Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-970-278/2016 Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00266-2014-1

2016 m. lapkričio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-945-500/2016 pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. P. prašė teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui A. P. išieškojimo iš A. P. pagal R. P. ir A. P. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-44-205/2015.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjos R. P. prašymą tenkino. Teismas nustatė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-08-28 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp pareiškėjos R. P. ir A. P. bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria jie susitarė dėl nepilnamečio sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi A. P. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur, tačiau A. P. savo pareigos tinkamai nevykdo ir išlaikymo sūnui neteikia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. P. prašo pripažinti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-08-28 sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl materialinio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teikimo nepilnamečiam sūnui vykdė tinkamai ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Nurodo, kad, nutraukus santuoką, sūnui išlaikymą teikė pilnai, t. y. duodavo R. P. pinigų apmokėti už sūnaus lankomą lopšelį – darželį, nupirkdavo reikiamus drabužius, žaislus, mokymo priemones, sumokėdavo už vaiko ekskursijas, be to, nupirko dviratį už 50 Eur, planšetę už 300 Eur, keturratį už 600 Eur, suremontavo sūnaus kambarį, kurio remontas kainavo 1 000 Eur, taip pat prisidėjo prie vaiko kitų poreikių - vaistų ir vitaminų, maisto produktų pirkimo, parūpino kieto kuro (malkų) ir panašiai. Teigia, jog nuo 2015-09-01 iki 2016 m. kovo mėnesio buvo išvykęs dirbti į Daniją, todėl, pasitikėdamas R. P. sąžiningumu, paliko jai savo banko kortelės duomenis, tačiau pastaroji tai panaudojo tik savo savanaudiškiems tikslams.

5. Be to, teigia, jog apie teismo posėdį jam nebuvo pranešta ir į posėdį nebuvo kviečiamas, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 646 straipsnio nuostatas.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad sūnui nupirkti daiktai ar epizodinis dienpinigių mokėjimas nėra A. P. pastovus materialinis išlaikymo teikimas, kurį jis privalo teikti teismo sprendimo pagrindu. Teigia, jog pinigines lėšas apeliantas pervesdavo tik savo skoloms padengti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalyje, 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Nenustačius CPK 334 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kitų teismo nutarčių skųsti apeliacinės instancijos teismui negalima, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

8. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Esant paminėtoms įstatymo nuostatoms ir teismui padavus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri nėra apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą. Pagal minėto 315 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

9. Byloje nustatyta, jog teismo nutartimi patenkintas R. P. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, tačiau šioje teisės normoje nėra numatyta, kad pats vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Kadangi vykdomasis raštas išduotas ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata nagrinėjamoje byloje netaikytina.

10. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos vykdomojo rašto išdavimo klausimu, rezultatas sudarytų pagrindą taikyti CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi šiuo atveju vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nes apeliantas turi teisę visus su išlaikymo teikimu susijusius įrodymus pateikti vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui, taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl išlaikymo sąlygų pakeitimo bei, pakeitus sprendimą, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, prašyti panaikinti vykdomąjį raštą. Įvertinus aukščiau nurodytas teisės normas, konstatuotina, jog nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nėra skundžiama atskiruoju skundu.

11. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normų nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką ir be pagrindo nutartyje nurodė, jog nutartis yra skundžiama.

12. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama 2016-07-15 nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas, o dėl apelianto A. P. teiginių nepasisakoma (CPK 315 str. 5 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-945-500/2016, pagal apelianto A. P. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties.