- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- N-444-745-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 7 d. surašė M. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 13.05 val. Panevėžyje, Nemuno ir Molainių gatvių sankryžoje vairuodamas ir persirikiuodamas iš dešinės eismo juostos į kairę nepraleido ta pačia kryptimi kaire eismo juosta važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais, kaip nurodyta protokole, buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 53 ir 148 punktų reikalavimai.
Panevėžio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu nustatė, kad M. Š. 2007 m. rugpjūčio 7 d. 13.05 val. Panevėžyje, Nemuno ir Molainių gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją nepraleido ja važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Taip pat nurodė, jog dėl pažeidimo M. Š. gailisi, tačiau padarytas ne pirmas pažeidimas per metus, todėl už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams.
II.
M. Š. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skirti baudą sankcijos ribose. Nurodė, kad dėl pažeidimo prisipažino ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Nurodytas padarytas autoįvykis yra pirmas, nors vairuoja jau 9 metus, taip pat juo nebuvo sukeltos jokios pasekmės, tik nuo automobilių kontakto nubraukti automobilių kėbulų dažai. Taip pat pažymi, kad nors yra baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jas visas sumoka, o anksčiau skirtos administracinės nuobaudos yra išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad yra vedęs, su sutuoktine augina mažametį vaiką, dirba pagal verslo liudijimą – prekiauja turgavietėse, todėl jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. M. Š. nuomone, turi būti atsižvelgta ne tik į padaryto pažeidimo pobūdį, bet ir į jo asmenybę, kaltės laipsnį, turtinę bei šeimyninę padėtį, todėl nutarimas keistinas, netaikant specialios teisės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi M. Š. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad M. Š. pagrįstai ir teisėtai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pažymėjo, kad nuobauda jam paskirta sankcijos ribose, jo atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis, o sunkina tai, kad padarytas pakartotinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, be to, anksčiau paskirtų baudų jis laiku savanoriškai nesumoka. Teismo nuomone, skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, ypatingai švelninančios jo atsakomybę, kurių pagrindu galima būtų švelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Be to, jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles – nuo 2002 metų administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 21 kartą, kas rodo, kad jis išvadų dėl savo priešingo teisei elgesio nedaro, bauda kaip administracinės atsakomybės priemonė jo elgesio neveikia ir įstatyme numatyti nuobaudos tikslai nepasiekti. Todėl teismas konstatavo, kad jam pagrįstai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o keisti nutarimo pagrindo nėra.
III.
M. Š. (toliau – ir apeliantas), nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį ir pakeisti Institucijos nutarimą – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skirti jam baudą sankcijos ribose. Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, jog teismas pažymėjo, jog jis nuo 2002 m. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 21 kartą, tačiau, apelianto nuomone, anksčiau jam skirtos nuobaudos buvo už menkaverčius pažeidimus, nesukeliančius jokio ypatingo pavojingumo kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu jis niekada nebuvo kaltas dėl autoįvykio, o nagrinėjamu atveju dėl jo padaryto smulkaus eismo įvykio buvo tik nubraukti automobilio dažai, kas nerodo ypatingo jo asmenybės pavojingumo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, nes administracinė nuobauda M. Š. paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.M. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą – už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. apie 13.05 val. Panevėžyje, Nemuno ir Molainių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, nepraleido ja važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 ir 148 punktų reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį M. Š. patrauktas pagrįstai. Savo kaltės dėl nurodyto pažeidimo padarymo neneigia ir apeliantas. Tačiau jis iš esmės siekia, kad būtų pakeista jam paskirta administracinė nuobauda – vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos būtų skirta bauda. Taigi byloje keliamas klausimas dėl administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikymo. ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Institucijos nutarimu M. Š. buvo paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda.Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Nagrinėjamu atvejui būtina atsižvelgti ir į ATPK 27 straipsnį, reglamentuojantį specialios teisės atėmimo nuobaudos taikymo bendrąsias nuostatas. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.Kaip matyti iš nutarimo turinio, individualizuojant administracinę nuobaudą M. Š., buvo atsižvelgta į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis pakartotinai padarė tokios pačios rūšies administracinį pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas administracinėms nuobaudomis – baudomis – buvo baustas už 2006 m. liepos 31 d. padarytą ATPK 131 straipsnio 1 dalies pažeidimą, už 2007 m. kovo 19 d. padarytą ATPK 124 straipsnio 4 dalies pažeidimą bei už 2007 m. balandžio 20 d. padarytą ATPK 134 straipsnio pažeidimą. Taigi akivaizdu, jog nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuota pagrįstai, kadangi šioje byloje nagrinėjamas pažeidimas – tai jau ketvirtas per metus padarytas tokios pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas. Be to, konstatuotina ir tai, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja naudojimosi jam suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – tvarką, kas ATPK 27 straipsnio pagrindu yra pakankamas pagrindas skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudą. Juolab, jog nuo 2002 metų, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis buvo baustas jau 21 kartą. Nors pastaroji aplinkybė negali būti vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti, tačiau ji neabejotinai leidžia daryti išvadą apie pažeidėjo asmenybę bei tai, kad kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtos baudos administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje, nepasiekė. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Institucija, individualizuodama M. Š. skirtiną administracinę nuobaudą, pagrįstai skyrė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliantas akcentuoja, kad dėl pažeidimo prisipažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi, taip pat kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dirbant. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas, esant jau nurodytoms aplinkybėms dėl jo sistemingai daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, skirti kitos rūšies administracinę nuobaudą. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina atliekant darbines pareigas bei siekiant tinkamai rūpintis artimaisiais, turėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas tokio priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Todėl padaręs pažeidimą, asmuo turi prisiimti neigiamas tokio savo poelgio pasekmes. Be to, aplinkybė, kad dėl sankcijos, paskirtos už pažeidimo padarymą, asmuo ir (ar) jo artimieji patirs tam tikrus nepatogumus, paprastai nesudaro pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip pakankamo pagrindo pakeisti administracinę nuobaudą, kadangi tokių neigiamų pasekmių kilimas yra natūrali administracinės atsakomybės priemonės taikymo pasekmė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas skirti jam kitokios rūšies administracinę nuobaudą nei kad buvo paskirta Institucijos nutarimu. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi visas jau minėtas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant apeliantui skirtiną administracinę nuobaudą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo penkių mėnesių terminui nuobauda atitinka padarytą pažeidimą bei pažeidėjo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nuta r i a:
M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.