nevairavo, o po to abu pripažino, kad tėvo automobilį vairavo būtent Ž. K. (b.l. 31). Šių liudytojų parodymams neprieštarauja ir pirminis apelianto paaiškinimas ATP protokole apie tai, kad jis vairavo tėvo automobilį (b.l. 4-5). Nors Ž. K. teigia, kad šis jo prisipažinimas buvo išgautas per prievartą, tačiau tam nepateikė jokių objektyvių duomenų. Nenustatyta, kad ATP protokolą surašiusio pareigūno N. J. atžvilgiu būtų pradėtas koks tarybinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas; pats apeliantas nenurodė, jog kreipėsi į teisėsaugos institucijas su skundu dėl jam galimai sukeltos fizinės ar psichinės prievartos. Be to, Ž. K. neakcentavo, kodėl liudytojai L. P. ir T. V. turėjo tikslą jį apkalbėti. Vien ta aplinkybė, kad šie liudytojai susiję giminystės ryšiu (pusbroliai), nėra pagrindas tokiam skundo argumentui. Todėl aukštesnysis teismas Ž. K. aiškinimus dėl prisipažinimo išgavimo prievartos būdu, dėl liudytojų susitarimo duoti Ž. K. apkaltinančius parodymus vertina tik kaip siekį išvengti atsakomybės. Nesutiktina su apeliantu ir dėl jo tėvo liudytojo V. K. parodymų siūlomo vertinimo. Vien šeimos nario statusas šio liudytojo parodymus duoda pagrindą vertinti kaip subjektyvius. Be to, liudytojas V. K. nematė, kas vairavo automobilį kaltinime nurodytoje vietoje – J. R. gatvėje, (duomenys neskelbtini). Todėl šio liudytojo parodymai apie automobilio išvairavimą iš namo kiemo į gatvę nėra susiję su nagrinėjamu kaltinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai, nes pirmosios instancijos teisme liudytoju nebuvo apklaustas kitas policijos ekipaže dirbęs policijos pareigūnas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio prašymo Ž. K. nereiškė teismo posėdžio metu, o teismui pagarsinus bylos medžiagą su kito policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pastabų nepareiškė (b.l. 29-33). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog ATP protokole nurodytu metu automobilį „Renault Laguna“ vairavo būtent Ž. K.. Taigi dar vieno liudytojo apklausa šiuo konkrečiu atveju būtų vertinama kaip perteklinė ir neturinti lemiamos reikšmės Ž. K. kaltei pagrįsti, todėl bylos pakartotinis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nėra tikslingas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo tikėti apelianto argumentais apie tai, kad jis automobilio nevairavo. Teismas tokius argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmeta kaip nepagrįstus.

Akcentuotina, kad byloje esančių liudytojų L. P. ir T. V. duotų parodymų objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog jie turėtų kažkokį suinteresuotumą ar būtų šališki ir siektų duoti melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, liudytojų parodymus, tarnybinius pranešimus, Ž. K. administracinio sulaikymo protokolą ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatė, kad Ž. K., būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės vairavo automobilį, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 str. ir 123 str. 5 d. Jo kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.

Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas į Ž. K. paskirtą galutinę nuobaudą nepagrįstai neįskaitė jo administraciniame sulaikyme išbūto laiko ir dėl to buvo paskirta neteisinga galutinė administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad ATPK nereglamentuoja administracinio sulaikymo laiko įskaitymo į paskirtą nuobaudą taisyklių. Pagal ATPK 249 str. 2 d. ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Taigi šiuo atveju taikomos baudžiamųjų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios laikino sulaikymo įskaitymo taisykles.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. 9 d. numatyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 66 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 str. 1 d. taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismas neteisingai nepritaikė tiek ATPK, tiek ir baudžiamųjų įstatymų nuostatų ir nepagrįstai į galutinę 1158 Eur baudą neįskaitė Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūto laiko – vienos paros, prilygintos 2 MGL dydžio baudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas taiso apylinkės teismo klaidą ir keičia skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarimą pakeisti.

Į Ž. K. paskirtą 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą įskaityti jo administraciniame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. vasario 18 d., t. y. vieną parą, kuri prilyginam 2 MGL dydžiui (75,32 Eur), ir laikyti, kad jam paskirtos baudos dydis yra 1082 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt du eurai).

Likusios nutarimo dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Kantaravičius