Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L. K. ir L. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarčių, kuriomis atmesti ieškovių prašymai iš dalies atleisti jas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-5806-881/2011 pagal ieškovių L. K. ir L. K. ieškinį atsakovams „Swedbank“, akcinei bendrovei, R. K., D. K., tretiesiems asmenims D. V., J. V., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vendis“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nigema“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirųjų skundų argumentai

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pagal CPK 83 str. 3 d. teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Žyminis mokestis turėtų būti mažinamas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus.Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad jos gaunamos pajamos sudaro tik 364 Lt per mėnesį, o jos sutuoktinio – 1 520 Lt. Visos uždirbamos lėšos yra naudojamos šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, poreikiams tenkinti. 2011-05-18 dieną ieškovės AB DnB Nord banko sąskaitoje buvusių lėšų likutis sudarė 2 316,84 Lt, o jos sutuoktinio „Swedbank“, AB sąskaitoje esančių lėšų likutis 2011-05-17 dieną dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra neigiamas. Areštas ieškovės sutuoktinio vardu registruotam nekilnojamajam turtui yra pritaikytas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal „Swedbank“, AB ieškinį, su kuriuo atsakovai nesutinka. L. K. ir L. K. savo ruožtu pareiškė savarankišką ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl akivaizdu, kad nėra tikimybės, jog laikinosios apsaugos priemonės artimiausiu metu bus panaikintos. Iš teismui pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka ir šie suvaržymai gali būti panaikinti ne anksčiau kaip turto įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymo, t. y. 2012-10-02. Taigi ieškovė neturi realių galimybių per teismo nutartyje nustatytą terminą savo turtinę padėtį pagerinti bei sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio. Be to, nėra tikėtina, kad nurodyti turto suvaržymai galėtų būti panaikinti iki Vilniaus apygardos teismui priimant sprendimą byloje pagal ieškovės ieškinį, t. y. nėra duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis artimiausioje ateityje galėtų pagerėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis atmesti ieškovių prašymai iš dalies atleisti jas nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir ieškovės įpareigotos sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį, laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis.

Dėl žyminio mokesčio dydžio

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Vadovaudamasi CPK 6 straipsnyje įtvirtintu principu dėl teismo pareigos vykdyti teisingumą teisėjų kolegija sprendžia, kad siekiant nagrinėjamu klausimu priimti teisingą procesinį sprendimą, būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas nustatydamas mokėtino žyminio mokesčio dydį, nors šiuo klausimu atskiruosiuose skunduose ir nėra pasisakoma. Šiuo atveju atsižvelgiama ir į viešojo intereso poreikį tinkamai taikyti teisės normas, kad kiekvienoje byloje būtų priimtas teisingas teismo sprendimas.

Vertinant pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutarčių turinį, darytina išvada, kad atmesdamas ieškovių L. K. ir L. K. prašymus atleisti jas nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo ir įpareigodamas kiekvieną ieškovę sumokėti po 29 500 Lt žyminio mokesčio, teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio nustatymą. Iš ieškinio pareiškimo matyti, kad ieškovės prašo pripažinti negaliojančiomis dvi 2006 m. rugsėjo 22 d. laidavimo sutartis (su vėlesniais pakeitimas ir papildymais), sudarytas tarp R. K. ir „Swedbank“, AB bei tarp D. K. ir „Swedbank“, AB. Ieškinyje nurodyta, kad šiomis laidavimo sutartimis buvo užtikrinamas kredito gavėjo UAB „Vendis“ piniginės prievolės kredito davėjui AB bankui Hansabankas (dabar – „Swedbank“, AB) pagal 2006 m. rugsėjo 22 d. kredito sutartį, įvykdymas. Piniginės prievolės pagal kredito sutartį, kurios įvykdymui užtikrinti buvo sudarytos minėtos laidavimo sutartys, dydis sudarė 22 417 975,29 Lt. Taigi, abiem laidavimo sutartimis, kurias šiuo reiškiamu ieškiniu ieškovės siekia nuginčyti, buvo užtikrinamas tos pačios ir tokio paties dydžio, t. y. 22 417 975,29 Lt prievolės įvykdymas. Pripažinus laidavimo sutartis negaliojančiomis, laiduotojai (taip pat ir ieškovės), nebeturėtų teisinės pareigos solidariai įvykdyti kredito gavėjo BUAB „Vendis“ prievolę pagal kredito sutartį, t. y. būtų nuginčytas jų turtinės pareigos egzistavimas. Laiduotojų solidariosios turtinės prievolės dydis šiuo atveju yra 22 417 975,29 Lt, t. y. toks, koks buvo kredito gavėjo prievolės dydis pagal kredito sutartį. Vadinasi, bendru ieškiniu ginčydamos dvi laidavimo sutartis, kuriomis užtikrintas tos pačios prievolės įvykdymas, ieškovės turėtų mokėti vieną bendrą žyminį mokestį, kurio dydis skaičiuotinas pagal užtikrinamosios prievolės sumą. Mokestis apskaičiuotinas taikant CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas proporcinio mokesčio apskaičiavimo turtiniuose ginčuose taisykles. Vertinant laidavimo sutartimis užtikrintos prievolės sumą, ieškovių mokėtino už ieškinį žyminio mokesčio, apskaičiuoto pagal procentines proporcijas, galutinis dydis viršytų 30 000 Lt. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 30 000 Lt. Šis mokesčio dydis turi būti indeksuojamas CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadinasi, už ieškinį ieškovės turėtų sumokėti bendrą 30 000 Lt dydžio žyminį mokestį, indeksuojant ieškinio padavimo dieną galiojusiu vartotojų kainų indeksu. Ieškinio padavimo dieną galiojęs vartotojų kainų indeksas sudarė 136,8. Tokiu būdu už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (indeksavus) dydis abiem ieškovėms sudaro bendrą 41 040 Lt sumą.

Dėl ieškovių prašymo atleisti jas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliantės, pateikdamas ieškinį, kiekviena sumokėjo po 500 Lt dydžio žyminį mokestį, nuo likusios dalies žyminio mokesčio prašydamos atleisti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė L. K. šiuo metu naudojasi vaiko priežiūros atostogomis, augina du nepilnamečius vaikus, su darbo santykiais susijusių pajamų negauna, jai mokama motinystės pašalpa. Ieškovės sutuoktinis R. K. kas mėnesį gauna 760 Lt darbo užmokesčio. Ieškovės L. K. ir jos sutuoktinio vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Ieškovės lėšų AB SEB banko sąskaitose 2011 m. gegužės 17 d. likutis buvo 1 075,18 Lt, o ieškovės sutuoktinio banko sąskaitose 2011 m. gegužės 17 dieną buvusių lėšų bendras likutis sudarė 81,02 Lt, „Swedbank“, AB sąskaitoje – minus 13 559 777,27 Lt (89-91, 100-119 b. l.). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės sutuoktinio vardu registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, žemės sklypas su statiniais) areštuotas ir suvaržytas hipoteka (83-88 b. l.).

Iš ieškovės L. K. pateiktų duomenų matyti, kad šiuo metu ji dirba ir kas mėnesį gauna 364 Lt darbo užmokesčio, jos sutuoktinio D. K. su darbo santykiais susijusios pajamos yra 1 520 Lt per mėnesį. Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, jos lėšų AB DnB NORD banko sąskaitoje likutis 2011 m. gegužės 18 dieną buvo 2 316,84 Lt, o sutuoktinio D. K. „Swedbank“, AB sąskaitoje 2011 m. gegužės 17 d. likutis sudarė minus 13 559 792,57 Lt (143-150, 156-157 b. l.). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės L. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (du žemės sklypai, sodo pastatas) suvaržytas hipoteka, o ieškovės sutuoktinio vardu registruoti penki žemės sklypai, kurie areštuoti ir suvaržyti hipoteka (125-137 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovių turtinė padėtis dėl jų daiktinių teisių apribojimų (suvaržymų) yra sunki, tačiau ji gali pagerėti ateityje, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atleisti ieškoves nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka. Viena vertus, vertinant apeliančių pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad jų turtinė padėtis nėra gera. Kita vertus, sprendžiant dėl asmens prašymo atleisti jį dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismui turi būti pateikti visi įrodymai, atspindintys tikrąją asmens turtinę padėtį. Apeliantė L. K., nurodydama, kad šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose ir jai mokama tik motinystės pašalpa, įrodymų, kokio dydžio yra ši pašalpa, nepateikė. Abi apeliantės nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog neturi lėšų kitų bankų ar kredito įstaigų sąskaitose. Be to, duomenys iš kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą pinigų likutį konkrečią dieną neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo (109-118 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, o tai leidžia manyti, kad ieškovių turtinė padėtis nėra itin sunki, jog jos negalėtų apskritai sumokėti žyminio mokesčio ir būtų pagrindas pagal jų prašymą atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokių išimtinių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Kita vertus, sprendžiant apeliančių prašymus reikšminga laikytina aplinkybė, kad joms ir/arba jų sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir/arba apsunkintas hipoteka, o tai neabejotinai riboja finansines galimybes sumokėti visą žyminį mokestį, kuris nagrinėjamoje byloje yra iš tiesų didelis.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo visa apimtimi tenkinti ieškovių prašymus dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovių turtinė padėtis nėra gera, kad yra pritaikyti gana dideli ieškovių daiktinių teisių suvaržymai, reikalavimas sumokėti visą žyminį mokestį iš esmės apribotų asmens teisę kreiptis į teismą, todėl yra pagrindas atleisti apeliantes nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo tokios, kuri sudarytų beveik visą mokėtiną mokestį. Nustatydama mokėtiną žyminio mokesčio dalį teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliančių pateiktus jų turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, taip pat vadovaujasi bendraisiais teisės principais, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra protinga ir teisinga kiekvieną iš ieškovių įpareigoti sumokėti mokesčio dalį, artimą pusei mokėtino žyminio mokesčio, o nuo likusios mokesčio dalies atleisti. Ieškovės lygiomis dalimis sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio (po 500 Lt). Kiekvienai iš ieškovių tenkanti likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudarytų 20 020 Lt (41 040 : 2 = 20 520 - 500 = 20 020). Kiekviena iš ieškovių atleistina nuo 10 000 Lt dalies mokėtino žyminio mokesčio, įpareigojant kiekvieną jų papildomai sumokėti po 10 020 Lt mokesčio už paduodamą ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį, kuria visiškai atmestas ieškovės L. K. prašymas iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Išspręsti klausimą iš esmės - L. K. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo tenkinti iš dalies. Atleisti L. K. nuo 10 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Nustatyti L. K. terminą iki 2011 m. spalio 28 d. (įskaitytinai) sumokėti 10 020 Lt (dešimt tūkstančių dvidešimt litų) žyminio mokesčio už ieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartį, kuria visiškai atmestas ieškovės L. K. prašymas iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Išspręsti klausimą iš esmės - L. K. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo tenkinti iš dalies. Atleisti L. K. nuo 10 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Nustatyti L. K. terminą iki 2011 m. spalio 28 d. (įskaitytinai) sumokėti 10 020 Lt (dešimt tūkstančių dvidešimt litų) žyminio mokesčio už ieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.