- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- I-6185-643/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00817-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- VĮ Vilniaus miškų urėdijai
- Advokatai
- Stasys Zabita, Simona Šarkauskaitė, Jolita Zabitienė
- Kategorijos
- 1.25pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjui A. B. ir jo atstovei advokatei Simonai Šarkauskaitei bei atsakovo atstovams advokatui Stasiui Zabitai ir advokato padėjėjai Jolitai Zabitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui VĮ Vilniaus miškų urėdijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2016-03-17 patikslino (b. l. 1-4, 34-38), prašydamas: 1) panaikinti VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-01-25 įsakymą Nr. V-10 „Dėl A. B. nušalinimo nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“; 2) įpareigoti VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti į 2015-12-09 VĮ Vilniaus miškų urėdijos Taurų girininkijos girininko A. B. pateiktą prašymą bei pateikti informaciją, ar medžioklės vieneto naudotojui - Vilniaus medžiotojų klubui „Taurija“, yra leista statyti nekilnojamą medžioklės bokštelį VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomame miške, Taurų girininkijos valstybinio miško kvartale Nr. 5, sklype Nr. 16 kartu pateikiant tai patvirtinančius dokumentus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad yra valstybinis miškų pareigūnas bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, dirbantis VĮ Vilniaus miškų urėdijoje Taurų girininkijos girininko pareigose. 2015-10-16 atlikto mobiliosios miškų apsaugos grupės reido metu VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomame miške, Taurų girininkijos valstybinio miško kvartaluose Nr. 6, sklype Nr. 16; Nr. 5, sklype Nr. 16; Nr. 17, sklype Nr. 1, pareiškėjas nustatė neteisėto gamtos išteklių naudojimo atvejį – neteisėtai nukirstus ir nenustatytų asmenų pasisavintus medžius. Toje pačioje vietovėje buvo aptiktas nekilnojamas medžioklės bokštelis, kurio konstrukcijoms galėjo būti panaudota aukščiau nurodyta mediena.
Kadangi pažeidimas buvo padarytas Vilniaus medžiotojų klubo „Taurija“ naudojamoje teritorijoje, pareiškėjas į Taurų girininkiją kvietė duoti paaiškinimus šio klubo prezidentą A. P., kuris paaiškino, kad medžioklės bokštelio pastatymą organizavo Vilniaus medžiotojų klubo „Taurija“ medžiotojas.
Kilus abejonių dėl bokštelio pastatymo teisėtumo, pareiškėjas 2016-12-09 raštu kreipėsi į VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą, kuris 2016-01-28 raštu Nr. 1-66 jokios informacijos apie bokštelio pastatymo teisėtumą nepateikė, o nurodė, jog pareiškėjas Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-01-25 įsakymu Nr. V-10 yra nušalintas nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“ priėmimo. Įsakymas priimtas pagal šio medžiotojų klubo „Taurija“ vadovo A. P. kreipimąsi dėl tariamo interesų konflikto kilimo galimybės ir pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2015-12-14 išaiškinimą Nr. S-2146-(2.9) dėl interesų konflikto kilimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo supažindintas su A. P. kreipimusi, jokio paaiškinimo iš pareiškėjo nebuvo pareikalauta, nebuvo atliktas jo tarnybinės veiklos patikrinimas. Teigia, kad A. P. kreipimesi dalis apie pareiškėją nurodytos informacijos neatitiko tikrovės, iš medžiotojų klubo „Taurija“ pareiškėjas buvo pasitraukęs savo noru, siekdamas išvengti interesų konflikto, jokių nuobaudų nebuvo gavęs. Pareiškėjo nuomone, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai buvo pateikta neišsami, neobjektyvi, tik vienos suinteresuotos šalies subjektyviais paaiškinimais paremta informacija, atsižvelgiant į tai, Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-01-25 įsakymas Nr. V-10 yra priimtas pažeidžiant įstatymo nustatytas procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdas 2016-01-28 raštu Nr. 1-66 nepateikė informacijos ar Vilniaus medžiotojų klubui „Taurija“ yra leista statyti nekilnojamą medžioklės bokštelį Taurų girininkijos valstybinio miško kvartale Nr. 5, sklype Nr. 16 ir tuo pažeidė Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41.2 punktą, jog į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma ją pateikiant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Vilniaus miškų urėdija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti (b. l. 73-77). Nurodė, kad VĮ Vilniaus miškų urėdija gavo pareiškėjo prašymą atsakyti ar Taurų girininkijos valstybinio miško kvartale Nr. 5, sklype Nr. 16 medžioklės bokštelis yra pastatytas teisėtai. Taip pat gavo Vilniaus medžiotojų klubo „Taurija“ prezidento A. P. pareiškimą dėl galimo pareiškėjo interesų konflikto su medžiotojų klubu „Taurija“. A. P. nurodė, kad pareiškėjas nuo tyrimo turėtų būti nušalintas kaip buvęs klubo narys, kuriam buvo inicijuotas pašalinimas už neteisėtas medžiokles darbo metu prie klubo šėryklų. Pareiškėjas iš klubo narių pasišalino savo noru, tačiau jo sistemingi neteisėti veiksmai tęsėsi ir toliau.
Atsakovas kreipėsi į VTEK, prašydamas pateikti paaiškinimus dėl galimo interesų konflikto pareiškėjo 2015-10-16 pradėtoje administracinio teisės pažeidimo teisenoje. VTEK 2015-12-14 rekomendavo, esant galimybei, nušalinti pareiškėją nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“ priėmimo.
Pasak atsakovo, pareiškėjo atliekamas tyrimas buvo susijęs ne tik su jo tarnybinėmis pareigomis, bet ir su privačiu interesu – buvusia naryste medžiotojų klube, todėl jis turėjo nusišalinti nuo galimai padaryto pažeidimo tyrimo dėl interesų konflikto kilimo galimybės. Pareiškėjui pačiam nenusišalinus ir neinformavus atsakovo apie esamą interesų konfliktą, jis buvo pagrįstai nušalintas atsakovo 2016-01-25 įsakymu. Atsakovas akcentavo, kad iš pareiškėjo nebuvo būtina pareikalauti pasiaiškinimo, ar supažindinti su A. P. kreipimosi turiniu, kadangi pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimas nebuvo atliekamas. Atsakovui buvo žinomos pareiškėjo pasitraukimo iš medžiotojų klubo „Taurija“ aplinkybės ir tai, kad jam su šiuo klubu nepavyko išvengti konfliktinių situacijų net ir po narystės pasibaigimo.
Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas kaip pareiškėjo vadovas, gavęs VTEK išvadą, privalėjo, vadovaudamasis Viešųjų ir privačiu interesu derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi motyvuotu rašytiniu sprendimu jį nušalinti. Atsižvelgiant į tai, laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl jo nušalinimo nepagrįstumo.
Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo panaikinti jo nušalinimą nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“ priėmimo, taip pat patvirtina jo privačių interesų egzistavimą, kurie yra aukščiau nei viešieji.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui 2016-01-28 rašte neprivalėjo pateikti jokios informacijos apie jo nurodyto bokštelio pastatymo teisėtumą, nes pastarasis 2016-01-25 įsakymu buvo nušalintas nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“, priėmimo. Pažymi, kad nurodyto klubo narys A. L. 2015-12-07 kreipėsi į atsakovą dėl bokštelio suderinimo, nurodė, kad su pareiškėju ir jo pavaduotoju naujo bokštelio statymas yra suderintas. Atsakovo sudaryta komisija, kurios nariu buvo pareiškėjo pavaduotojas, 2015-12-29 konstatavo, kad bokšteliui parinkta vieta ir privažiavimas prie jo nesukelia neigiamo poveikio aplinkai bei atsakovo veiklai, todėl atsakovas laikosi nuomonės, kad pareiškėjui buvo žinoma apie bokštelio pastatymo teisėtumą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-01-25 įsakymą Nr. V-10, kuriuo jis buvo nušalintas nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“, priėmimo bei prašo įpareigoti atsakovą atsakyti į jo 2015-12-09 prašymą dėl informacijos pateikimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra buvęs medžiotojų klubo „Taurija“ narys (b. l. 17-23).
Pareiškėjas 2015-10-20 tarnybiniu pranešimu VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdui pranešė apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl miško kvartale Nr. 6, taksaciniame sklype Nr. 16-4 nukirstų medžių bei Taurų girininkijos miško kvartale Nr. 5, miško taksaciniame sklype Nr. 16 esančio stacionaraus medžioklės įrenginio (bokštelio) statybos (b. l. 11).
Pareiškėjas 2015-12-09 kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti, ar yra išduotas leidimas medžiotojų klubui „Taurija“ statyti bokštelį miško kvartale Nr. 5, miško taksaciniame sklype Nr. 16 (b. l. 27).
Medžiotojų klubas „Taurija“ 2015-11-05 kreipėsi į VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo sprendimų, susijusių su šiuo klubu, priėmimo dėl galimo interesų konflikto (b. l. 24-25).
Atsakovas 2015-11-12 prašymu Nr. I-1040 kreipėsi į VTEK dėl interesų konflikto kilimo galimybės atsiradimo administracinio teisės pažeidimo teisenoje paaiškinimo pateikimo (b. l. 9-10).
VTEK 2015-02-14 pateikė išaiškinimą Nr. S-2146-(2.9), kuriame rekomendavo nušalinti pareiškėją nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“, priėmimo (b. l. 6-8).
Atsakovas 2016-01-25 įsakymu Nr. V-10 nušalino pareiškėją nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“, priėmimo (b. l. 5) bei apie tai pareiškėją informavo 2016-01-28 raštu Nr. I-66 (b. l. 43).
Visų pirma byloje spręstinas ginčas dėl atsakovo 2016-01-25 įsakymo Nr. V-10 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo, redakcija galiojusi iki 2016-07-01 (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d.). Be to, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo įsakymą pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčijamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdamas atitinkamą individualų administracinį aktą jo turinio atitikties teisės aktų reikalavimams prasme turi vadovautis ne tik specialiaisiais teisės aktais, bet ir VAĮ 8 straipsniu.
Pagal VAĮ 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pažymėtina, kad individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas nei teisės aktais, nei faktinėmis aplinkybėmis. Įsakyme nėra nuorodos, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis priimamas ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas nušalinamas nuo tiesioginių pareigų, t.y. sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“, priėmimo. Įsakyme apsiribojama tik abstrakčia nuoroda, kad įsakymas priimamas remiantis VTEK 2015-12-14 raštu Nr. S-2146-(2.9) išdėstytomis rekomendacijomis, kas nelaikytina tinkamu administracinio akto pagrindimu teisės aktų nuostatomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Be to, ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kokios faktinės aplinkybės lėmė įsakymo priėmimą. Pažymėtina, kad atsakovo pareiga nagrinėjamu atveju priimti motyvuotą rašytinį sprendimą yra įtvirtinta ir specialiojoje normoje - Viešųjų ir privačiu interesu derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje.
Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra taikyta tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Teismo vertinimu išnagrinėti tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą iš esmės nėra galimybės. Tam, jog tarp bylos šalių kilęs ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, pirmiausia atsakovas turi priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstyti atsakovo sprendimo motyvai, pagrindžiantys jo poziciją dėl pareiškėjo nušalinimo nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“, priėmimo.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžiai buvo pažeistas ir gero administravimo principas, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus.
Remiantis anksčiau nurodytais motyvais VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-01-25 įsakymas Nr. V-10 naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams – VAĮ 8 straipsnio ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatoms.
Pareiškėjas, be to, prašo įpareigoti atsakovą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti į 2015-12-09 prašymą ir pateikti informaciją, ar medžioklės vieneto naudotojui – Vilniaus medžiotojų klubui „Taurija“, yra leista statyti nekilnojamą medžioklės bokštelį VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomame miške, Taurų girininkijos valstybinio miško kvartale Nr. 5, sklype Nr. 16 kartu pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas 2015-12-09 raštu (b.l. 27) kreipėsi į VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdą prašydamas pateikti informaciją, ar medžioklės vieneto naudotojui, medžiotojų klubui „Taurija“, leista statyti bokštelį. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomame miške, Taurų girininkijos valstybinio miško kvartale Nr. 5, sklype Nr. 16, esantis įrenginys, kurio konstrukcijoms galimai panaudota neteisėtai įsigyta apvalioji mediena, yra nekilnojamas medžioklės bokštelis, priklausantis medžiotojų klubui „Taurija“. Tuo pačiu, pareiškėjas paprašė pateikti ir leidimo ar atitinkamos sutarties kopiją, jeigu paaiškėtų, kad bokštelį statyti leista. Vietoj atsakymo į šį pareiškėjo prašymą atsakovas informavo, kad pareiškėjas šioje byloje ginčijamu įsakymu yra nušalintas nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“ (b.l. 26).
Pareiškėjo 2015-12-09 prašymas vertintinas kaip tarnybinės pagalbos prašymas VAĮ 2 straipsnio 21 dalies taikymo prasme. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje įpareigoti, be kita ko, vadovautis ir tarnybinės pagalbos principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą (VAĮ 3 str. 5 p.). Viešojo administravimo subjekto veikla teikiant informacinę ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu yra reglamentuota VAĮ penktajame skirsnyje.
VAĮ 37 straipsnyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti, jeigu: 1) administracinės procedūros sprendimui priimti reikia informacijos, kurios jis pats neturi; 2) reikalingi dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi; 3) kitais būtinais atvejais. O VAĮ 38 straipsnyje nustatyti atvejai, kai tarnybinė pagalba neteikiama - 1) nagrinėjamas klausimas nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi, kompetencijai; 2) tarnybinės pagalbos suteikimas iš pagalbos teikėjo pareikalautų nepagrįstai didelių sąnaudų; 3) tarnybinė pagalba yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai.
Tarnybinės pagalbos prašantis viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už prašymo pagrįstumą ir teisėtumą. O viešojo administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją suteikti, išskyrus VAĮ 38 straipsnyje išvardytus atvejus. Tarnybinė pagalba suteikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl tarnybinės pagalbos suteikimo gavimo dienos (VAĮ 40 str.).
Atsižvelgdamas į pareiškėjo pagal pareigas (girininko) vykdomas funkcijas ir į jo 2015-12-09 prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis VAĮ penktojo skirsnio nuostatomis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą atsakyti į pareiškėjo 2015-12-09 prašymą arba priimti motyvuotą sprendimą dėl prašomos informacijos neteikimo. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų išnagrinėjęs pareiškėjo 2015-12-09 prašymą ir priėmęs dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą tai padaryti, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Panaikinti VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-01-25 įsakymą Nr. V-10 “Dėl A. B. nušalinimo nuo sprendimų, susijusių su medžiotojų klubu „Taurija“.
Įpareigoti VĮ Vilniaus miškų urėdiją išnagrinėti A. B. 2015-12-09 prašymą ir priimti dėl jo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.