- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-123-360/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00050-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalyje, ir jai, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirta 400 Eur bauda dėl to, kad 2017-09-25 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamasis namas, kurio išorės pamatų išmatavimai yra apie 8,95x10,25m²; atlikti statybos darbai: įrengti betoniniai pamatai ir išmūrytos betoninių blokelių sienos; statybos darbai atlikti, neturint statybą leidžiančio dokumento; šios aplinkybės fiksuotos 2017-12-07 faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-3500 ir 2017-12-13 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-171213-00092; tokiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 22 dalis.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo skirti D. K. 800 Eur baudą. Nurodo, jog ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta, kad bauda siekia nuo 800 (aštuonių šimtų) eurų iki 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu ANK 34 straipsnio 2 dalis detalizuoja, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taipogi ANK nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Apeliantė pažymi, jog šios nuostatos taikymas turi būti ypatingai argumentuotas, nurodant išskirtines aplinkybes, pakankamą jų visumą, siekiant pagrįstai taikyti minėto straipsnio 5 dalį. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 29-2013. 2AT-41-2014 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas visas kompleksas faktinių neginčijamų duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apibendrinus teismų praktikoje išsakytą poziciją, darytina išvada, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas išimtinai sietinas su išskirtinėmis, ypatingai atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis, neginčijamųjų konstatavimu, remiantis visu kompleksu faktinių duomenų. Inspekcija, remdamasi D. K. pateiktais duomenimis, ANK straipsniais bei teismine praktika, neįžvelgia pakankamai neginčijamą pagrindą taikyti aukščiau nurodytą ANK nuostatą.
Institucijos apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. K. veiksmai/jų padariniai atitinka netiesioginės tyčios apibrėžimą, todėl neturėtų būti vertinama, kad D. K. administracinį nusižengimą padarė netyčia, traktuojant tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Minėtas asmuo turėjo numatyti savo veiksmų pasekmes, kurios vienareikšmiškai užtraukia administracinę atsakomybę bei turėtų būti vertinamos, kaip netiesioginės tyčios padariniai. Sudarydama sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl techninio darbo projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo D. K. turėjo pareigą domėtis tinkamu sutarties vykdymu, kaip atsakinga sutarties šalis, prisiimanti atitinkamas teisines pasekmes, o ne aplaidžiai tikėtis kitos šalies geranoriškumo. Ši D. K. aplaidi pozicija negali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad D. K. veikė savo rizika, t. y. pradėjo statybos darbus neįsitikinusi, kad projektą įsipareigojusi parengti įmonė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. gavo statybą leidžiantį dokumentą. Trečiojo asmens netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas nebuvo vertinimas šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra ir negali būti traktuojamas kaip atsakomybė švelninanti aplinkybė. Inspekcijos vertinimu, teismo nustatytos aplinkybės (nusižengimas padarytas netyčia, prisipažinimas) nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei nustatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies minimali nuobauda. Daroma išvada, jog D. K. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios, remiantis suformuota teismų praktika, galėtų ypatingai sušvelninti jos administracinę atsakomybę. Administracine nuobauda yra siekiama ne tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti nuo kitų nusižengimų padarymo, siekiant tinkamai paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patraukta D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, apeliaciniame skunde keliamas D. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma, panaikinus apylinkės teismo nutarimą, kuriuo pažeidėjai buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, priimti naują nutarimą, D. K. skiriant minimalią baudą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje, nes, apeliantės įsitikinimu, nėra jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojančių švelnesnės nuobaudos skyrimą.
ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 800 iki 2400 eurų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, D. K. už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skyrė 400 eurų baudą ir savo sprendimą pakankamai motyvavo, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams dėl nuobaudos individualizavimo.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio, kuri taikoma ir administracinių nusižengimų bylose, vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė D. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nei vienos sunkinančios aplinkybės. Pažeidėja teismo posėdyje visiškai prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nieko nekaltino, teigė pasimokiusi, taigi atsakomybės nevengė ir tyrimui netrukdė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog neturėtų būti vertinama, kad D. K. nusižengimą padarė netyčia, traktuojant tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vis dėlto, priešingai, nei teigia apeliantė, tokios minimos D. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės skundžiamame nutarime nebuvo nustatyta, o kaip galima suprasti iš nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas, dėstydamas motyvus, kuriais vadovaudamasis skyrė nuobaudą pažeidėjai, apibūdindamas nusižengimą kaip netyčinį, ne tiek įvardijo kaltės formą, kiek šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes (juolab, jog ANK 7 straipsnis išskiria tik tokias kaltės formas kaip tyčia ir neatsargumas), kadangi D. K. nurodė, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi paslaugų sutartį dėl namo techninio darbo projekto parengimo bei sutarusi, jog įmonė pasirūpins ir savalaikiu statybos leidimu, pridėjo sudarytą sutartį, todėl, tikėdamasi, jog sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti laiku, pradėjo statybos darbus neįsitikinusi, jog leidimas yra gautas, vis dėlto paaiškėjo, jog statybos buvo pradėtos neturint statybos leidimo. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog D. K. pati turėjo domėtis susitarimų vykdymu, toks jos nedėmesingumas atsakomybės nepašalina, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintas kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis individualizuojant skiriamą nuobaudą.
Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl visoms administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, kaip ne kartą pabrėžta ir apeliantės minimoje teismų praktikoje, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į konkrečioje byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes. Administracinį nusižengimą įvykdžiusi D. K. nuo proceso pradžios bendradarbiavo su atsakingais asmenimis, paaiškino, kodėl padarė administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, byloje nėra neigiamai ją apibūdinančių duomenų, sprendžiant pagal bylos medžiagą, D. K. nėra bausta administracine tvarka. Be to, nusižengimas padarytas jai pačiai priklausančiame žemės sklype, nėra duomenų, jog būtų buvusios pažeistos kitų asmenų teisės. Pažeidėja pateikė duomenis, jog yra imtasi Statybos įstatyme numatytų veiksmų, kad savavališka statyba būtų įteisinta (apskaičiuota ir sumokėta įmoka, kreiptasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo). Pati apeliantė sutinka, jog pažeidėjai gali būti skiriama minimali ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda. Skundžiamu nutarimu D. K., įvertinus šiuo konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą, nubausta 400 Eur bauda, kuri, nors ir atitinka pusę straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos, tačiau negali būti vertinama vien tik kaip simbolinė, o vis dėlto pakankama, jog būtų pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami nubaudimo bei prevenciniai tikslai. Vien tik formalus ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalis nagrinėjamu atveju, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, apylinkės teismo buvo pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus mažesnę, negu ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, baudą, teisėta ir pagrįsta, nuobauda individualizuota tinkamai, nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.