Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) AB Citadele Bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Citadele Bankas ieškinį atsakovams Iridei D. K. ir UAB „Balionų karaliai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Tiflisi“, Bankrutavusi V. B. IĮ, L. K., V. B., bei pagal atsakovo UAB „Balionų karaliai“ priešieškinį ieškovui AB „Citadele“ bankas dėl Laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovų solidariai 12 845,09 Eur skolą; procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2008-06-20 AB Parex bankas ir UAB „Tiflisi“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/867, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteiktas 115 854 Eur kreditas restorano projektui įgyvendinti. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2015-06-20. 2008-06-20 AB Parex bankas su atsakove Iride D. K. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS/867.1.2008-06-20 AB Parex bankas sudarė su atsakovu UAB „Balionų karaliai“ (buvęs pavadinimas UAB „Vilbalas“) sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS/867.3.2015-02-13 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. B2-3673-565/2015, Vilniaus apygardos teismas UAB „Tioflisi“ iškėlė bankroto bylą, todėl neįvykdytų prievolių suma pagal Kreditavimo sutartį sudarė 12 845,09 Eur. Bankas apie tai nustatyta tvarka informavo atsakovus bei pareikalavo įvykdyti Laidavimo sutartimis prisiimtas prievoles.Atsakovas UAB „Balionų karaliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2008-06-20 skolininkas ir bankas sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/867. Kredito sutartimi bankas suteikė skolininkui 115 854 Eur kreditą restorano atidarymo projektui įgyvendinti ir nustatė, kad skolininkas mokės bankui 2,90 proc. maržą (nekintamą palūkanų dalį) už naudojimąsi kreditu. 2008-06-20 Laiduotojas ir bankas sudarė Laidavimo sutartį Nr. KS/867.3, kuria įsipareigojo įvykdyti bankui prievoles už skolininką. Laidavimo sutartimi šalys susitarė, kad kredito sutarties sąlygos gali būti keičiamos be laiduotojo sutikimo, išskyrus kredito sumos didinimą. 2010-06-21 bankas ir skolininkas sudarė kredito sutarties pakeitimą, kuriuo susitarė padidinti maržą iki 3,5 proc. 2012-08-03 bankas ir skolininkas susitarė pakeisti Kredito sutartį ir išdėstyti ją nauja redakcija, nustatydami, kad marža yra didinama iki 4 proc.Sudarant Kredito sutarties pakeitimus laiduotojas nebuvo informuojamas ir jo sutikimai dėl Kredito sutarties pakeitimų nebuvo gauti. Atsakovas, įvertinęs banko reikalavimą bei kitus banko veiksmus ir jų pasekmes, mano, kad banko reikalavimas yra nepagrįstas, nes Laidavimo sutartis pasibaigė ir laiduotojas neturi pareigos įvykdyti trečiojo asmens BUAB „Tiflisi“ prievolių bankui.Atsakovas UAB „Balionų karaliai“ pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo pripažinti 2008-06-20 Laidavimo sutartį Nr. KS/867.3, sudarytą tarp UAB „Balionų karaliai“ ir AB „Citadele“ bankas pasibaigusia.Ieškovas AB Citadele Bankas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas netiksliai cituoja Laidavimo sutarties Nr. 2 sąlygas. Laidavimo sutarties Nr. 2.6.2 punkte nustatyta, kad Laiduotojas sutinka, kad visos Kreditavimo sutarties sąlygos, išskyrus kredito sumos didinimą, būtų keičiamos be atskiro Laiduotojo sutikimo. Laidavimo sutarties nr. 2 1.6 punkte nustatyta, kad kreditas – sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią bankas kreditavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis suteikia kredito gavėjui. Ieškovo nuomone, keičiant kreditavimo sutartį pagrindiniam skolininkui suteikto kredito suma nebuvo didinama, todėl atsakovo teiginiai pripažintini nereikšmingais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas, konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismui nuolat teikė Pažymas apie skolos dydį, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad skola Bankui yra dengiama. Galutinė teismui 2017-05-17 pateikta ieškovo Pažymą apie skolos dydį, rodo, kad skola ieškovui sumažėjusi iki 2000,44 Eur. 2017-05-19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimą tik nesumokėtoje 2000,44 Eur dalyje. Teismas sprendė, kad ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį laiduotojams – UAB „Balionų karaliai“ bei Iridei D. K. dėl skolos padengimo, tuo tarpu kai nustatyta, jog pats skolininkas skolą dengia, o bylos nagrinėjimo paskutiniame posėdyje, metu, nustatyta, kad nesumokėta skolos dalis siekia tik 2000,44 Eur. Teismas dėl priešieškinio sprendė, jog marža yra suteikto kredito sumos sudėtinė dalis ir ji lemia suteikto kredito sumos padidėjimą. Teismas nusprendė, kad didinant maržą, bankas turėjo gauti laiduotojų sutikimą, tačiau apie maržos didinimą laiduotojai nebuvo informuoti. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ginčijami Kredito sutarties pakeitimai lėmė prievolės modifikavimą taip, kad skolininko, o kartu ir laiduotojo padėtis prievolėje pasunkėjo, nes nurodytų susitarimų pagrindu padidėjo skolininko skola bankui, o laiduotojas su tokiu skolos didinimu nesutiko ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Laidavimo sutartis pasibaigė CK 6.87 str. 4 d. pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) AB Citadele Bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Banko ieškinį tenkinti, o UAB „Balionų karaliai" priešieškinį atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nurodo, kad 2008 m. birželio 20 d. AB Parex bankas ir UAB „Tiflisi" (toliau vadinama - Tretysis asmuo) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/867 (toliau - Kreditavimo sutartis), pagal kurią Trečiajam asmeniui buvo suteiktas 115.854 EUR kreditas restorano atidarymo projektui įgyvendinti. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2015 m. birželio 20 d. 2008 m. birželio 20 d. AB Parex bankas su atsakove Iride D. K. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS/867.1 (toliau vadinama - Laidavimo sutartis Nr. 1). 2008 m. birželio 20 d. AB Parex bankas su atsakovu UAB „Vilbalas" (dabartinis įmonės pavadinimas - UAB „Balionų karaliai") sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS/867.3 (toliau vadinama - Laidavimo sutartis Nr. 2).Taigi, nuo 2008 m. birželio 20 d. šios prievolės įvykdymas, be kitų užtikrinimo priemonių, buvo užtikrintas minėtomis Laidavimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2, pagal kurias atsakovai Iridė D. K. ir UAB „Balionų karaliai" (toliau kartu vadinama - Atsakovai) įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti AB Parex bankui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu Tretysis asmuo laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal Kreditavimo sutartį.Laidavimo sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 6.2 punkte nustatyta, jog „Laiduotojas sutinka, jog visos Kreditavimo sutarties sąlygos, išskyrus Kredito sumos didinimą, būtų keičiamos be atskiro Laiduotojo sutikimo."2015 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3673-565/2015, Vilniaus apygardos teismas Trečiajam asmeniui iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Projektų investicijos". Trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą neįvykdytų prievolių suma pagal Kreditavimo sutartį sudarė 12.845,09 EUR. Bankas apie tai nustatyta tvarka informavo atsakovus bei pareikalavo įvykdyti Laidavimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 prisiimtas prievoles.Atsakovai neįvykdė Laidavimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 prisiimtų prievolių, todėl Bankas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl priverstinio 12.845,09 EUR skolos išieškojimo. Pareiškus ieškinį prievolės iš dalies buvo įvykdytos. Dėl šios priežasties Bankas palaiko savo reikalavimą dėl 2.000,44 EUR skolos išieškojimo, iš jų: 2.000,44 EUR negrąžintas kreditas.Apeliantas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ši nuostata leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės ir dėl jos dalies įvykdymo. Šiuo atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kaip jau buvo minėta, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Banko nuomone, tai, jog pareiškus ieškinį prievole Bankui buvo iš dalies įvykdyta, nepanaikina Banko teisės reikalauti, jog likusią neįvykdytą prievolę įvykdytu solidarūs skolininkai. Tokius Teismo argumentus Bankas laiko teisiškai nepagrįstais bei atmestinais.Ginčo atveju Laidavimo sutarties Nr. 2 6.2 punkte nustatyta, jog „Laiduotojas sutinka, jog visos Kreditavimo sutarties sąlygos, išskyrus Kredito sumos didinimą, būtų keičiamos be atskiro Laiduotojo sutikimo." Taip pat ginčo Laidavimo sutartyje Nr. 2 buvo nustatyta, kad laiduotojas patvirtina, jog jam yra žinomos visos Kreditavimo sutarties sąlygos.Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, jog Laidavimo sutartyje Nr. 2 šalys susitarė dėl kitokio (siauresnio) laidavimo sutarties pagrindo nei nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.87 straipsnio 4 dalyje. Šalys susitarė, kokias kreditavimo sutarties sąlygas keičiant taikoma papildoma apsauga - laiduotojo sutikimas, t. y. šalys nustatė, kokios sąlygos laikytinos esminėmis, dėl kurių keitimo būtinas laiduotojo sutikimas - kredito sumos didinimas.Laidavimo sutarties Nr. 2 1.6 punkte nustatyta, jog „Kreditas - Sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią Bankas Kreditavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis suteikia Kredito gavėjams ". Kreditavimo sutarties Bendrojoje dalyje nustatyta, jog „Kreditas - Banko pagal Šią Sutartį Kredito gavėjui suteiktas Kreditas (tiek Kreditas, tiek Kredito linija), skirtas šios Sutarties specialiojoje dalyje nurodytai paskirčiai." Dar daugiau, Laidavimo sutarties Specialiojoje dalyje yra šalių aptartos pagrindinės laidavimo sąlygos, bei konstatuoti Kreditavimo sutarties duomenys: „Kreditavimo sutarties pasirašymo data:- 2008-06-20, Kreditavimo sutarties Nr. KS/867, Kredito suma: 115.854 EUR, Galutinis kredito grąžinimo terminas -2015-06-20." Kreditavimo sutarties sąlyga - palūkanų mokėjimas, ginčo Laidavimo sutartimi Nr. 2 nebuvo pripažinta esmine.Banko nuomone, esant tokios sutarties sąlygoms, Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog „Marža yra suteikto kredito sumos sudėtinė dalis". Keičiant Kreditavimo sutartį pagrindiniams skolininkui suteikto kredito suma nebuvo didinama, o tai reiškia, jog tokiam Kreditavimo sutarties pakeitimui nereikėjo gauti laiduotojo sutikimo. Laidavimo sutartyje buvo aptartos laiduotojui esminės Kredito sutarties sąlygos nebuvo keičiamos.Atsakovas UAB „Balionų karaliai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, jog 2008-06-20 kredito sutarties Nr. KS/867 pakeitimais Ieškovas ir pagrindinis skolininkas susitarė padidinti maržą (nekintamą palūkanų už naudojimąsi kreditu dalį) nuo 2,9 proc. iki 4,0 proc., t. y. beveik dvigubai. Atkreiptinas dėmesys, kad marža (nekintama palūkanų dalis) yra Ieškovo pagrindiniam skolininkui suteikto kredito sumos sudėtinė dalis - marža sudaro Ieškovui grąžinant kreditą mokamų sumų dalį. Laidavimo sutartimi nustatyta, kad kredito sumos didinimui yra būtinas laiduotojo sutikimas (Laidavimo sutarties 6.2. p.).Nagrinėjamu atveju maržos didinimas lėmė Ieškovo suteikto kredito sumos didinimą, nes suteikto kredito suma yra neatsiejamai susijusi su už kreditą mokama naudojimosi kreditu kaina, kurią, be kita ko, ir sudaro nustatyta marža. Kredito sutarties Nr. KS/867 sąlygų tarpusavio ryšys leidžia konstatuoti, kad maržos didinimas lėmė suteikto kredito sumos didinimą, tačiau laiduotojo sutikimas tokiam kredito sumos didinimui nebuvo gautas.Nurodyti kredito sutarties Nr. KS/867 pakeitimai lėmė prievolės modifikavimą taip, jog pagrindinio skolininko (o kartu ir laiduotojo) padėtis prievolėje pasunkėjo, nes nurodytų susitarimų pagrindu padidėjo skolininko skola Ieškovui. Laiduotojas su tokiu skolos didinimu nesutiko ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Laidavimo sutartis pasibaigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.87 str. 4 d. pagrindu. Šią poziciją taip pat palaikė pirmosios instancijos teismas Sprendime. Šiuo konkrečiu atveju Ieškovo minima kreditoriaus teisė reikalauti solidaraus prievolės įvykdymo nėra pažeista, kadangi, pagrindiniam skolininkui tinkamai vykdant prievolę, kreditorius neturi teisės reikšti papildomo reikalavimo laiduotojui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl kredito bei laidavimo sutarčių teisinių santykių.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl laidavimo pabaigos ir kreditoriaus teisės pareikšti

Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010).Laidavimui būdingas akcesoriškumas, t. y. laidavimas yra papildoma, šalutinė ir nuo pagrindinės prievolės priklausanti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, kad jis yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ši nuostata leidžia kreditoriui pareikšti ieškinį tiek vienam bendraskoliui, tiek visiems kartu ir dėl visos prievolės ir dėl jos dalies įvykdymo.Teismas pažymi, kad įstatyme nustatytas bendrasis principas, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant teisės normas dėl terminuotos laidavimo sutarties galiojimo, nurodyta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kredito sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. UAB ,,SV Investicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2012).Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai ginčija prievolę atsakyti ieškovui (kreditoriui) tuo pagrindu, jog kredito sutarties Nr. KS/867 pakeitimai lėmė prievolės modifikavimą taip, jog pagrindinio skolininko (o kartu ir laiduotojo) padėtis prievolėje pasunkėjo, nes nurodytų susitarimų pagrindu padidėjo skolininko skola Ieškovui. Kolegija nesutinka su tokiu atsakovo argumentu.Nagrinėjamu atveju Laidavimo sutarties Nr. 2 6.2 punkte nustatyta, jog „Laiduotojas sutinka, jog visos Kreditavimo sutarties sąlygos, išskyrus Kredito sumos didinimą, būtų keičiamos be atskiro Laiduotojo sutikimo.“ Taip pat ginčo Laidavimo sutartyje Nr. 2 buvo nustatyta, kad laiduotojas patvirtina, jog jam yra žinomos visos Kreditavimo sutarties sąlygos. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, jog Laidavimo sutartyje Nr. 2 šalys susitarė dėl kitokio (siauresnio) laidavimo sutarties pagrindo nei nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.87 straipsnio 4 dalyje. Šalys susitarė, kokias kreditavimo sutarties sąlygas keičiant taikoma papildoma apsauga - laiduotojo sutikimas, t. y. šalys nustatė, kokios sąlygos laikytinos esminėmis, dėl kurių keitimo būtinas laiduotojo sutikimas - kredito sumos didinimas.CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Pažymėtina, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011), taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui atsiranda nepalankūs padariniai, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sąlygomis nelaidavo ir nebūtų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį.Ar aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti laidavimo pabaigą pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį, egzistuoja, yra fakto klausimas. Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju. Taigi CK 6.87 straipsnio 4 daliai taikyti reikia nustatyti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti jų įtaką laiduotojo prievolei, nustatant jų mastą ir pobūdį.Tokiomis aplinkybėmis sprendžiant, ar laiduotojų padėtis iš esmės pasunkėjo po laidavimo sutarčių sudarymo, turi būti išsiaiškinta, kokias prievoles jie prisiėmė laidavimo sutartimis ir ar vėliau atsiradusios aplinkybės šias prievoles iš esmės padidino. Nagrinėjamu atveju Laidavimo sutarties Nr. 2 1.6 punkte nustatyta, jog „Kreditas - Sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią Bankas Kreditavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis suteikia Kredito gavėjams“. Kreditavimo sutarties Bendrojoje dalyje nustatyta, jog „Kreditas - Banko pagal Šią Sutartį Kredito gavėjui suteiktas Kreditas (tiek Kreditas, tiek Kredito linija), skirtas šios Sutarties specialiojoje dalyje nurodytai paskirčiai.“ Laidavimo sutarties Specialiojoje dalyje yra šalių aptartos pagrindinės laidavimo sąlygos, bei konstatuoti Kreditavimo sutarties duomenys: „Kreditavimo sutarties pasirašymo data:- 2008-06-20, Kreditavimo sutarties Nr. KS/867, Kredito suma: 115.854 EUR, Galutinis kredito grąžinimo terminas 2015-06-20.“ Kreditavimo sutarties sąlyga - palūkanų mokėjimas, ginčo Laidavimo sutartimi Nr. 2 nebuvo pripažinta esmine. Kaip matyti iš nurodytų sutarčių, keičiant Kreditavimo sutartį pagrindiniam skolininkui suteikto kredito suma nebuvo didinama, o tai reiškia, jog tokiam Kreditavimo sutarties pakeitimui nereikėjo gauti laiduotojo sutikimo. Laidavimo sutartyje buvo aptartos laiduotojui esminės Kredito sutarties sąlygos nebuvo keičiamos. Palūkanų marža paskolos sutartyse – tai skirtumas tarp galutinės klientui taikomos palūkanų normos ir bazinės palūkanų normos (pavyzdžiui, LIBOR, EURIBOR ir t.t.). Maržą bankas gauna kaip atlygį už darbą, prisiimamą riziką, ja padengia įvairius kaštus, susijusius su skolinimu. Nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, maržos pasikeitimas iš esmės nenulėmė ir nepablogino atsakovo padėties, prievolė iš esmės nepasikeitė, pagrindiniam skolininkui suteikto kredito suma nebuvo didinama. Todėl atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais ir konstatuotina, jog atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartį nepasibaigė. Atitinkamai, kolegija sprendžia jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ginčo santykiui ir netinkamai išsprendė bylą, ieškinys šioje byloje turi būti tenkinamas, o priešieškinys atmetamas, kaip neįrodytas.Kadangi prievolė bylos nagrinėjimo metu iš dalies įvykdyta ieškinys tenkinamas atitinkama suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantas AB Citadele Bankas pateikė teismui duomenis apie patirtas 445 eurų bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro 45 eurų žyminis mokestis bei 400 eurų už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos 445 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nusprendžia:

apelianto (ieškovo) AB Citadele Bankas apeliacinį skundą patenkinti. Ieškovo AB Citadele Bankas ieškinį patenkinti visiškai, atsakovo UAB „Balionų karaliai“ priešieškinį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti.

Priteisti ieškovui AB Citadele Bankas (į/k 112021619) iš atsakovų Iridės D. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir UAB „Balionų karaliai“ (į/k 122949961) 2.000,44 EUR (du tūkstančiai eurų ir 44 ct) negrąžinto kredito;

Priteisti ieškovui AB Citadele Bankas (į/k 112021619) iš atsakovės Iridės D. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (2.000,44 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB Citadele Bankas (į/k 112021619) iš atsakovo UAB „Balionų karaliai“ (į/k 122949961) 6 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (2.000,44 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB Citadele Bankas (į/k 112021619) iš atsakovų Iridės D. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir UAB „Balionų karaliai“ (į/k 122949961) lygiomis dalimis 445 EUR (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.