Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Šilutės rajono policijos komisariato 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 177 str. 1 d. 260 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 9.20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), už 2,03 Eur neteisėtai pardavė R. S. vieną butelį 0,5 l talpos 50,3% stiprumo naminės degtinės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną R. M. pagal ATPK 177 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrįsta ir teisinga.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į pareigūnų parodymus, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jam palankių liudytojų parodymais, tačiau, apygardos teismo nuomone, priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi visais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Priešingai, nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad R. S. naminę degtinę įsigijo būtent R. M. kieme. D. Č. 2015 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnai pastebėjo iš R. M. kiemo išeinant moterį (11 b. l.), tačiau nėra duomenų, kad R. S. įeidama į kiemą nesinešė degtinės. Pareigūnai liudytojos įeinant nematė, teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad į kiemą patekti kliūčių nėra (40 b. l.), todėl aplinkybės, kad R. S. išėjo iš R. M. kiemo ir netoliese sulaikyta turėjo naminės degtinės butelį, nesudaro pagrindo manyti, kad būtent čia iš R. M. ji įgijo šio alkoholinio gėrimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad R. M. ir liudytojas T. B. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 9.20 val., nebuvo.

Skunde dėstoma nuomonė, kad teismas turėtų vadovautis ne teismo posėdžio metu duotais R. S. parodymais, o parodymais, kuriuos ji davė sulaikyta policijos pareigūnų. Apygardos teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas negali, kaip prašoma skunde, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančiais įrodymais. Be to, ATPK 256 str. 1 d. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Todėl nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad R. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, darytina išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai panaikino Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą ir nutraukė administracinės bylos teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.