Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimo M. K. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 25 d. surašė M. K. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši ir jos nepilnametis sūnus M. W. Ghader nuo 2008 m. liepos 1 d. gyvena Lietuvos Respublikoje su negaliojančiais leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 39 straipsnio 2 punktą bei padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 206 straipsnyje.

Institucija 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 206 straipsnyje, padarymą skyrė M. K. C. įspėjimą.

II.

M. K. C. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama Institucijos nutarimą panaikinti. Skunde paaiškino, kad nuo 2008 m. birželio mėnesio pradžios iki rugpjūčio mėnesio pabaigos ji ir jos sūnus negyveno Lietuvoje, o tuo metu Švedijoje siekė prieglobsčio, tačiau 2008 m. rugpjūčio 19 d. buvo abu buvo deportuoti atgal į Lietuvą. Nurodo, jog tik grįžusi ji kreipėsi į migracijos poskyrį, siekdama gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pažymi, kad laikotarpiu, kuris nurodytas skundžiamame nutarime, ji Lietuvos Respublikoje negyveno, todėl negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 39 straipsnio 2 punkto. Taip pat nurodė, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius 2008 m. birželio 17 d. buvo priėmęs sprendimą jai ir jos sūnui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs M. K. C. skundą, 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimu jį tenkino, t. y. panaikino Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad M. K. C., išvykdama teisėtai iš Lietuvos nepasibaigus laikino leidimo gyventi joje terminui, negalėjo numatyti ir žinoti, kad Švedijos institucijos nesuteiks jai ir jos sūnui prieglobsčio, kaip ir negalėjo numatyti, kad atitinkamos procedūros užtruks ilgiau nei laikino gyvenimo Lietuvoje leidimo galiojimas. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2008 m. birželio 17 d. M. K. C. vardu buvo gautas pranešimas iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus, kad nuspręsta M. K. C. ir jos sūnui išduoti naujus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius vienerius metus nuo priėmimo dienos, o pats sprendimas - iki 2008 m. rugsėjo 17 d. Šio sprendimo metu M. K. C. su sūnumi buvo Švedijoje, todėl negalėjo laiku kreiptis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo. Teismas taip pat nurodė, jog M. K. C. nuo 2003 m. gyvena Lietuvoje, šešis kartus laiku keitė leidimą laikinai gyventi, baigė lietuvių kalbos kursus ir t.t.

III.

Nesutikdama su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – M. K. C. skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad deportuota iš Švedijos pareiškėja ir jos sūnus nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes pareiškėja neprasitęsė ankstesnio leidimo laikinai gyventi, kurio galiojimo laikas baigėsi 2008 m. liepos 1 d. Teigia, jog teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja baigė lietuvių kalbos kursus ir šešis kartus keitė leidimą laikinai gyventi ir t.t., nesusijusios su nagrinėjamos bylos esme ir neturi reikšmės bylą teisingai išspręsti, o spręsti, ar pareiškėja turėjo realų pagrindą gauti prieglobstį Švedijoje, teismas nėra kompetentingas. Pažymi, jog teismo išvada, kad pareiškėja negalėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi įforminamo laiku, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje, nepagrįstas, nes Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo įvertinimo taisyklių 6 punktas prašymams pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nustato 2 mėnesių terminą iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius, o Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, M. K. C. su juo nesutinka ir dėsto analogiškas, kaip ir savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas, aplinkybes. Papildomai pažymi, kad jos broliui Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, ji per penkerius gyvenimo Lietuvoje metus nebuvo bausta, kas rodo jos lojalumą Lietuvos Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 206 straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju administracinis kaltinimas suformuluotas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimą, t. y. gyvenimą Lietuvos Respublikoje turint negaliojantį leidimą gyventi.

Užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurio 39 straipsnio 2 punktas numato, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, jog M. K. C., Švedijoje siekė prieglobsčio, tačiau 2008 m. rugpjūčio 19 d. buvo deportuota iš šalies atgal į Lietuvą. M. K. C. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7221743, kuris galiojo nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. liepos 1 d., prašymas įforminti naują leidimą pateiktas tik 2008 m. rugpjūčio 25 d., tą pačią dieną išrašytas naujas leidimas LT7236194, galiojantis iki 2009 m. rugpjūčio 25 d. Taigi, nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki leidimo laikinai gyventi LT7236194 išdavimo M. K. C. Lietuvoje gyveno pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ATPK 206 straipsnį. Pažymėtina, jog iš į bylą išsireikalautos medžiagos matyti, jog M. K. C. nuo 2003 m. ne kartą keitė leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, kas rodo, jog asmuo aiškiai žinojo tokių leidimų keitimo ir įforminimo tvarką, todėl elgdamasi rūpestingai turėjo galimybę pasirūpinti dėl naujo leidimo gavimo laiku, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. K. C. objektyviai negalėjo laiku kreiptis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo nepagrįsta.

Institucijos skirta nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui svarbias aplinkybes, individualizuota tinkamai, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimas naikintinas, o Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.