Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, nuo 2023 m. sausio 13 d. registruotas Užimtumo tarnybos sistemoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. J., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2024 m. kovo 10 d., 22 val. 33 min., ikiteisminiu tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs savo reikmėms, t. y. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,050 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,4 %, jas laikė (nešiojosi) iki kol 2024 m. kovo 10 d., apie 22 val. 33 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dalinės jo apžiūros metu jas surado vilkėtų džinsinių kelnių kišenėje ir paėmė.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad pabandė atsipalaiduoti, todėl išbandė narkotinių medžiagų. Savo dirbtuvėse nuosavame kieme turi garažą. Kaimynas buvo kažko supykęs ir iškvietė policiją. Pas kaltinamąjį rado narkotinių medžiagų. Dėl savo neapgalvoto poelgio labai gailisi, prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu ir 276 straipsniu, teismo posėdžio metu balsu perskaitė kaltinamojo J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2024 m. kovo 10 d., tikslaus laiko nenurodys, netoli „(duomenys neskelbtini)“ arenos, tikslesnės vietos nurodyti negali, rado popieriaus gniužulą su narkotikais, kanapėmis, tą gniužulą pasiėmė. Tą pačią dieną dalį narkotikų suvartojo, o likusią įsidėjo į savo džinsinių kelnių kišenę. Kai vartojo su niekuo nesidalino ir niekam nesakė ką rado. Po rungtynių nuvyko į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur yra jo dirbtuvės, tokia kaip poilsio zona, ten atvyko ir jo draugas A. K., jie abu gėrė alų ir leido laiką. Apie puse 11 val. vakaro atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad gavo iškvietimą dėl galimai vartojamų narkotinių medžiagų. Kai atvyko pareigūnai, kaltinamasis buvo dirbtuvių viduje, o draugas lauke. Pareigūnai apieškojo kaltinamąjį ir jo džinsinių kelnių kišenėje rado minėtą gniužulą su narkotikais, jis prisipažino, kad čia „žolė“, kurią vartojo. Pas draugą, kiek jam žinoma, nieko neleistino nerado. Dar kartą kartoja, kad „žole“ su niekuo nesidalino, niekam nesiūlė ir tikslo platinti neturėjo. Dėl to, kad turėjo narkotinių medžiagų nuoširdžiai gailisi, daugiau ką papildyti neturi (b. l. 129).

Teismo posėdžio metu J. J. nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi, tai buvo vienkartinis atvejis. Jo draugas narkotikų nevartoja. Teismui gali pažadėti, kad naujų nusikalstamų veikų nedarys. Galima laiduotoja yra jo mama, su kuria turi artimą ryšį, gyvena kartu.

Kadangi kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, kaltinamajam, teisiamajame posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo, J. J. kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad J. J. yra jo pažįstamas, kuris (duomenys neskelbtini), Kaune, turi tokį pastatą, kuriame yra įrengtos kaip ir dirbtuvės, poilsio zona. 2024 m. kovo 13 d. su J. J. buvo „(duomenys neskelbtini)“ arenoje, žiūrėjo krepšinį. Jis buvo iš anksčiau parūkęs „žolės“, kurią buvo gavęs iš nepažįstamų „(duomenys neskelbtini)“ fanų, tai, tiesiog, jų net nereikėjo pirkti. Ar J. J. vaišinosi „žole“, nežino. Po rungtynių su J. J. grįžo į minėtas dirbtuvėles. Nusipirko alaus, ketino dar juo pasivaišinti. Nesupranta kodėl, bet apie 22 val. 33 min. atvyko policijos pareigūnai ir, galimai, užuodė „žolės“ kvapą. Jis tuo metu buvo lauke, kur policininkai jį apieškojo, bet nieko nerado. Pas J. J., kaip suprato, rado „žolės“. Pats to momento nematė. Net nežinojo, kad J. J. jos turėjo. Kiek girdėjo, J. J. pripažino, kad tai yra jo „žolė“. J. J. niekuomet nėra davęs jam „žolės“, net neįtarė, kad jis gali jos turėti, kur ją gavo, nežino. Jam sakė, kad rado (b. l. 37).

Liudytojas S. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis yra Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Reagavimo valdybos (toliau – RV) 3-jo skyriaus tyrėjas. 2024 m. kovo 10 d. dirbo kartu su kolega A. S.. Apie 22 val. 33 min. iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, du vyrai rūko galimai narkotines medžiagas. Vienas iš jų apsivilkęs oranžinę striukę. Atvykus nurodytu adresu, buvo pastebėti du jaunuoliai, iš kurių vienas buvo su oranžine striuke. Priėjus prie jų paaiškėjo, kad asmuo su oranžine striuke yra J. J., o šalia jo – A. K.. Bendraudamas su šiais asmenimis, juto nuo jų sklindantį specifinį marihuanos kvapą, todėl buvo nuspręsta atlikti dalines jų apžiūras. Atliekant J. J. dalinę apžiūrą, galinėje jo dešinėje džinsų kišenėje jis surado baltą popierių, kuriame buvo įvyniota augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Pas A. K. draudžiamų daiktų nerasta (b. l. 40).

Iš 2024 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko neišimta, įvykio vieta fotografuota, sudaryta fotolentelė. Nustatyta, kad įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 23–27).

Iš 2024 m. balandžio 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žalios ir rudos spalvų sausų, susmulkintų augalinių medžiagų mišinio iš baltos spalvos popieriaus lankstinuko, 2024 m. kovo 10 d. paimto pas J. J., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,050 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,4 % (b. l. 48–49).

Iš 2024 m. kovo 11 d. Kauno AVPK RV 3-ojo skyriaus tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 11 d., apie 22.33 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, asmenys rūko narkotines medžiagas. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėti du asmenys – J. J. ir A. K., atitinkantys nurodytus požymius, dėl ko buvo nuspręsta atlikti dalines asmenų apžiūras. Dalinės apžiūros metu pas J. J. užpakalinėje džinsų dešinėje kišenėje buvo rastas popieriukas su jame esančia augalinės kilmės, turinčios specifinį kvapą, galimai narkotine medžiaga – kanapėmis ir jos dalimis. J. J. buvo paklausta ar ši medžiaga priklauso jam, iš kur įsigijo ir kokiu tikslu su savimi ją turi. J. J. teigė, kad ši medžiaga priklauso jam, vartojo, įsigijo savo reikmėms, taip pat teigė, kad galimai narkotinę medžiagą rado eidamas (duomenys neskelbtini), ant grindinio, šalia fontano (tikslaus adreso nežino). Atlikus A. K. dalinę apžiūrą, draudžiamų daiktų pas jų nerasta. Abu piliečiai buvo pristatyti į Kauno klinikas, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, šlapimo tyrimui paimti dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, taip pat asmenims buvo įteiktas šaukimas atvykti į Nemuno PK (b. l. 9).

Iš 2024 m. kovo 11 d. Kauno AVPK RV 3-ojo skyriaus tyrėjo S. V. tarnybinio pranešimo dėl papildomų daiktų registravimo nustatyta, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridedamas popierinis vokas plombos Nr. 039032,039033 su popieriumi, kuriame įvyniota augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (b. l. 31).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnyje, 260 straipsnyje dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių. Atlikus bent vieną iš baudžiamojo nusižengimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padaryta baigta nusikalstama veika.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl kaltinimo ginčo nekilo. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo J. J. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis J. J. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino, faktas dėl narkotinės medžiagos laikymo prie savęs, nustatytas liudytojo S. V. parodymais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais, specialistų išvadomis ir kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (išsamiais kaltinamojo J. J. parodymais, liudytojų duotais parodymais, specialistų išvadomis, apžiūrų protokolais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad J. J., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2024 m. kovo 10 d., 22 val. 33 min., ikiteisminiu tyrimu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs savo reikmėms, t. y. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,050 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,4 %, jas laikė (nešiojosi) iki kol 2024 m. kovo 10 d., apie 22 val. 33 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai dalinės jo apžiūros metu jas surado vilkėtų džinsinių kelnių kišenėje ir paėmė, tai yra, šiais veiksmais įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nedidelį kiekį narkotinės medžiagos laikė su savimi, jis suvokė veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, žinojo, kad už tokią veiką numatyta bausmė. Šiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. J. prašė jį perduoti mamos J. J. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Galima laiduotoja J. J. yra kaltinamojo mama, kuri teisme paaiškino, kad gyvena kartu su sūnumi nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio. Sūnus yra geras, jiedu kalbasi, sūnus jai sakė, kad gailisi, pats viską prisipažino. J. J. nurodė, kad reagavo labai blogai į šį įvykį, su sūnumi kasdien kalbasi. Sūnus nėra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, jis klauso jos patarimų, o šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio. J. J. dirba prekyboje, parduotuvėje, pardavėja, uždirba 800 Eur. Sutinka būti laiduotoja.

Spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. J. teismo posėdyje prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinė nutartis Nr. 2K-212-594/2024 ir joje cituojamos nutartys).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. 2 kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra, 2006 m. rugpjūčio 22 d. dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bei 2013 m. spalio 17 d. dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Nors kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nėra laikytinas teistu, tačiau iš pateiktų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei juos pažeidinėti.

Spręsdamas, ar yra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas vertina kaltinamojo veikos pavojingumą, kaltinamąjį apibūdinančius duomenis. Kaltinamasis J. J. nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. administracine tvarka baustas 21 kartą, už pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 416 straipsnio 1, 2 dalyse, 417 straipsnio 2, 4 dalyse, 418 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, kas tik patvirtina kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtų normų bei joms nusižengti.

Taip pat pažymėtina, kad nors asmuo ir nurodė, jog nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 9 d. lakėsi LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje, jam nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šie duomenys patvirtina, kad asmuo yra linkęs vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o jo padarytas baudžiamasis nusižengimas buvo dėsninga jo negatyvaus ir nesikeičiančio elgesio pasekmė.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių spręstina, kad kaltinamąjį apibūdinančių duomenų visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu atveju netenka teisinės reikšmės ir kandidatės į laiduotojos asmenybės vertinimas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam J. J. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

BK 159 straipsnio 2 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Kaltinamasis J. J. padarė tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 58, 59, 67–84), psichiatrinis gydymas – LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 9 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 90, 91). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skirti J. J. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 118). Priklausomybės ligų gydymas – neregistruotas (b. l. 88).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, atitinkamai nustatant jos dydį. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

J. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: atlikus tyrimus, likusi rudos spalvos sausa, susmulkinta augalinė medžiaga (0,256 g) iš augalinių medžiagų mišinio supakuota į plastikinį uždaromą maišelį, kuris su tyrimo objekto pakuote supakuoti į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS * CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, perduota saugojimui į PD prie LR VRM TVV paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant J. J. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti J. J. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant J. J. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymųsi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

J. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: atlikus tyrimus, likusią rudos spalvos sausą, susmulkintą augalinę medžiagą (0,256 g) iš augalinių medžiagų mišinio supakuotą į plastikinį uždaromą maišelį, kuris su tyrimo objekto pakuote supakuoti į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas antspaudu „POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ VALDYBOS * CHEMINIŲ TYRIMŲ SKYRIUS“, perduotą saugojimui į PD prie LR VRM TVV paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.