Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Liudmilos Paulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2024 m. rugsėjo 28 d. apie 14:00 val. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios J. J., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl į metalo laužą parduodamų daiktų, eidamas link ūkinio pastato, pargriuvo ant žemės ir sūnui A. J. bandant atimti iš jo lazdą, kuria mosikavo, sudavė medine lazda ne mažiau 7 kartų savo sūnui A. J. į kojas ir rankas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atsikėlęs nuo žemės, nuėjo į gyvenamojo namo antrą aukštą, iš kur pasiėmęs šaunamąjį ginklą, išėjo į gyvenamosios sodybos, (duomenys neskelbtini), kiemą ir stovėdamas prie įėjimo į gyvenamąjį namą durų bei rankose laikydamas šaunamąjį ginklą, grasino visus kieme esančius asmenis iššaudyti, dėl ko buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, A. J. 2023 metais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. J., surado mirusiam tėvui A. R. J. priklausančius 1986 metų pramoninės gamybos, 26 mm kalibro signalinį pistoletą SP-81, numeris NPA627, savadarbiu būdu sutrumpintu vamzdžiu ir įdėtu vamzdžio įdėklu, pritaikytu šaudyti 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais. Pagal galiojantį LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą savadarbiu būdu perdarytas tirti pateiktas pistoletas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaunamasis ginklas; 30 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, skirtų įvairių modelių 12-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir priskiriamų „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams; 5 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, skirtų įvairių modelių 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams ir, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė J. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpose iki 15:51 – 16:34 val., kol tiriant dėl smurto artimoje aplinkoje gautą pranešimą pistoletą ir šovinius įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnai.

Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamasis A. J. 2024-09-29 parodė, kad 2024-09-28 apie 14:00 – 15:00 val., tiksliai neatsimena, jam esant adresu – (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyvena kartu su mama J. J., pas juos į svečius buvo atvykę jo sūnus A. J. kartu su drauge, kurios duomenų tiksliai neatsimena. Jis pro namo langą pamatė, kad yra kraunami metalai į mašiną iš daržinės. Išėjo į lauką aiškintis, kas vyksta, nes metalai, kurie priklauso šeimai, t. y. jam ir jo mamai bei jo sūnums, buvo kraunami be jo žinios. Jam pasakius žmonėms, kurie krovė metalą į automobilį, pastabą, t. y. pasakė: „ką čia darot“, ir tuo metu jis buvo prie automobilio, į kurį krovė maišus su metalais ir kažkas jį iš nugaros patempė ir jis pargriuvo. Metalus krovė du jam nepažįstami žmonės ir jo šeimos nariai, t. y. jo mama ir jo sūnus. Kas jį pastūmė, jis tiksliai nežino, nematė, tiksliai nurodyti negali. Tačiau nugriūti pats tikrai negalėjo, nors buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau alkoholinių gėrimų nebuvo jam per daug, kad griūtų pats, nes neseniai buvo tik gėręs alkoholio. Buvo išgėręs apie stiklinę degtinės, ne daugiau, tačiau vartojo alkoholį ant tuščio skrandžio, nevalgęs. Kai buvo nutemptas nuo automobilio, jis niekaip negalėjo atsistoti, todėl pasigriebė ortopedinę vaikščiojimui skirtą lazdą, su kuria jis nuolatos vaikščioja namuose, ir su ja aplink save pradėjo stodamasis mojuoti, tai darė gindamasis, kad nieks nebeužkliūtų jo. Kad iš turimos rankoje lazdos, jis kažkam sudavė, tikrai nematė, nepastebėjo. Atsistojęs pamatė, kad jis nieko negali padaryti, kad yra kraunami namo metalai, jis išėjo atgal į namo vidų pasiimti motinos turimą ginklą, koks ten tiksliai ginklas buvo, negali nurodyti, nežino. Nuėjus į namo vidų, antrame aukšte, prieškambario spintos apatiniame stalčiuje buvo laikomas mamai priklausantis ginklas, ginklas priklauso mamai, nes namas ir daiktai priklauso jai. Jis žinojo, kad ten ginklas yra laikomas. Nuėjęs pasiėmė ginklą ir vieną šovinį. Koks ten buvo šovinys, nežino tiksliai, bet sūnus A. J. buvo greitesnis ir priėjęs prie jo pačiupo jam iš rankų turimą ginklą, ir išbėgo iš namo. Su ginklu niekam negrasino, net nespėjo, nes ginklą atėmė sūnus. Rankose paliko laikyti tik šovinį. Ginklo tikrai nespėjo užtaisyti. Pasiėmus ginklą su šoviniu, turėjo tikslą jį užtaisyti, tačiau nesuspėjo. Norėjo ginklu išvaikyti kieme esančius asmenis, kurie kieme į automobilį krovė metalus be jo žinios ir sutikimo. Kai iš jo atėmė ginklą, jis grįžo atgal į kiemą ir atsisėdo kieme prie sūpuoklės. Tada jo motina J. J. iškvietė policiją. Tuo metu iš namo kiemo išvažiavo tie du ankščiau minėti asmenys, kurie krovė metalus į savo automobilį. Ar spėjo išvežti metalus, nežino, nebepamatė, nes atvyko policija. Gali nurodyti, kad niekam su ankščiau minėta lazda tyčia nemušė, tik kai buvo pastumtas ir pargriuvo, stodamasis bandė gintis lazda, todėl ja, ir mosikavo, neturėdamas tikslo tyčia kažkam suduoti. Kam kliuvo lazda, tikrai nežino, tai padarė gindamasis. Nurodo, kad įtarimo esmę supranta, t. y. supranta kuo yra kaltinamas. Galvos traumų yra turėjęs daug, dėl to buvo gydytas ligoninėse. Narkologijos kabinetuose nėra lankęsis. Psichiatrijos kabinetų įskaitose įrašytas nėra. Kažkur apytiksliai, prieš keturis metus yra buvęs paguldytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (e. b. l. 140-145).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis A. J. 2024-11-12 papildomos apklausos protokole nurodė, kad dėl jam suduotų smūgių į medikus nesikreipė, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Su tėvu A. J. nuo to laiko nebendrauja, su juo susitikęs nebuvo. Jis jam jokių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieškinio nereiškia, tėvui atleido. Iš močiutės žino, kad jis pas ją nebegyvena, močiutė jo nepriima. Tėvas turi savo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kad pas močiutę gali būti likę senelio šautuvas ir šoviniai, nieko nežinojo. Senelis buvo medžiotojas, turėjo visko, yra matęs vaikystėje, bet po senelio mirties, kiek žino, viskas buvo atiduota policijai. Iš kur atsirado tas šautuvas ir šoviniai, negali pasakyti. Mano, kad tėvas tai žinojo, buvo juos suradęs. Močiutė tikrai nieko apie juos nežinojo, nes tikrai būtų atidavusi policijai po senelio mirties. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam bet kokią bausmės rūšį. Tėvas turi atsakyti už tai, ką padarė (e. b. l. 97-100).

Liudytoja J. J. 2024-09-30 apklausos protokole nurodė, kad A. J. yra jos sūnus, o anūkas taip pat yra A. J.. Sūnus turi polinkį alkoholiui, yra išsiskyręs su žmona. Su vaikais bendrauja tiek, kiek anūkai atvažiuoja pas ją. Anūkai ją lanko labai dažnai ir ji tuo džiaugiasi. 2024-09-28 pas ją į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo anūkas su žmona. Jie pas ją jau svečiavosi iš vakaro, todėl visi kartu buvo namuose. Namuose buvo ir sūnus A. J.. Sūnus pas ją jau 4 metai, nes neturi darbo. Iš neturėjimo kas veikti, jis mėgsta išgėrinėti. O šiaip tai jis turi miestelyje turi savo namuką, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten nebūna, nes neprižiūri savo namo. 2024-09-28 apie 14:00 val. būnant namuose, į kiemą įvažiavo autobusiukas, iš kurio išlipę du vyrai paklausė, gal turi parduoti metalo laužo. Pasakė, kad turi ir, kad nori juo atsikratyti. Parodė, iš kur galima paimti sukrautą metalo laužą. Visi buvo kieme. Buvo ji, anūkas buvo anūko draugė. Pamatė, kaip pro namo langą pradėjo šūkauti sūnus A.. Pradėjo šūkauti, kad „atvažiavo vagys, vagia jo turtą“. Šūkaudamas atėjo prie jų. Pasakė, kad eitų į trobą ir nesikištų ne į savo reikalus. Sūnus buvo girtas. Kadangi sūnus vaikšto su lazda dėl seniai lūžusios kojos, tai kažkaip eidamas parkrito. Parkrito, nes ėjo skėsčiodamas, šaukdamas. Parkritęs, t. y. atsisėdęs pradėjo ta lazda mosuoti. Priėjus anūkui A. mosuodamas sudavė lazda apie 7 kartus į kojas. Nuo smūgių ta lazda net sulūžo. Sūnus jai ta lazda irgi sudavė į galvos sritį, bet fizinio skausmo nesukėlė. Nepastebėjo, ar tą lazdą atėmė anūkas, ar pats sūnus ją numetė, bet pastebėjo, kad sūnus atsistojo ir nubėgo į namą šaukdamas „dabar tuoj jums parodys, visus sušaudysiu“. Anūkui pasakė, kad nueitų pažiūrėti, kas jis ten daro. Anūkas parėjęs pasakė, kad jis tikrai turi kažkokį ginklą ir kad jam jau pagrasino. Pamatė, kad sūnus išėjo iš namo ir atsisėdo ant netoliese buvusių sūpynių, rankose turėjo ginklą, trumpu vamzdžiu, nedidelį. Visus pradėjo gąsdinti, kad iššaudys. Atstatęs ginklo į juos nebuvo. Jai pradėjus skambinti į policiją, A. įbėgo į kambarį ir ginklą paslėpė. Tas ginklas tikriausiai priklausė jos mirusiam vyrui A., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Jos vyras turėjo legalų šaunamąjį ginklą, kurį po vyro mirties paėmė policijos pareigūnai. Kad vyras dar turėjo kažkokių ginklų, tikrai nežinojo, nėra jo niekada savo namuose mačiusi. Jokių šovinių taip pat nėra mačiusi, nors kambarius tvarko dažnai. Namas didelis, kambarių daug, todėl tikrai galėjo jo ir nepamatyti. Kaip sūnus jį surado, nežino. Niekur nedirba ir šliaužioja po visus kampus. Ji dar šiek tiek dirba, todėl kai išvažiuoja į darbą, šis jaučiasi šeimininkas. O šiaip yra vienintelė namo šeimininkė, viena pati registruota name. Ji sūnui pretenzijų neturi, tačiau gyventi pas save nebeleis. Tegu tvarkosi pats (e. b. l. 113-116).

2024-11-18 akistatos protokole J. J. nurodė, kad ji tikrai nežinojo, kad po jos vyro mirties namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), yra likę neteisėtai laikomi ginklai ir šaudmenys. Vyras mirė prieš 4 metus, o po vyro mirties viskas, kas buvo laikoma seife, pasiėmė policijos pareigūnai. Ji tikrai niekada savo namuose nėra mačiusių atskirai, ne seife laikomų ginklų. Jos namuose rasti ginklai ir šoviniai jai buvo naujiena. Žinoma, kad jie priklausė jos mirusiam vyrui, bet kaip jie atsirado, kur buvo laikomi, nepasakys. Namuose dar pilna įvairių metalo gabalų, gelžgalių. Jų dar pilnas garažas, rūsys. Dėl to ir kilo konfliktas, nes norėjo parduoti metalo laužą atvykusiems žmonėms. A. J. nurodė, kad jis suprato, ką mama papasakojo. Nežino ar ji galėjo žinoti, ar ne. Gali pasakyti, kad viskas priklausė jo mirusiam tėvui. Apie tai, kad tėvas turėjo ginklų, jis visada žinojo. Žinojo tai ir po tėvo mirties, tik niekada nenaudojo. Žinojo, kur jis yra padėtas, t. y. paslėptas. Taip pat žinojo, kad yra ir šaudmenų. Jie niekada nėra buvę panaudoti. Jis jų taip pat niekada neimdavo, tiesiog žinojo, kad jie yra. Supranta, kad reikėjo informuoti pareigūnus, bet taip jau išėjo. Ar dar kas žinojo, nežino. Jo sūnūs gal ir matė vaikystėje, gal jo tėvas ir rodė, to nežino (e. b. l. 153-156).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. D. 2024-09-28 tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių“ nurodė, kad 2024-09-28, dirbant kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju D. G., tarnybiniu automobiliu, radijo šaukiniu „7009“, 14 val. 28 min., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo, gautas pranešimas, kad neblaivus sūnus namuose elgiasi agresyviai, mušasi. Pokalbio metu sūnus buvo šalia. Nepilnamečių vaikų namuose nėra. GMP atsisakė. Praneša mama, policijos laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, kuris buvo (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja J. J., gim. (duomenys neskelbtini), jos sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir šalia ant krėslo sėdėjo A. J. tėvas, A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. pranešimo adresu. J. J. paaiškino, kad ji kartu su anūku A. J. tvarkė ūkinį pastatą, buvo atvažiavusi įmonė metalo supirkimui, o jos sūnus A. J. atėjo prie jų, pradėjo šūkauti ir necenzūriškai kalbėti, neleido jiems tvarkytis, šaukdamas, kad tai jo daiktai, nors jis nėra registruotas tuo adresu, jį mama yra tik priėmusi gyventi. J. J. kartu su anūku besitvarkant, jos sūnus eidamas link ūkinio pastato, galimai dėl girtumo ir dėl fizinės būklės apvirto, ir sėdėdamas ant žemės visiems aplink esantiems asmenis grasino žodžiais „tuoj jums visiems bus, visus nušausiu“. A. J. nuėjo prie sėdinčio tėvo, su tikslu atimti lazdą iš jo, tačiau tėvas A. J. mosikavosi lazda, dėl ko sūnui ne mažiau 7 kartus trenkė į abi kojas ir kairę ranką. A. J. teigė, kad tėvo suduoti smūgiai jam sukėlė momentinį skausmą, tačiau sužalojimai ant kojų ir rankos matėsi. Po smūgių lazda perlūžo ir dalį jos sūnus A. J. numėtė į šalį, ir nuėjo toliau padėti tvarkytis ūkiniame pastate. Po kiek laiko A. J. pastebėjo, kad jo tėvas pasiėmęs likusią lazdos dalį nuėjo prie J. J. ir vieną kartą jai lazda sudavė į kairįjį petį. Paklausus J. J., ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji teigė, kad jai taip pat buvo sukeltas momentinis fizinis skausmas. Toliau bendraujant su A. J., jis pasakojo visą įvykių versiją toliau, kad po tėvo suduoto smūgio močiutei toliau grasino, kad „jums visiems tuoj bus“ ir nuėjo į namo vidų, o A. J. nuėjo paskui tėvą. A. J. išgirdo, kad tėvas užlipo į antrą aukštą ir kažko ieško, o nuėjęs prie laiptų, vedančių į antrą aukštą, pastebėjo, kad tėvas antrame aukšte rankoje laiko daiktą panašų į šaunamąjį ginklą, ir į jį bando dėtis šovinius, vis keikdamas, ir kartodamas „na dabar tai jums bus, aš jus visus nušausiu“. A. J. nedvejodamas iš tėvo atėmė šovinius ir nubėgo į lauką, pasakyti močiutei, kad kviestų policiją. Tuomet A. J. stovint kieme su močiute, iš gyvenamojo namo išėjo tėvas, kuris stovėdamas prie namo įėjimo rankoje laikė ginklą. Išėjęs į lauką tėvas vėl pradėjo visus keikti ir grasinti visiems ginklu, bei liepė A. J. grąžinti šovinius. Po keleto minučių tėvas A. J. įėjo į namo vidų, ten užtruko keletą minučių ir vėl išėjo į lauką. Tuomet sūnus A. J. pastebėjęs, kad tėvas rankose neturi ginklo, įėjo į namo vidų su tikslu surasti jo laikytą ginklą. Palipęs į antrą aukštą jis pamatė, kad toje vietoje, kur iš tėvo rankų paėmė šovinius, stalčiuje dar yra šovinių, juos parnešė į pirmą aukštą, kad matytų ir galėtų perduoti pareigūnams. Kol jie bendravo su J. J. ir A. J., sūnus A. J. ieškojo namuose ginklo ir rado jį koridoriuje, prieškambario spintelės stalčiuje. Pats A. J., nepaaiškino nieko apie įvykį, pasakojo realybės neatitinkančius faktus, kad jis ruošiasi karui, kad (duomenys neskelbtini) yra paslėptas tankas. A. J. alkotesteriu ARKA-0053, patikros sertifikato Nr. nustatytas 2,88 prom. neblaivumas. Sūnus A. J. ir J. J. buvo blaivūs. Kaip teigė A. J., dėl tėvo grasinimo su ginklu jis buvo išsigandęs dėl savo sveikatos ir gyvybės, bei dėl savo močiutės sveikatos, nes jis nėra matęs tokio neadekvataus savo tėvo A. J. elgesio. Iš kur A. J. turėjo ginklą ir šovinių, sūnus A. J. ir J. J. nežinojo, bet tėvas A. J. leidimo ginklui neturėjo. A. J. apklaustas liudytoju, J. J. neapklausta dėl laiko stokos, bei dėl sudėtingo ikiteisminio tyrimo proceso jai įteiktas šaukimas apklausai į Plungės rajono policijos komisariatą. Įvykio vietoje buvo priimtas nutarimas atlikti kratą. Įvykio vietoje paimtas šaunamasis ginklas, 30 vnt. šovinių, 12 kalibro ir 5 vnt., 16 kalibro šovinių, bei sulaužyta lazda (e. b. l. 34-36).

2024-09-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo priede (foto lentelė Nr. 1), užfiksuota, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), laiptinėje į namo antrą aukštą. Atvykus prie minėto namo, rytinėje pusėje, užlipus cementiniai laiptais matomas įėjimas į namą. Įėjus į namą, patenkama į koridorių, kuriame pagal visą sieną prieškambario spinta. Toliau iš koridoriaus dešinėje pusėje, matomas praėjimas į virtuvės kambarį. Tik įėjus į virtuvės kambarį sukama į kairę pusę, einama pagal sieną ir dar kartą pasukus į kairę pusę pastebima odinė rudos spalvos sofa, stalas, toliau rudos spalvos durys. Atidarius duris, už jų laiptinė į antrą aukštą, rudos spalvos, mediniais laiptais. Apžiūrint įvykio vietą namo koridoriuje, prieškambario spintos stalčiuje, tarp įvairių daiktų, rastas perdirbtas ginklas, ruda rankena. Ant ginklo matomas rusų kalba užrašytas pavadinimas ir skaičiai 1986 ir 627. Taip pat virtuvės kambaryje, dešinėje pusėje ant suoliuko, į indelį buvo sudėtos 4 medžioklinių šoviniu dėtuvės, kurios viena tuščia, kitoje buvo 6 šoviniai, dar kitoje 8 šoviniai. Taip pat tame pačiame inde buvo 10 palaidų medžioklinių šovinių, ir plonos medžiagos kojinė, kurioje įkišta dar viena tokia pati kojine ir joje 5 šoviniai. Šoviniai buvę dėkluose ir palaidi inde – 12 kalibro, o 5 šoviniai buvę kojinėje 16 kalibro. Įvykio vietoje paimtas ginklas ir visi minėti šoviniai su dėklais, bei sulaužyta lazda. Toliau apžiūrint įvykio vietoje rasta medinė juodos spalvos lazda, kurios viena nulaužta pusė buvo virtuvėje, kita lauke, prie medinių garažo durų. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą, reikšmingų tyrimui pėdsakų ar įrankių nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, matomi grumtynių pėdsakai, t. y. sulaužyta lazda (e. b. l. 4-17; 18-30).

2024-09-28 asmens apžiūros protokole ir jo priede (foto lentelė Nr.1), užfiksuota, kad A. J. sutiko geranoriškai, kad būtų apžiūrėtas jo kūnas, tai yra kūno vietos į kurias buvo smūgiuota lazda. Asmuo pakėlė kairės kojos kelnes iki kelio sąnario ir parodė priekinę blauzdos sritį. Ant kairės kojos priekinėje blauzdos srityje matyti dvi nykščio dydžio odos paraudimai, kurie nufotografuojami. Toliau asmuo pakėlė dešinės kojos kelnes iki kelio sąnario ir parodė priekinę blauzdos sritį. Ant dešinės kojos priekinėje blauzdos srityje matyti vienas nykščio dydžio odos paraudimas, kuris nufotografuojamas. Toliau asmuo parodė kairės rankos riešą, kuriame matyti odos paraudimas ties šiešakaulio. Ranka nufotografuojama. Apžiūrėjus dešinę ranką sužalojimų nepastebėta (e. b. l. 42-44; 45-47).

2024-09-28 kratos protokole užfiksuota, kad pas J. J. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo viduje, antro aukšto kambaryje, ant rašomojo stalo, rastas ir paimtas stiklinis, 0,7 talpos butelis, kuriame buvo rudos spalvos skystis, skleidžiantis specifinį, naminės degtinės kvapą. Butelis supakuotas į paketą Nr. 605063. Toliau apžiūrėjus gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto kambarius, visus esančius ūkinius pastatus, ir rūsį, daugiau draudžiamų daiktų nerasta ir niekas nepaimta (e. b. l. 59-63).

2024-10-31 specialisto išvadoje konstatuota, kad: 1. Tirti pateiktas pistoletas (Pav. Nr. 3), paimtas 2024-09-28 adresu – (duomenys neskelbtini) turi 1986 metų pramoninės gamybos, 26 mm kalibro signalinio pistoleto SP81, numeris NPA627, ypatybių tačiau jam savadarbiu būdu sutrumpintas vamzdis ir įdėtas vamzdžio įdėklas (Pav. Nr. 4). Pistoletas pritaikytas šaudyti 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniais šoviniais. Pagal galiojantį LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą savadarbiu būdu perdarytas tirti pateiktas pistoletas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaunamasis ginklas. Pistoletas šaudyti tinkamas. 2.1 Tirti pateikti trisdešimt šovinių (Pav. Nr. 5a, 6a, 7), paimti 024-09-28 adresu – (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos 12-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai. Šie šoviniai, skirti įvairių modelių 12-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti tinkami. 2.2 Tirti pateikti penki šoviniai (Pav. 5b, 6b), paimti 024-09-28 adresu – (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai. Šie šoviniai, skirti įvairių modelių 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudyti buvo tinkami (e. b. l. 83-89).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis A. J.: smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sūnui, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje; grasino nužudyti žmones, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje; neturėdamas leidimo neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsniu, kuriame numatytas bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl visų nusikalstamų veikų yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltinamasis minėtas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos minėtų nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, kurių terminai trumpesni už vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys), bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį subendrinant bausmių apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas) bei subendrintą bausmę subendrinant su bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Siekiant teigiamai paveikti kaltinamojo elgesį, kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kaltinamajam uždraudžiama visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai yra alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai yra alkoholį;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai yra alkoholį;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai yra alkoholį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti A. J. subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai yra alkoholį, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti su bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti A. J. subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai yra alkoholį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. sumažintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tai yra alkoholį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2024-09-28, 15:00 val. iki 2024-09-29, 16:26 val., 2 (dvi) dienas.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus: pistoletą ir devyniolika 12-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių (saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriaus sandėlyje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

po tyrimo likusius 13 tūtelių, 3 palaidas tūteles su kietaisiais užtaisais, kamščiais (saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriaus sandėlyje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;

0,7 l talpos stiklinį butelį, 1 vnt., ir medinę lazdą (saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo sandėlių skyriuje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.