- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2-2630-631/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35074-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- UAB „Litinter“
- Advokatai
- Evelina Davidavičiūtė
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Kaluinai, atsakovo atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB „Litinter“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo skirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 136 str. 3 d. 2 p. į DK 127 str. 2 dalį. Nurodo, kad 2014-02-16 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį. 2014-09-09 ieškovas pateikė atsakovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2014-09-12 pagal DK 127 str. 2 d., t.y. dėl komandiruotpinigių neišmokėjimo. Atsakovas atsisakė priimti ieškovo pateiktą 2014-09-09 prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl ieškovas šį prašymą išsiuntė atsakovui registruotu paštu, kuris buvo įteiktas 2014-09-10. Be to, kadangi ieškovas iki 2014-09-18 negavo iš atsakovo darbo užmokesčio ir kitų išmokų, jis 2014-09-18 prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų išieškojimo iš darbdavio. 2014-09-27 ieškovas gavo atsakovo atsakymą į savo 2014-09-09 prašymą, kuriame atsakovas nurodė, kad darbo sutartį su ieškovu sutinka nutraukti pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Taip pat atsakovas šiuo atsakymu prašė ieškovo paaiškinti, kodėl jis nebuvo darbe nuo 2014-09-01 iki 2014-09-09 ir nuo 2014-09-10 iki 2014-09-11, o 2014-09-09 atvykęs į darbą nedirbo. 2014-09-29 ieškovas gavo atsakovo atsiliepimą į ieškovo 2014-09-18 prašymą, iš kurio ieškovui tapo žinoma, kad jis yra atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovas iš VSDFV pateiktos informacijos sužinojo, kad jo ir atsakovo darbo santykiai pasibaigė 2014-09-25 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovas pažymi, kad atsakovas jam neįteikė įsakymo dėl atleidimo, ieškovo nebuvo prašoma pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, su paskirta drausmine nuobauda ieškovas nebuvo supažindintas pasirašytinai. Ieškovo teigimu, jam paskirta drausminė nuobauda yra paskirta nepagrįstai, tik po to, kai ieškovas kreipėsi dėl darbo sutarties nutraukimo dėl netinkamo atsiskaitymo, komandiruotpinigių nemokėjimo, be to, skiriant drausminę nuobaudą buvo iš esmės pažeistos drausminės nuobaudos skyrimo taisyklės.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį, nurodydamas, kad ieškovas dėl neišmokėtų dienpinigių, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri savo sprendimu priteisė iš atsakovo 36551,58 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą, kompensaciją už atostogas ir neatlygintų išlaidų, darbdavys, atsakovas, šio sprendimo neskundė, jis yra įsiteisėjęs, vadinasi, ieškovas turi pagrindą reikalauti pripažinti, jog darbo teisiniai santykiai turėjo baigtis jo prašyme nurodytu pagrindu, dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio, o ne drausminės atsakomybės pagrindu. Be to, atsakovas taikė drausminę atsakomybę tik po to, kai ieškovas iniciavo darbo ginčą Komisijoje, darbdavys niekaip nesprendė ginčo geranoriškai, kaip ir nereikalavo vykti į darbą ir atlikti kokias tai funkcijas, nes faktiškai neturėjo galimybės suteikti ieškovui darbo, transporto priemonė, kuria ieškovas važinėjo į reisus, buvo parduota. Prašo tenkinti ieškinį ir pripažinti darbo sutartį nutraukta DK 127 str. 2 d. pagrindu, darbdaviui neatsiskaičius su darbuotoju. Ieškovo ir darbdavio atstovo – direktoriaus tarpusavio santykiai ir esantis kitas ginčas tarp šalių negali turėti įtakos šio ginčo išsprendimui, nes tai nesusiję. Darbdavys turi pareigą mokėti laiku darbo užmokestį ir su juo susijusias kitas darbo išmokas, o to nevykdžius, turėjo būti tenkintas ieškovo prašymas nutraukti darbo santykius. Prašo tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. atsakovo iniciatyva, paskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo už tai, kad ieškovas neatvyko i darbą be pateisinamos priežasties nuo 2014-09-01 iki 2014-09-09 ir nuo 2014-09-10 iki 2014-09-11, o 2014-09-09 atvykęs į darbą nedirbo. 2014-09-11 ieškovui buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau ieškovas pasiaiškinimo nepateikė. Atsakovas mano, kad kai darbuotojas pasiaiškinimo nepateikia be svarbių priežasčių, darbdaviui yra suteikta teisė skirti drausminę nuobaudą ir be tokio pasiaiškinimo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas ir anksčiau yra ne kartą neatvykęs į darbą. Ieškovo nurodytas formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Atsakovo teigimu, atsakovui gavus ieškovo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 str. 2 d., atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą ieškovą atleisti šiuo pagrindu. Atsakovui neišreiškus sutikimo nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, darbo santykiai tarp šalių nenutrūko. Tarp šalių sprendžiamas teisme ir kitas ginčas neturi įtakos darbo ginčui spręsti, tik parodo, kad ieškovas su atsakovo direktoriumi susijęs ir kitokiais ryšiais, yra neišspręstų tarpusavio neatsiskaitymų. Atsakovas neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimo, tačiau tai nereiškia, jog darbo sutartis turėjo pasibaigti pagal ieškovo prašymą. Ieškovui nurodant, kad nebuvo transporto priemonės (ji buvo parduota) ir jis negalėjo vykdyti darbinių funkcijų, vykti į reisus, atsakovas nesutinka su tokia pozicija, kadangi darbo sutartimi su ieškovu buvo sutarta dėl kitokių darbo funkcijų vykdymo. Transporto priemonės nebuvimas neatleido ieškovo nuo pareigos vykti į darbą ir vykdyti darbines funkcijas. Nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, darbo ginčų komisijos medžiagos, ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimų teismas nustatė, jog ieškovas pas atsakovą dirbo 2014-02-12 sudarytos darbo sutarties Nr.6 pagrindu. Pareigos, nurodytos darbo sutartyje – transporto vadybininkas, įgaliotas faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvirtinti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms ir prižiūrėti eismo saugos procedūras (b.l.7-8). Tarp šalių nėra ginčo, kad įmonėje buvo tik viena transporto priemonė, su kuria ieškovas vyko į reisus, darbdavio įsakymais buvo siunčiamas į komandiruotes į užsienį. Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos darbo užmokesčio, komandiruotpinigių sumos ieškovo naudai iš atsakovo, pripažinus, kad su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta (b.l.50-52).
Ginčas kilo, ar ieškovas, nesant įmonėje transporto priemonės, privalėjo vykti į darbą, ar turėjo teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas nevykdė darbinių funkcijų, į darbą nevyko nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio. 2014 m. rugsėjo 9 d. ieškovas parašė prašymą darbdaviui, atsakovui, prašydamas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., nuo 2014 m. rugsėjo 12 d., darbdaviui neapmokant komandiruotpinigių (b.l.9). Darbdavys, gavęs tokį prašymą, 2014-09-11 atsakymu nesutiko nutraukti minėtu pagrindu darbo sutarties, nurodydamas, jog sutinka nutraukti darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t.y. dėl to, kad nuo 2014-09-01 ieškovas nevyksta į darbą, o atvykęs 2014-09-09 nedirbo (b.l.18). Atsakovas nurodo, jog ieškovui nereagavus į darbdavio reikalavimą pasiaiškinti, nevykus į darbą, darbo sutartis buvo nutraukta 2014-09-25 DK 136 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Teismas nesutinka su atsakovo argumentais ir darbdavio elgesiu, nutraukiant su ieškovu darbo sutartį drausminės atsakomybės pagrindu. Teismas ieškovo naudai vertina byloje tą aplinkybę, jog ieškovui nėjus į darbą daugiau kaip mėnesį, darbdavys niekaip nereagavo, neragino atvykti, jo neieškojo ir nereikalavo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Tai tik patvirtina ieškovo nurodomą faktą, jog atsakovas negalėjo suteikti ieškovui darbo, pardavus transporto priemonę, su kuria ieškovas vykdavo į reisus užsienyje. Byloje neįrodyti atsakovo teiginiai, kad įmonėje buvo ir kitų darbų, kuriuos turėjo ieškovas atlikti, be pervežimo funkcijų. Juo labiau, kad neginčyta, jog įmonėje dirbo tik du darbuotojai, t.y. ieškovas ir atsakovo direktorius. Pagal nustatytas aplinkybes, atsakovo įmonėje buvo susiklosčiusi situacija, kai turėjo būti skelbiama prastova. Byloje nėra įrodyta, kad įmonėje, ieškovo nevykimo į darbą metu, buvo atliekamos bent kokios darbinės funkcijos, įmonė būtų vykdžiusi toliau savo veiklą ir ieškovas būtų privalėjęs vykdyti darbines funkcijas, sulygtas darbo sutartyje. Darbdavys šių aplinkybių neįrodė. Prastova taip pat nebuvo forminta (DK 195 str.). Atlyginimas ieškovui mokamas nebuvo. Susidarius tokiai situacijai, gavus iš ieškovo prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, atsakovui su tuo net ir nesutinkant, nebuvo pagrindo ieškovui taikyti drausminę atsakomybę, pačiam darbdaviui nevykdant savo pareigų (kas buvo konstatuota Darbo ginčų komisijos sprendime). Darytina išvada, kad šiuo atveju darbdavys pasielgė neadekvačiai, piktnaudžiaudamas stipresne padėtimi, pažeisdamas DK 35 str. nuostatas, skyrė ieškovui drausminę nuobaudą, o ne ieškojo būdų nutraukti darbo teisinius santykius abiem šalims palankiomis sąlygomis. Jau vien ta aplinkybė, kad darbdavys nevykdė pareigos mokėti darbuotojui su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, t.y. darbo užmokesčio, dienpinigių už komandiruotėse prabūtą laiką, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nesilaikė darbo įstatymų reikalavimų. Darbdavio nenaudai vertinama ir ta aplinkybė, jog ieškovui nevykstant į darbą daugiau kaip mėnesį, nebuvo iš jo reikalaujama nei pasiaiškinti, nei nurodoma, kokioms funkcijoms jis turėtų atvykti ir dirbti, t.y. pasiūlytas kitas darbas, atsakovui nebeturint transporto priemonės. Paties atsakovo atsakyme į ieškovo prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu nurodyta frazė „darbo sutartį sutinkame nutraukti pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.“ atskleidžia atsakovo poziciją „laukti“ iš paties darbuotojo tam tikrų veiksmų, tačiau pačiam darbdaviui nevykdant jokios veiklos ir nesuteikiant darbinių funkcijų, bei neatsiskaitant už darbą už laikotarpį iki 2014 m. rugsėjo mėnesio. Šiuo atveju, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad tik sužinojęs, supratęs riziką iš ieškovo, jog bus kreiptasi dėl darbo užmokesčio išieškojimo priverstine tvarka, darbdavys ėmėsi priemonių spręsti darbo santykių nutraukimo klausimą. Vienok, pasirinkta priemonė – drausminė atsakomybė buvo neteisėta ir nepagrįsta, nesilaikant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (DK 240 str.), bei apskritai nesant drausminės atsakomybės pagrindo. Byloje nepateiktos nei įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės, nei ieškovo pareiginiai nuostatai. Iš atstovų paaiškinimų nustatyta, kad darbo santykiai buvo grįsti tarpusavio pasitikėjimo ir partnerystės principais.
Pripažįstama, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas savo teise (DK 35 str.), nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nesvarstydamas jokios kitos galimybės palankesnėmis ieškovui sąlygomis nutraukti darbo sutartį.
Tokios išvados atitinka ir Kasacinio teismo formuojamą praktiką panašiose bylose, kaip pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2010, kurioje išaiškinta, jog „kilus ginčui ir vertinant, ar ieškovo neatvykimas į darbą gali būti laikomas tokiu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį adekvati drausminė nuobauda būtų atleidimas iš darbo, pažymėtina, kad, nepaisant to, jog neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių laikyti ar ne šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu sprendžia darbdavys atsižvelgdamas į visas kitas aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas buvo padarytas (neatvykimo į darbą priežastis, darbuotojo kaltės laipsnį: tyčia ar neatsargumas ir kt.), tačiau net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą esant šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Vertinant, ar atsakovas pagrįstai laikė, kad kasatorius padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – pravaikštą, dėl kurio jam turi būti taikoma griežčiausia drausminė priemonė – atleidimas iš darbo, būtina atsižvelgti į situacijos specifiką, susijusią su tuo, kad kasatoriui buvo paskelbta prastova. Šią aplinkybę įvertinti svarbu, nes ji yra reikšminga sprendžiant dėl galimo kasatoriaus padaryto darbo drausmės pažeidimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar prastovos metu neatvykimas užsiregistruoti bendrovės apsaugos poste gali būti laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu – pravaikšta, kaip nurodoma įsakyme dėl atleidimo iš darbo“.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau paminėta anksčiau, prastova forminta nebuvo, tačiau neįrodyta, kokių funkcijų vykdymui, kokių konkrečių darbų ir pavedimų atlikimui ieškovas turėjo atvykti į darbą, atsakovui nebeturint pagrindinės darbo priemonės – transporto priemonės, su kuria ieškovas vykdavo į komandiruotes užsienyje. Atsakovas taip pat neįrodė, jog būtų reikalavęs ieškovą atlikti kitas funkcijas, pavedimus, išskyrus formalų atsakymą į ieškovo prašymą nutraukti darbo sutartį, nevykdant įsipareigojimų mokėti darbo užmokestį.
Darbo ginčų komisijos sprendime esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas nevykdė pareigos mokėti darbuotojui su darbo santykiais susijusias išmokas ir ieškovas turėjo teisę prašyti darbdavį nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d pagrindu, o darbdavys turėjo įforminti tokį prašymą ir nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, bei tas pačias aplinkybes ieškovui įrodžius teisme, o atsakovui nepateikus jas nuginčijančių įrodymų, teismui yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, pakeičiant atleidimo iš darbo pagrindą į DK 127 str. 2 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis pripažįstama nutraukta DK 127 str. 2 pagrindu, ieškovui priklauso jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d.). Vadovaujantis Darbo ginčų komisijos išvadomis, jog ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 1069,01 Lt, teismas, pasinaudodamas CPK 417 str. suteikta teise viršyti ieškinio reikalavimus, priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 2138,02 Lt, arba 619,21 Eur išeitinę išmoką.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteisiamos išlaidos į valstybės biudžetą: 4 € (13,81 Lt) pašto išlaidos, teismui siunčiant procesinius dokumentus, ir žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, į valstybės pajamas. Priteistiną žyminio mokesčio sumą sudaro 60,24 € (144 Lt neturtinio reikalavimo žym. mokestis ir 64 Lt turtinio), viso 64,24 € valstybės naudai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88, 96, 259, 260, 263-265, 268-270, 279, 307, 417 straipsniais, teismas
NUSPRENDĖ:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti ieškovui J. B. atsakovo UAB „Litinter“ skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir pripažinti ieškovo J. B. atleidimą iš UAB „Litinter“ neteisėtu.
Pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą į DK 127 straipsnio 2 dalį.
Priteisti iš atsakovo UAB „Litinter“, įm.k.302316498, 619,21 Eur (kas atitinka 2138,02 Lt) išeitinės išmokos J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai. Priteista suma nurodyta neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti apskaičiuoti ir atskaityti sprendimo vykdymo eigoje.
Priteisti iš atsakovo UAB „Litinter“, įm.k.302316498, 64,24 € eurų (šešiasdešimt keturis eurus 24 euro centus, kas atitinka 221,81 Lt) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.