- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-13
- Bylos Nr.
- I-7538-473/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 10 – 15) ir patikslintu skundu (b. l. 4 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 14 966,22 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 23 d. išnagrinėjo jo pareiškimą, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus 1-ųjų pataisos namų (toliau – ir pataisos namai) 2006 m. gegužės 18 d. pažymą apie bausmės atlikimą Nr. 12-602 (toliau – ir pažyma) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą „Dėl prašymo išnagrinėjimo“. Paaiškino, kad minėtoje pažymoje nurodoma, kad jis, kalėdamas pataisos namuose, gauna visišką valstybės išlaikymą ir šios pažymos pagrindu jam buvo nutrauktas valstybinės pensijos mokėjimas. Teigė, kad ši pažyma neteisėta, nes jis pataisos namuose gavo tik dalinį valstybės išlaikymą. Paaiškino, kad teismas jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutiko su tokiu sprendimu ir nurodė, kad pažyma ir Kalėjimų departamento priimtas sprendimas yra neobjektyvūs ir neteisėti. Teigė, kad su juo bausmę pataisos namuose atlikusiam kitam vidaus reikalų sistemos pensininkui valstybinė pareigūno pensija nebuvo atimta ir taip buvo teikiamos privilegijos. Nurodė, kad Lietuvos valstybė nubausdama jį pensijos atėmimu pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas ir Baudžiamojo kodekso reikalavimus, draudžiančius du kartus bausti už tą patį nusikaltimą. Pareiškėjas prašė atlyginti dėl neteisėtų institucijų veiksmų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo visiško išlaikymo faktą konstatavo Vilniaus 1-ieji pataisos namai 2005 m. balandžio 19 d. ir 2006 m. gegužės 18 d. raštais, todėl Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija vadovaudamasi teisės aktais privalėjo nutraukti pensijos mokėjimą pareiškėjui. Pažymėjo, kad visiško valstybės išlaikymo faktą pareiškėjas jau ginčijo administracinėje byloje Nr. I-3134-20/2007, tačiau teismas jo skundą atmetė. Manė, kad pareiškėjui nenuginčijus sprendimų teisinės galios, negali būti tenkinamas reikalavimas pakeisti sprendimų sukeltas pasekmes.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (b. l. 53 – 55) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijami Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priimti sprendimai buvo pripažinti teisėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimu. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu nurodo papildomus argumentus, jo manymu pagrindžiančius šių aktų neteisėtumą. Pažymėjo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumo patikrinimas neįeina į Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijos sritį, todėl teismas neturi pagrindo iš naujo vertinti administracinėje byloje Nr. I-3134-20/2007 nustatytų faktų ir priimto sprendimo teisėtumo. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad nenustačius atsakovo ar jo darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 14 966,22 Lt turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas. Nenustatęs byloje atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, teismas konstatavo, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetė, nenustatinėdamas kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 67 – 73) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir patenkinti skundą.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia skunde nurodytais argumentais. Taip pat nurodo, kad tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3134-20/2007, tiek 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismas netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus įrodymus. Pažymi, kad buvo pažeista jo teisė susipažinti su bylos medžiaga. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą turi vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendime išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad apeliantas pripažįsta, jog Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija veikė teisėtai. Pažymi, kad pareiškėjas neišnaudojo teisinių galimybių apginti savo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti (minėto straipsnio 4 dalis).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais.
Pareiškėjas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų 2006 m. gegužės 18 d. pažymos apie bausmės atlikimą (visišką pareiškėjo valstybės išlaikymą atliekant bausmę, kurios pagrindu buvo nutrauktas pareigūno pensijos mokėjimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2006 m. spalio 12 d. sprendimo „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, kuriuo patvirtintas visiško valstybės išlaikymo faktas neteisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas minėtos pažymos ir sprendimo teisėtumą ginčijo Vilniaus apygardos teisme (administracinė byla Nr. I-3134-20/07), kurioje pareiškėjo skundas 2007 m. vasario 23 d. sprendimu atmestas. Sprendimas šioje byloje įsiteisėjęs.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Sprendimo, nutarimo, nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu pareiškėjo skundas, kuriuo jis ginčijo atsakovo pažymos ir sprendimo dėl visiško valstybės išlaikymo teisėtumą, atmestas, t. y. teismas nekonstatavo, kad atsakovas veikė neteisėtai.
Nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo nurodytą turtinę ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kitoje analogiškoje administracinėje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas, todėl ir jo atžvilgiu teismas turėjo taikyti vienodą teismų praktiką.
Kolegija pažymi, kad šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas. Nurodomoje pareiškėjo administracinėje byloje Nr. A-1891/2005 buvo sprendžiamas ginčas dėl Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta išskaičiuoti iš V. Š. pensijos permoką, o tai nėra tapatus ginčas, kaip nurodo pareiškėjas, jo atvejui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pirmos instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-3134-20/07, nėra teisinio pagrindo iš naujo vertinti minėtu teismo sprendimu nustatytų faktų.
Skundžiamoje administracinėje byloje pareiškėjo skundas buvo priimtas tik dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šis reikalavimas ir buvo išnagrinėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodyti kiti reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėjami pirmos instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje nenagrinėjami.
Pirmos instancijos teismas pilnoje apimtyje išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimus, teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pagrįstai pareiškėjo skundo nepatenkino.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišsiuntė jam atsakovo atsiliepimo nuorašo, tai yra pažeidė procesinę normą.
Kolegija pažymi, kad sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsniu, teismui atsiliepimus pareiškėjui išsiunčia, jei yra pakankamai laiko, o tai reiškia, kad toks išsiuntimas nėra privalomas. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jam iki teismo posėdžio dienos buvo atimta teisė susipažinti su bylos medžiaga yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.