Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atstovui S. S., advokatei R. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo F. P. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikai, tretiesiems asmenims G. T., AAS BTA Baltic Insurance Company dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo teisėtumo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai ieškovas mano, kad V. P. mirė dėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos darbuotojo kaltės- G. T. neteisėtų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tai kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos neužtikrino saugumo, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ko pasekoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Šie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ir mirtį.

Operaciją atlikęs G. T. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje dirbo pagal darbo sutartį, todėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika CK 6.264 str. pagrindu privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų, einančių savo darbines pareigas kaltės.

Ieškovas dėl žmonos netekties patyrė didelę traumą, pablogėjo sveikata, jis yra pastovioje gydytojų priežiūroje dėl aukšto kraujo spaudimo (hipertonija), cukrinio diabeto, nes dėl nervinės įtakos pakilo cukrus kraujyje, cukrinio diabeto pasekoje pablogėjo abiejų akių regėjimas. Ieškovas vartoja nervų raminančius vaistus. Žmonos mirtis sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, neviltį, jaučiasi netekęs gyvenimo prasmės, kadangi prarado šeimyninio gyvenimo džiaugsmą, mano, kad tai yra prarasta visiems laikams. Prašo iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir bendraatsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atlyginti ieškovo patirtą 2726,95 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą.

Atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinika atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 14-24976 duomenimis V. P. į VUL SK I-ą širdies chirurgijos skyrių buvo hospitalizuota 2014-07-09 d. 11 val. Pacientė skundėsi dusuliu fizinio krūvio metu. 1980 metais jai buvo nustatyta širdies vožtuvo yda. Po diagnozės nustatymo pacientės fizinio krūvio tolerancija po truputį blogėjo. Pacientei nustatyta sudėtinė aortos vožtuvo yda, išreikšta kairiojo skilvelio hipertrofija, hospitalizuota planinei širdies operacijai. Operuota 2014-07-10 bendrinėje intubacinėje nejautroje, pacientei buvo atlikta dalinė vidurinė išilginė sternotomija, perpjaunant viršutinę krūtinkaulio pusę, atvertas perikardas. Kylančios aortos diametras buvo apie 3,5cm, aortos šaknyje čiuopiamos kalkės ir jaučiamas sistolinis skilvelio virpėjimas. Dirbtinė kraujo apytaka pajungta koniuliavus kylančią aortą ir viena kaniule dešinįjį prieširdį, pradėta dirbtinė kraujo apytaka. Kairysis skilvelis drenuotas pro dešiniojo plaučio veną. Įvedus dreną, gauta stipri pulsuojanti kraujo srovė, sujungus vamzdžius ir pradėjus drenuoti kairijį skilvelį, staiga išsipūtė širdis. Pro dreną kraujas nesirodė dirbtinės kraujo apytakos vamzdyje. Buvo skubiai perspausta kylančioji aorta ir atverta įstrižu pjūviu. Aortoje rasta oro kruvinų putų pavidalu. Buvo surastos vainikinių arterijų žiotys, į jas įvestos kaniulės, pradėta antegradinė šalto kraujo kardioplegija. Tolimesnė dirbtinė kraujo apytaka buvo sklandi, iš kairiojo skilvelio drenavosi kraujas. Pacientei buvo implantuotas dirbtinis biologinis širdies vožtuvas. Dirbtinė kraujo apytaka atlikta naujausiu klinikoje turimu aparatu Stockert S5. Sutrikimų stebėta nebuvo. Visi parametrai registruoti kraujo apytakos protokole. Operacijos komplikacija- galvos smegenų infarktas yra objektyvi, nepriklausanti nuo gydančio gydytojo ir gali būti įvairi. Atsakovas nurodo, kad P.teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Pacientę ištiko komplikacijos, kurios sąlygojo mirtį.

Atsakovas dėl valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitos išvados atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybos nuomone gydytojas širdies chirurgas G. T. pažeidė įsakymo 1.1p. nurodytus norminius aktus-medicinos normas, tačiau kokio konkrečiai akto konkretaus reikalavimo pažeidimas buvo padarytas ir kokios įtakos tai turėjo pacientės sveikatos būklei, įsakyme nenurodoma. Įsakymo 1.1p. nurodyti tariamai pažeisti aktai nustato bendrąją širdies chirurgo kompetenciją bei atsakomybę, bet niekaip nereglamentuoja operacijų atlikimo metodikos, todėl išvada, kad G. T. neužspaudė aortos, tuo pažeisdamas medicinos normas, yra niekinė. V. P. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra širdies chirurgijos paslaugos. Lietuvoje specialistų, atliekančių širdies operacijas , bei nusimanančių apie jų atlikimo būdus bei metodikas yra ribotas skaičius. Iš įsakyme pateiktų išvadų nėra žinoma, kokios medicinos srities specialistas – ar širdies chirurgas, kardiologas teikė išvadą. Iš jos akivaizdu, kad pateikta išvada yra neprofesionali bei nepagrįsta. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji negali būti laikoma atsakovu. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8d. reglamentuota, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Ginčas kilęs tarp ieškovo F. P. ir Santaros klinikų, todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą neteisingai atsakove patraukė Sveikatos apsaugos ministeriją.

Trečiasis asmuo G. T. atsiliepimu į ieškinį paaiškino, kad visos širdies operacijos yra pavojingos, turi savo operacinę riziką, tai reiškia, kad širdies operacija gali baigtis mirtimi arba sukelti sunkias komplikacijas, nuo kurių ligonis gali mirti. Saugios širdies operacijos su 0% operacine rizika neegzistuoja.

Širdies chirurgas nurodė, jog naujausia Harvardo universiteto L. H. C. monografija „Cardiac surgery in adult“ (Suaugusiųjų širdies chirurgija) trečiasis leidimas yra visuotinai pripažinta naujausia monografija apie širdies chirurgiją, kurioje 166 žymiausi kardiochirurgai iš viso pasaulio 845 aprašė chirurginių veiksmų seką, operuojant aortos vožtuvą per dalinės sternotomijos pjūvį rekomenduoja drenuoti kairįjį skilvelį prieš perspaudžiant aortą. Taip buvo operuota pacientė V. P.. Nurodytos monografijos , kurios teiginiais vadovaujamasi kasdieniniame darbe, jos 862 puslapyje nurodyta, kad geriau drenuoti kairįjį skilvelį prieš aortos perspaudimą, jei yra išreikštas aortos vožtuvo nesandarumas. Tuo išvengiama grėsmingos, neretai mirtimi pasibaigiančios komplikacijos- kairiojo skilvelio pertempimo. Pacienetei V. P. buvo nustatytas išreikštas III laipsnio aortos vožtuvo nesandarumas. Pasaulinės širdies chirurgijos patirtis išsamiai yra aprašyta Kirklin/Barratt Boyes „Cardiac Surgery fourt edition, 2013. Ši monografija dar vadinama širdies chirurgijos biblija ir dėl savo išsamumo yra visuotinai vadovaujamasi. Jos 108 ir 109 puslapiuose aprašytas kairiojo skilvelio drenavimas, prieš tai neperspaudžiant aortos. Monografijos 555 puslapyje aprašyti trys metodai, operuojant aortos vožtuvą: kairiojo skilvelio drenavimas prieš perspaudžiant aortą, kairiojo skilvelio drenavimas po aortos užspaudimo ir kairiojo skilvelio dreno nenaudojimas. Pabrėžta, kad esant didelio laipsnio aortos vožtuvo nesandarumui, geriausia yra drenuoti kairijį skilvelį prieš perspaudžiant aortą. Taip išvengiama grėsmingos komplikacijos – kairiojo skilvelio persitempimo.

Trečiasis asmuo nurodė, jog pasaulinė kardiochirurgų patirtis, atliekant šias operacijas, neakcentuoja, kada geriausia įvesti dreną į kairįjį skilvelį-prieš ar po aortos perspaudimo. Tai priklauso nuo konkrečios klinikinės situacijos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centre, kaip ir daugelyje pasaulio ligoninių, protezuojant aortos vožtuvą taikomi visi kairiojo skilvelio drenavimo metodai: prieš perspaudžiant aortą, po aortos perspausimo ar nedrenuojant kairįjį skilvelį. Operuojant tokius ligonius jau 5 metai ligoninėje naudojamos anglies dioksido dujos (naudojamos 100% visų širdies operacijų su dirbtine kraujo apytaka metu). Jomis užpildomas nedidelio tūrio operacinis laukas, tuo užkertant kelią oro patekimui į širdies kameras. Atliekant širdies operaciją per dalinės sternotomijos pjūvį anglies dioksido dujos ypač efektyvios. Ši metodika taikyta ligonės V. P. operacijos metu. Operuojant pacientę V. P. buvo naudojamos visos saugumo priemonės, siekiant išvengti materialinės embolijos į galvos smegenų arterijas.

Gautas raštas iš Akreditavimo Tarnybos apie pacientės V. P. operaciją nustebino širdies chirurgus. Kategoriška išvada, kad kairįjį širdies skilvelį galima drenuoti tik perspaudus kylančią aortą, ligoninės širdies ir krūtinės chirurgijos centre nesuprantama ir nepriimtina. Pacientė buvo operuota pagal žymiausių kardiochirurgų rekomendacijas.

G. T. mano, kad jam pareikšti kaltinimai netinkamai operavus ligonę V. P., įvedant dreną į kairįjį skilvelį prieš aortos perspaudimą yra pateikti be jokios argumentacijos. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company veikiantis per filialą Lietuvoje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad tarp Trečiojo asmens ir Atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2013-04-19 buvo sudaryta Medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriškojo draudimo paslaugų sutartis. Draudimo objektas- civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (pacientus) už žalą, padarytą jų sveikatai (gyvybei) dėl draudėjo/apdraustojo tiesioginių kaltų veiksmų (išskyrus tyčia), atliktų medicinos praktikos metu.

Nagrinėjamu atveju Trečiasis asmuo nurodo, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą. Gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma, todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine. Prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys netenkinamas.

Sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 112-3099) 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kas laikytina asmens sveikatos priežiūra, tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Taikant įstatymo analogiją (CK 1.8 str. 1d.), pagal CK 6.725 straipsnio 2 dalį, asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl 2014-07-10d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje V. P. nekokybiškai atliktos širdies aortos vožtuvo protezavimo operacijos, nes 2014-10-15d. V. P. mirė, kaip nurodo ieškovas - dėl ligoninės darbuotojų kaltės, jie nebuvo pakankamai atsargūs, rūpestingi ir atidūs, kiek buvo būtina atitinkamomis sąlygomis.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

Paminėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos - prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.

Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovas, reikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys yra grindžiamas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos 2015m. spalio 29d. įsakymu Nr. T4-171, kuriuo nustatyta, kad 2014-07-09-2014-07-23 pacientei V. P. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 2014-07-09 gydytojas širdies chirurgas G. T., pradėjęs dirbtinę kraujo apytaką, įvedė ventą į kairį prieširdį, prieš tai neperspaudęs aortos, nors Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2012-11-23 įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 150:2012 „Gydytojas širdies chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo, 13.4p. numato, jog gydytojas širdies chirurgas turi žinoti kraujo apytakos principus,13.5p. – gydytojas širdies chirurgas turi žinoti intervencinio širdies ligų gydymo principus, 14.1p- gydytojas širdies chirurgas turi išmanyti širdies ir stambiųjų krūtinės kraujagyslių intervencinio gydymo indikacijas, tuo pažeidė nurodytas teisės normas.

Nurodyta Lietuvos medicinos norma nustato gydytojo širdies chirurgo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Ji yra privaloma visiems gydytojams širdies chirurgams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų profesinę kvalifikaciją ir kontroliuojančioms jų veiklą. Gydytojo širdies chirurgo profesinę kompetenciją sudaro žinios, išmanymas, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo širdies chirurgo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę širdies chirurgijos mokslo ir praktikos pažangą.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog nurodytos normos neįrodo atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojų pareigos teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimo, kuris ieškovo nuomone pasireiškė tuo, kad atsakovo širdies chirurgas, pradėjęs dirbtinę kraujo apytaką, įvedė dreną į kairį prieširdį, prieš tai neperspaudęs aortos.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog aprašyta chirurginių veiksmų seka, operuojant aortos vožtuvą per dalinės sternotomijos pjūvį drenuojant (įvedant ventą) kairįjį skilvelį, prieš tai neperspaudus aortos medicininiu požiūriu yra negalima ar neteisinga. Dreno įvedimas į kairįjį skilvelį prieš perspaudžiant aortą ar dreno įvedimas po aortos užspaudimo priklauso tik nuo individualios klinikinės paciento situacijos.

V. P. mirties priežastis-išeminis galvos smegenų insultas, įvykęs dėl oro embolijos į galvos smegenų arterijas aortos vožtuvo biologinio protezo implantavimo metu.

Smegenų infarktas ištinka esant ūminiam galvos smegenų kraujotakos sutrikimui. Nurodyta neurologinė komplikacija yra galima esant individualiai paciento būsenai ir nagrinėjamu atveju nepripažintina susijusi su fizinių asmenų veiksmais.

Teismo posėdžio metu Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos širdies chirurgas A. B. teismui paaiškino, kad nagrinėjamu atveju širdies operacijos seka buvo teisinga. Atvira širdies chirurgija yra susijusi su operacine rizika (galimybe mirti operacijos metu, galimybe net ir mažam oro kiekiui patekti į galvos smegenų arterijas). Esant aortos vožtuvo nesandarumui, įtakos nagrinėjamu atveju turėjo kilęs širdies virpesys, užkalkėjusios kraujagyslės.

Teismo posėdžio metu Širdies krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos profesorius, habilituotas daktaras E. Š., turintis 37 metų širdies chirurgo patirtį teismui paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atkreipus dėmesį į tai, jog pacientės operacijos metu virpėjo širdis, ši aplinkybė sumažina tikimybę, jog įvyko techninė klaida. Pacientės gydymo metodai buvo taikyti tinkami, tačiau negalima atsakyti, koks buvo konkretus oro patekimo į kraujotaką mechanizmas aortos vožtuvo biologinio protezo implantavimo metu, dėl ko įvyko komplikacija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ieškovo pareiškimą dėl ieškovo manymu jo mirusiai žmonai netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, papildomai surinko informaciją iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. T. L., prof. dr. Š. K., dr.J. K., dr. P. J. taip pat nustatė, kad pacientė paniro į komą dėl perioperacinių neurologinių komplikacijų, kurios yra galimos atliekant atviras širdies operacijas. Komisijos nuomone atsakovo medikai buvo maksimaliai atsargūs, atidūs, rūpestingi ir kvalifikuoti. Personalo neteisėtos veikos nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad operuojančiam chirurgui įvedant kairiojo prieširdžio dreną esant neužspaustai kylančiajai aortai nesirodė kraujas dirbtinės kraujo apytakos vamzdelyje, įvyko širdies pertempimas dėl kraujo susikaupimo ir pablogėjusio nutekėjimo iš kairiojo skilvelio pradėjus dirbtinę kraujo apytaką. Tai objektyvūs veiksmai, kurie nėra susiję su gydytojo veiksmais, galima mediko klaida nenustatyta.

Sveikatos priežiūros įstaigai, kaip profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, o jo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Nurodytų aplinkybių nenustatyta.

Pacientės V. P. operacijos metu buvo naudojamas širdį operacijos metu pavaduojantis rolikinis siurblys Stockert S5. Iš į bylą pateiktų atsakovo operacinės fotonuotraukų, paaiškinimų matyti, jog nurodytas siurblys jokių rankenėlių , kurių pagalba perfuzionistas gali įjungti kairio prieširdžio drenavimo siurblį priešinga kryptimi nėra. Siurblio veikimo metu visi pranešimai rodomi ekraniniame pulte. Jei įjungus siurblį, jo sukimosi kryptis nesutampa, ekraniniame pulte pasirodo pranešimas- „patikrinkite siurblio sukimosi kryptį“, įsijungia įspėjimo signalas. Siurblio sukimosi kryptį gali pakeisti tik perfuzininkas, tačiau tai padaryti mechaniškai neįmanoma. Veiksmai, kuriuos reikia atlikti siurblio sukimosi krypties pakeitimui yra aprašyti naudojimo instrukcijoje: „Sustabdyti siurblį“, „Bakstelti nustatymų meniu įvedimo atvaizdą“, „Pasirinkti sukimosi kryptį“. Ekrane matomas spalvinis sukimosi krypties skirtumas (balta-geltona). Jei siurblys sukasi įprastine kryptimi- spalva ekrane yra balta, jei į priešingą pusę- geltona. Sekantys veiksmai: „Patvirtinti pasirinkimą“, „Patvirtinti meniu“, „Paleisti siurblį“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pacientės V. P. operacijos metu siurblys sustabdytas nebuvo. Nesustabdžius siurblio, pakeisti siurblio sukimosi kryptį neįmanoma.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog nagrinėjamu atveju prieširdžio drenavimo siurblys priešinga kryptimi įjungtas nebuvo.

Pasaulinė širdies chirurgijos patirtis, įskaitant šiuolaikines technologines galimybes neeliminuoja galimų komplikacijų rizikos.

Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina proceso aspektu, tai yra ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvada, kad konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje pacientei V. P. buvo teikiamos laikantis nustatytų sveikatos priežiūros normų, teisės aktų reikalavimų, pacientės teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą pažeista nebuvo.

Dėl žalos atlyginimo.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta paciento teisė į žalos atlyginimą. Ieškovas, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš abiejų atsakovų, nurodo jų neteisingus veiksmus: kontrolės stoką, neatsargumą, aplaidumą, neatidumą ir kad šių veiksmų sekoje mirė ieškovo žmona V. P., o jam buvo padaryta didelė neturtinė ir turtinė žala, t.y V. P. gydymo, transportavimo, laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos. Priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ieškovas nurodo, jog nustačius, kad medicinos įstaigos darbuotojų veiksmai neatitiko padidinto rūpestingumo ir dėmesingumo standarto, taikomo profesionalams, t.y. nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigos paslaugos, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių išvengti neigiamų padarinių, ko sekoje padaryta žala konstatuoja priežastinį ryšį tarp sveikatos priežiūros įstaigų kontrolės stokos, jų darbuotojų nerūpestingumo ir padarytos žalos.

Teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovų prievolė atlyginti ieškovo nurodytą žalą. Faktas, kad ieškovas neteko sutuoktinės neabejotinai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, tačiau šis faktas nepatvirtina, jog tokius išgyvenimus galima laikyti ieškovo sveikatos sužalojimu pagal CK 6.283 straipsnį. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra preziumuojamas. Tai, jog ieškovui pablogėjo sveikata, jis vartoja vaistus negali būti vertinami kaip įrodytas ieškovo sveikatos sužalojimo faktas. CK 6.250 str. 2d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvada, jog ieškinys nėra įrodytas, todėl netenkinamas.

Byloje buvo pateiktas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos prašymas kviesti į teismo posėdį specialistus A. B. ir E. Š.. Nurodyti specialistai pateikė prašymą dėl būtinų išlaidų, susijusių dalyvavimu teismo posėdyje atlyginimu. Specialistų pareikalautos išlaidos įmokėtos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, išmokėtinos, kviestiems į teismo posėdį specialistams.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo F. P. ieškinį atsakovams VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos pervesti 300 Eur į A. B. asmeninę sąskaitą, (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB ir 300 Eur į E. Š. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB

Iš F. P. priteisti 30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.