Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant J. R., jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. R. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2021-04-22 nutarimo, kuriuo J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 5-tą dalį 800 € dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2021-04-22 nutarimu (b. l. 7) nubausta už tai, kad 2021-04-11 2 val. 5 min. kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1,06 prom. girtumas.

J. R. paskirta minimali nuobauda – 800 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui, ji nubausta pagal ANK 422 str. 5 d., nutarime nurodyta, kad J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 -to punkto reikalavimus, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 str. numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 618 str. nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisingas ir motyvuotas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos tokios aplinkybės – J. R. už automobilio vairavimą esant neblaiviai (1,06 prom. girtumas) 2021-04-11 surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 8-9), o 2021-04-22 nutarimu paskirta minimali nuobauda – paskirta 800 € bauda ir 12 mėn. laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 7). Pagal J. R. ir L. P. pareiškimus (b. l. 74-81) pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 65-68) dėl to, jog G. M. ir A. M. 2021-04-11 apie 1 val. adresu (duomenys neskelbtini), sumušė L. P. ir J. R.. J. R. ir L. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 55-56, 57-58), įtarimai dėl J. R. ir L. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo pareikšti A. M. ir G. M. (b. l. 97-98, 99-100).

J. R. yra neteista (b. l. 23), nebausta administracine tvarka (b. l. 25).

J. R. skundu neginčija pažeidimo padarymo fakto ir teigia, kad šis administracinis nusižengimas (vairavimas esant neblaiviai) padarytas dėl būtinojo reikalingumo, siekiant išvengti gresiančios didesnės žalos ir gelbstint tiek save, tiek nukentėjusįjį L. P. nuo jų atžvilgiu kito asmens vykdomo fizinio smurto. Skunde nurodoma, jog J. R. siekė kaip galima greičiau išvykti iš įvykio vietos, nes L. P. dėl sumušimų prarasdavo sąmonę ir jį sumuštą, kruviną tempė į automobilį.

Išanalizavęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad pateiktame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti J. R. skundą ir naikinti ginčijamą policijos pareigūno nutarimą.

Pagal ANK 16 str. 1 dalį būtinasis reikalingumas yra tokia situacija, kai asmuo padaro veiką, siekdamas pašalinti sau pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad J. R. ir L. P. būtų grėsęs toks pavojus ir kad šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik J. R., esant neblaiviai, vairuojant automobilį iki, jos manymu, saugios vietos. Nepagrįsti skundo argumentai, kad J. R., vairuodama automobilį neblaivi, veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis ir dėl to jos veika laikytina teisėta.

Teismas šioje byloje nenustatinėja faktinių aplinkybių, kokiu būdu J. R. ir L. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tai turi būti nustatyta ikiteisminio tyrimo eigoje. Remiantis J. R. ir liudytojų L. P., R. P., A. M., G. M. parodymais, A. ir G. M. gyvenamojoje vietoje 2021-04-10 apytiksliai nuo 18 val. buvo vartojamas alkoholis – alkoholį vartojo J. R., L. P., A. M. ir G. M.. Konflikto šalys konflikto priežastis nurodo visiškai priešingas – pagal J. R. ir L. P., juos A. ir G. M. sumušė todėl, kad jie besistumdydami numetė ant sienos kabojusį paveikslą, kuris nuo kritimo net nesudužo ir nebuvo apgadintas; pagal A. M. ir G. M., J. R. ir L. P. patys susižalojo konfliktuodami tarpusavyje, nes pas juos į svečius atvažiavo jau susipykę.

Teismo manymu, abi suinteresuotų asmenų pateiktos konflikto versijos nėra įtikinamos ir realios, konflikto dalyviai neatskleidžia tikrųjų konflikto priežasčių, abi versijos sukonstruotos siekiant konkrečių kiekvienam naudingų tikslų – J. R. siekia atgauti teisę vairuoti, o A. ir G. M. siekia išvengti gresiančios atsakomybės pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kaip aukščiau minėta, teismas šioje byloje nesiaiškina konflikto eigos ir nenustatinėja asmenų, sužalojusių J. R. ir L. P.

Nagrinėjamu atveju svarbu – ar J. R. ir L. P. gresiantis tariamas ar tikras pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik J. R. vairuojant automobilį esant neblaivumo būsenoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad J. R. ir L. P., nors jie ir buvo sužaloti, gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Pirmiausia, tiek J. R., tiek kiti asmenys dėl kilusio konflikto iki J. R. išvykstant iš A. ir G. M. sodybos galėjo iškviesti policiją. J. R. nurodė, kad A. M. buvo iš jos atėmusi telefoną, tačiau A. M. teigė, kad J. R. telefoną visą laiką turėjo. Konflikto vietoje lankėsi ir kiti asmenys, kurie patys arba paprašyti J. R. ar L. P. galėjo iškviesti policiją, jei kuriam nors asmeniui būtų kilęs realus pavojus. Liudytojas L. P. posėdžio metu nurodė – buvo atvažiavęs E. P. iš Biržų, kurio buvo prašęs atvežti alkoholio. E. P. buvo atvažiavęs iš karto po konflikto, tačiau nenorėjo veltis į ginčą ir išvažiavo. Po E. P. atvažiavo L. P. pusbrolis R. P.. R. P. posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnų nekvietė, nes viskas vyko labai greitai, o policija greitai neatvažiuoja. Tačiau A. M. ir G. M. nurodė, kad J. R. ir L. P. jau buvo išvažiavę iš jų namų, kai praėjus apie 30 minučių grįžo ieškoti L. P. piniginės, o kartu su J. R. ir L. P. atvažiavo ir R. P.. Vadinasi, R. P. susitiko išvažiuojančius J. R. su L. P. ir visi kartu sugrįžo į konflikto vietą.

Antra, jei J. R. ir L. P. buvo reikalinga medikų pagalba ar buvo kilusi reali grėsmė dėl automobilio sugadinimo, J. R. automobiliu galėjo pavažiuoti nedidelį atstumą nuo A. ir G. M. sodybos – tokį atstumą, kad automobilis nebesimatytų iš A. ir G. M. sodybos. J. R., patraukusi automobilį nuo A. ir G. M. sodybos, galėjo pranešti policijai telefonu apie konfliktą arba tiesiog palikti automobilį kelkraštyje ir sekančią dieną jį pasiimti, tuo labiau, kad ją ir L. P. galėjo parvežti R. P. R. P. posėdžio metu nurodė, kad pats norėjo išvežti J. ir L., tačiau to nepadarė, jo J. R. ir L. P. kviesti policijos neprašė, o pats nematė reikalo.

Trečia, jei grėsė reali grėsmė sveikatai ar dėl automobilio sugadinimo, J. R. galėjo kreiptis pagalbos sustodama prieš lėtai priešais atvažiuojantį policijos automobilį ir pranešti apie įvykusį konfliktą. Policijos pareigūnų automobilis važiavo lėtai, nes pareigūnai stengėsi pastebėti telefoniniu pranešimu nurodytą automobilio markę ir numerius. Iš filmuotos medžiagos matyti (automobilio filmuota medžiaga, file P3057-(duomenys neskelbtini) 210411-020228-021157-20010100), kad du automobiliai pravažiuoja pro policijos (kameros laikas apie 02:04:42) automobilį ir netrukus apsisukęs policijos automobilis pradeda važiuoti paskui tuos automobilius. Pirmuoju automobiliu, pagal J. R. ir liudytojų parodymus, važiuoja R. P., antrąjį vairuoja J. R.. Policijos automobilis buvo įjungtais žibintais ir neabejotinai su ant automobilio stogo įjungtu užrašu „Policija“, tačiau J. R. pravažiuoja nesustojusi. Nors J. R. ir buvo neblaivi, teismo manymu, jos neblaivumas nebuvo tokio sunkumo, kad ji būtų galėjusi nepastebėti policijos pareigūnų automobilio.

Ketvirta, J. R. elgesys pareigūnams ją sustabdžius leidžia abejoti, ar jai ir L. P. buvo tą vakarą reikalinga pagalba ir ar iš viso būtų reikalinga policijos pagalba, jei J. R. nebūtų sustabdę pareigūnai. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad sustabdyta policijos pareigūnų J. R. yra nesutrikusi ir nesijaudina, elgiasi ramiai ir užtikrintai, prieš blaivumo patikrinimą paklausta pareigūnės atsako, jog alkoholio nevartojo (filmuota kūno kamera, byla B0F1EC609CAE, file 2021_0411_020846_028). J. R. pareigūnams pasakoja, kad draugą iš muštynių paėmė, nes jis susimušė su A. M.. Po pūtimo į alkotesterį, kol laukiama rezultato, J. R. pareigūnei pasako, kad yra išgėrusi „pora kokteilių“. Kai J. R. nustatomas neblaivumas, toliau nustatinėjamas neblaivumas L. P. Nustatinėjant neblaivumą L. P., J. R. pradeda smulkiau pasakoti, kad jos draugą L. P. užpuolė ir sumušė A. M. su savo vyru. J. R. policijos pareigūnei pasakoja (file 2021_0411_020346_029), kad R. P. atvažiavo pas M., nes buvo muštynės. Pats R. P. posėdžio metu teigė, kad į (duomenys neskelbtini) kaimą atvažiavo ne dėl muštynių, o todėl, jog L. P. buvo paprašęs atvežti alkoholio. Liudytoja A. M. posėdžio metu teigė, kad L. P. iškvietė atvažiuoti ji, kad parvežtų J. R. ir L. P. namo. Pastebėtina, vairuotojo vietoje sėdinti kad J. R. naudojasi telefonu, vadinasi, esant poreikiui, greitąją med. pagalbą ar policiją galėjo išsikviesti bet kuriuo metu, o tai reiškia, kad nebuvo būtinybės vairuoti automobilį esant neblaiviai. Po neblaivumo nustatymo J. R., tiek L. P., tiek J. R. pareigūnams pasakoja, kad jie buvo sumušti A. ir G. M. ir turėjo skubiai išvykti.

Iš vaizdo ir garso įrašo (file 2021_0411_024340_035) girdėti, jog prie pareigūnų priėjęs R. P. aiškina apie konfliktą – jis nuvažiavo aiškintis dėl konflikto, L. P. jam aiškino pas M. numetęs paveikslą ir tai buvo konflikto pradžia, M. jam dėstė kitokią konflikto versiją. R. P. toliau aiškina pareigūnams, kad atvažiavo pas M. aiškintis dėl konflikto, o ne muštis su kuo nors. Pastebėtina, kad apklausiamas teismo posėdžio metu R. P. teigė, jog pas L. P. vyko ne aiškintis konflikto, o vežė papildomai alkoholio, ir tik nuvažiavęs sužinojo apie įvykusį konfliktą.

Iš vaizdo ir garso įrašo (byla B0F1EC619626, file 2021_0411_020606_001) girdėti, kad policijos pareigūnas R. T. kalbasi su R. P.. R. P. pareigūnui teigia, kad iš (duomenys neskelbtini) kaimą važiavo parvežti J. R. ir L. P., važiavo dėl kažkokio buitinio konflikto. R. P. pareigūnui nurodo, kad planavo važiuoti iki degalinės, po to būtų persėdęs į L. P. automobilį ir parvežęs jį su J. R. į (duomenys neskelbtini).

Iš vaizdo ir garso įrašo (byla B0F1EC619626, file 2021_0411_023103_006) girdėti, kad J. R. po antro pūtimo į alkotesterį pareigūnui R. T. pasakoja, kad vartodami alkoholį buvo kubile ir prasidėjo muštynės. R. T. klausia J. R. – kodėl nekvietė policijos? J. R. atsako, kad policijos nekvietė ir nenurodo priežasčių, kodėl taip elgėsi. Atkreiptinas dėmesys, jog J. R. pareigūnams nė karto nenurodė, jog neturėjo galimybės iškviesti policiją.

Šioje byloje savo tikslų siekia J. R. – ji siekia atgauti teisę vairuoti, A. ir G. M. savo paaiškinimais siekia kuo palankesnės proceso baigties pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą, L. P. ir R. P. savo parodymais posėdžio metu siekia padėti J. R. atgauti teisę vairuoti. Iš esmės vienintelių liudytojų policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir nešališki, tai matyti palyginus jų parodymus posėdžio metu su tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija bei išanalizavus filmuotą medžiagą.

Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta (b. l. 10-11, 12-14), kad J. R. ir L. P. neprašė pareigūnų iškviesti jiems greitąją medicinos pagalbą. Šią aplinkybę liudytojai R. T. ir L. M.-R. patvirtino posėdžio metu, iš vaizdo įrašų analizės matyti, kad J. R. ir L. P., nors būdami nukentėję ir sužaloti, neprašo pareigūnų jokios pagalbos. J. R. skiria laiką aiškinimuisi dėl pranešimo apie ją ir greitai supranta, koks asmuo pranešė policijai apie jos vairavimą esant neblaiviai (nurodė telefonu pabendravusi su A. M.).

Teismas daro išvadą, kad J. R., vairuodama automobilį būdama neblaivi, nesiekė pašalinti jai pačiai, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės interesams gresiantį pavojų, o konfliktą stengėsi išspręsti kitais būdais – turėjo telefoną ir galėjo bendrauti su kitais asmenis, tačiau nesikreipė pagalbos į policiją. Neginčijama, kad J. R. ir L. P. konflikto išdavoje buvo sužaloti, tačiau J. R. nebuvo būtinumo vairuoti automobilį esant neblaiviai, todėl negalima teigti, kad kilęs pavojus (grėsmė sveikatai ar turtui) negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Paprastai konflikto metu nukentėję asmenys patys skambina į policiją prašydami pagalbos arba kreipiasi į kitus asmenis, kad iškviestų policiją. Nagrinėjamu atveju J. R. nepranešė policijai apie konfliktą ir sužalotus asmenis, taip pat neprašė to padaryti kitų asmenų (pvz., R. P.).

Iš pateiktos vaizdo medžiagos analizės matyti, kad J. R. nėra sutrikusi sustabdyta pareigūnų, tik susikrimtusi dėl to, kad ją policijai kažkas paskundė. J. R. greitai ir be atsikalbinėjimų vykdo pareigūnų prašymus, todėl darytina išvada, kad realiai suvokia, jog sustabdyta pareigūnų vairuojanti automobilį neblaivumo būsenoje. Nėra jokio pagrindo manyti, kad J. R. dėl patirto smurto ar L. P. sužalojimo nesiorientuotų situacijoje, kitaip sakant, tiesiog dėl išgąsčio ar kitų priežasčių bėgtų iš konflikto vietos. J. R. puikiai suvokė, jog automobilį vairuoja neblaivumo būsenoje, todėl dėl savo elgesio turi prisiimti pasekmes. Kaip minėta, konflikto eiga ir tikrosios priežastys nėra aiškios, tačiau J. R., būdama lengvo neblaivumo laipsnio, rūpindamasi savo ir L. P. sveikata, negalėjo nepastebėti priešais nedideliu greičiu važiuojančio policijos pareigūnų automobilio, kuris tamsiuoju paros metu visada būna su ant automobilio stogo apšviestu užrašu „Policija“. Nesustodama prie policijos pareigūnų automobilio ir nepranešdama apie smurtą J. R. pasielgė lengvabūdiškai ir neatsakingai, todėl dėl netinkamo elgesio turi prisiimti pasekmes.

Galima iš principo pritarti J. R. atstovo (gynėjo) teiginiui, kad vairuoti neblaiviam yra mažiau pavojinga už patirtą smurtą ar grėsmę jį patirti, tačiau reali situacija nebuvo tokia, kad J. R. būtų reikėję bėgti iš A. ir G. M. sodybos nuo gresiančio smurto. J. R. gynėjas prašė kritiškai vertinti A. ir G. M. parodymus, nes jie įtariamieji ikiteisminiame tyrime (šioje byloje buvo apklausti neįspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus). Pastebėtina, jog gintis visais teisėtais būdais šioje byloje turi galimybę ir J. R., todėl teismas negali tam tikroje situacijoje suteikti didesnės reikšmės (pranašumo) vienų ar kitų asmenų paaiškinimams vertinant panašaus lygiavertiškumo parodymus (tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek įtariamasis ikiteisminiame tyrime, kai apklausiamas administracinio nusižengimo byloje dėl aplinkybių, iš kurių pareikštas įtarimas, posėdyje apklausiant neįspėjami dėl atsakomybės už melagingus parodymus).

A. ir G. M. posėdžio metu nurodė, kad J. R. ir L. P. po konflikto jau buvo išvažiavę, tačiau grįžo pas juos praėjus tam tikram laikotarpiui ieškoti piniginės ar telefono. Su J. R. ir L. P. grįžtant pas A. ir G. M. atvažiavo ir R. P.. Tokių parodymų A. M. ir G. M. laikėsi ir apklausiami kaip įtariamieji (b. l. 107-108, 110-111). Vadinasi, J. R. ir L. P., būdami sužaloti konflikto eigoje, išvažiavę iš A. ir G. M. namų ir turėdami galimybę elgtis savo nuožiūra – kreiptis medicininės pagalbos ar į policiją- ne tik kad nepranešė policijai apie smurtą, tačiau grįžo atgal pas M., kartu atvažiavo ir R. P.. Tokiu atveju teismas antrojo išvažiavimo iš M. sodybos, kai J. R. buvo sustabdyta pareigūnų vairuojanti neblaivi, nors J. R. ir važiavo paskui R. P., negali laikyti būtinojo reikalingumo situacija.

J. R. atstovas (gynėjas) nurodo, kad jei teismas netenkins skundo, tai yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad J. R. gailisi dėl savo poelgio, taip pat yra dar viena J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė- ji siekė išvengti blogesnių pasekmių už vairavimą esant neblaiviam.

Teismas nesutinka su tokiu situacijos vertinimu ir laiko, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 str. 6 dalį. Nėra tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – siekis išvengti blogesnių pasekmių, o vien tai, kad J. R. vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, nesudaro pagrindo trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. R. pagal ANK 422 str. 5 d. paskirta minimali nuobauda – minimali bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. R. yra neteista (b. l. 23), teisę vairuoti turi nuo 2019-03-30 (b. l. 24), nebausta administracine tvarka (b. l. 25). Daugiau jokios teigiamai ar neigiamai J. R. charakterizuojančios medžiagos nepateikta.

Vertinant aplinkybes, ar galima taikyti ANK 34 str. 6 d., taip pat turi būti atsižvelgiama ir į padaryto nusižengimo pobūdį – pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam) priskirtinas prie pačių pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriais keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat eismo saugumui. Nusižengimai, už kurių padarymą sankcijoje numatytas teisės vairuoti atėmimas, paprastai visi yra pavojingi ir šiurkštūs. Kaip minėta, teismas nesutinka su J. R. ir jos atstovo vertinimu, kad ji, neblaivi važiuodama iš A. ir G. M. sodybos, veikė būtinojo reikalingumo situacijoje.

Įvertinus visas aplinkybes ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę (su pažeidimu sutiko, b. l. 16), J. R. policijos pareigūno buvo paskirta ne tik minimali administracinė nuobauda – bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Vien faktas, kad J. R. su L. P. dalyvavo konflikte ir jo metu buvo sužaloti, nesuteikia pagrindo manyti, kad jai paskirtas per ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir yra pagrindas jos atžvilgiu pagal ANK 34 str. 6 d. tą teisę trumpinti. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo J. R. paskirtą minėtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ir neteisinga bei jos atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 34 str. 6 d. taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

ANK 34 str. 6 d. įtvirtina galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, kaip minėta anksčiau, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai - tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan.

Vis dėlto teismui pateikti duomenys patvirtina, kad J. R. elgesyje nėra aukščiau paminėtų išimtinių sąlygų, o padarytas pažeidimas priskiriamas prie pačių šiurkščiausių.

Pažymėtina, kad, svarstant galimybę taikyti ANK 34 str. 6 d., itin svarbią reikšmę turi teigiamas asmenybės charakterizavimas, tačiau vien to, kad asmuo dirba, yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nepakanka.

Teismas daro išvadą, kad ANK 34 str. 6 d. pagrindu J. R. švelninti administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

Teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2021-04-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 626, 627, 632 straipsniais, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2021-04-22 nutarimą, kuriuo J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5-tą dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.