- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-773-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04325-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- G. M. L. V.
- Ieškovas
- E. L.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo G. M. L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-517-584/2024 pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui G. M. L. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašo nepilnamečio sūnaus M. S. V. (toliau – sūnus arba vaikas) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir, įvertinus vaiko nuomonę, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, bei atsakovo patikslintą priešieškinį, kuriuo jis prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.
2. 2024 m. vasario 14 d. atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje: atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio pirmadienį, antradienį, trečiadienį su nakvynėmis, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro, sekmadienį, 19 val., ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą trečiadienį 18 val. Prašymą grindė tuo, kad sūnus prie televizoriaus ir kompiuterio ekrano ėmė praleidinėti 4–8 valandas per savaitę, anksčiau jis daug mažiau žiūrėjo į ekraną, ieškovė ėmė to visiškai nekontroliuoti. Sūnus pradėjo valgyti picas ir kitus riebius produktus, pastoviai žiūrėti video ir pastebimai priaugo svorio, tapo nepajėgus nueiti kelis metrus, nesiskųsdamas nuovargiu, nustojo skaityti, jo sveikata pradėjo prastėti. Tuo tarpu tėvas aktyviai juda, veda sveiką gyvenimo būdą, turi daug knygų. Tėvas vaikui leidžia žiūrėti televizorių tik 15 min. per savaitę. Šalių sutarta bendravimo tvarka – ketvirtadienio pusdienis (po pamokų) ir kas antras sekmadienis, yra nepakankama ir pražūtinga vaikui. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos tokiu bendravimu vaikui gali būti padaryta žala. Be to, pažymėjo, kad iki 2022 m. pabaigos vaikas du metus apytiksliai pas tėvą praleisdavo po pusę laiko.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinant to paties savaitgalio sekmadienį gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val. Nurodė, kad atsakovo prašomas nustatyti bendravimo darbo dienomis grafikas neatitinka vaiko interesų. Paaiškino, kad atsakovo bendravimas savaitgaliais su vaiku ne tik, kad mažiau trikdytų vaiko dienotvarkę, bet ir bendraujant savaitgalį, tėvas su vaiku galėtų daugiau praleisti laiko kartu ir bendravimas būtų produktyvesnis. Svarbu, jog susitikimai netrikdytų įprasto vaiko ugdymo ritmo ir, kad vaikas nejaustų streso. Papildomai pažymėjo, kad tėvas negeba vykdyti net esamos bendravimo tvarkos, dalyvavo 6 susitikimuose su vaiku, bet atšaukė 7 susitikimus (dėl ko vaikas emociškai stipriai išgyvena – jaučia atstūmimą), tad pakeitus tvarką į tėvo prašomą – vaikas išgyventų dar didesnį stresą.
4. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad pasisako už maksimalų tėvo ir vaiko bendravimą, neprieštarauja tėvo siūlomai laikinai bendravimo tvarkai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: nuo nutarties priėmimo dienos atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val. ir grąžinant to paties savaitgalio sekmadienį į gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val.; likusią prašymo dalį atmetė.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo iki sprendimo priėmimo, atsižvelgė į šalių vaiko amžių (prašymo nagrinėjimo dieną vaikui 9 metai), atsakovo, ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, duodančios išvadą institucijos nurodytas aplinkybes. Teismas laikėsi pozicijos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas pateiktą prašymą, atsižvelgė į tai, kad: ne visada yra vykdoma šalių taikiai sutarta vaiko bendravimo su tėvu tvarka; vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis reikalautų daug papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, mokymosi priemonių, rūbų, higienos priemonių ir pan. suruošimą; atsakovas visiškai nenurodė, kaip užtikrins vaiko įprastos dienotvarkės laikymąsi (atsižvelgiant į vaiko amžių, užimtumą mokykloje, užklasinėje veikloje), o tik nurodė, kad uždraus valgyti kaloringą maistą, lieps skaityti knygas ir mankštintis (t. y. nepagrindžia kaip užtikrins realius vaiko mokymosi, sveikatos ir socialinius poreikius). Todėl teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti laipsnišką atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas vertino, kad tinkama bendravimo tvarka būtų nustatant, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinant to paties savaitgalio sekmadienį į gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti atsakovo prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tėvo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką, kol bus priimtas teismo sprendimas, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio pirmadienį, antradienį, trečiadienį su nakvynėmis, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro, sekmadienį, 19.00 val., ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą trečiadienį 18.00 val.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovo nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos pirmuonių taikymo, įvertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė į vaiko išsakytą nuomonę bei atsakovo nurodytas aplinkybes. Apelianto nuomone, jo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka sudarytų galimybę tėvui dalyvauti vaiko kasdieninėje darbotvarkėje, prisidėti prie jo pamokų ruošos ir užimtumo. Be to, pastaruoju metu sūnus prie televizoriaus ir kompiuterio ekrano ėmė praleidinėti 4–8 valandas per savaitę, tuo tarpu anksčiau jis daug mažiau žiūrėjo į ekraną, ir ieškovė ėmė to visiškai nekontroliuoti. Sūnus pradėjo valgyti picas ir kitus riebius produktus, pastoviai žiūrėti video ir pastebimai priaugo svorio, tapo nepajėgus nueiti net kelis metrus, nesiskųsdamas nuovargiu, nustojo skaityti. Tuo tarpu būnant su tėvu, sūnui ribojamas televizoriaus žiūrėjimas, vaikas skatinamas judėti, skaityti knygas. Apeliantas pažymi, kad iki 2022 metų pabaigos vaikas du metus apytiksliai pas tėvą praleisdavo po pusę laiko. Apeliantas dirba, smurto vaiko atžvilgiu nenaudoja, neturi žalingų įpročių. 2024 m. sausio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaikas išsakė nuomonę, kad norėtų tokios bendravimo sistemos, kuri būdavo kai jam buvo 6–7 metai, kuomet buvo pusė savaitės pas mamą, pusė pas tėtį. Taip pat vaikas nurodė, kad su tėčiu sutaria puikiai. Vaikas norėtų eiti pas tėtį kiekvieną ketvirtadienį, kas antrą sekmadienį ir dar vieną kažkokią dieną. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovo bendravimas su sūnumi, vaikui kels stresą. Be to, atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai pritarė ir išvadą duodanti institucija.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Atsakovas neįrodė jo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių poreikio. Ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaiku. Jos nuomone, nustatyta laikina bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsakovas galimai siekia tokios bendravimo tvarkos, kuri patogiausia jam, o ne vaikui. Pažymi, kad kurį laiką tarp šalių buvo sutartas bendravimo grafikas kiekvieną ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir kas antrą sekmadienį nuo 15 val. iki 19 val., tačiau tėvas negeba laikytis net tokio grafiko. Nuo 2023 m. spalio mėn. atsinaujinus vaiko ir tėvo bendravimui, motina nėra atšaukusi nei vieno susitikimo. Tėvas iš 22 organizuotų susitikimų dėl įvairių priežasčių jau atšaukė net 10 iš jų. Didelę dalį laiko tėvas (kaip ir didžiąją dalį sūnaus vaikystės) praleidžia užsienyje, todėl negali užtikrinti nei pastovumo, nei nuoseklaus ugdymo ar vaiko gyvenimo ritmo. Po atsinaujinusio bendravimo su tėvu, vaikui atsinaujino naktinis šlapinimasis, tikas bei ryškiai padidėjo nervingumas. Vaikas motinos iniciatyva VšĮ „Šeimos santykių institutas” lanko psichoterapiją. Kas savaitę vykstanti psichoterapija – reguliari, vaikas dalyvavęs jau 20 sesijų.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo iki sprendimo priėmimo, pagrįstai atsižvelgė į šalių vaiko amžių (prašymo nagrinėjimo dieną vaikui 9 metai), atsakovo, ieškovės nurodomas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, duodančios išvadą institucijos nurodytas aplinkybes, tikslingai nustatė laipsnišką atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
8.3. Nustačius atsakovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką būtų pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalies (tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu) nuostatos, kadangi atsakovas nesidomi vaiko ugdymusi ir sveikatos priežiūra.
8.4. Nustačius atsakovo siūlomą laikiną bendravimo su sūnumi grafiką tai būtų nesuderinama su šalių sūnaus užimtumu. Atsakovo siūlomų perdavimų mamai laiku vaikas dar nebus pilnai baigęs savo veiklų. Be to, šalių sūnus lankosi pas psichologą, ilgesni pasimatymai su tėvu kenkia sūnui, jo psichologinei būklei. Todėl toks bendravimo grafikas gali turėti neigiamos įtakos tolimesniam vaiko vystymuisi, psichologinei būklei. Pagal atsakovo siūlomą nustatyti laikiną bendravimo grafiką, atsakovas galimai net neužtikrintų tiek vaiko pamokinės, tiek užklasinės veiklos. Todėl atskirajame skunde nurodyti motyvai laikytina tik deklaratyviais. Byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje užfiksuota vaiko nuomonė: „Aš norėčiau pas tėtį kartais nueiti. Pas tėtį nakvoti gal norėčiau, gal taip, bet kartais ten sapnuoju košmarus. Jei pasakyčiau mamai, kad noriu pas tėtį, tai ji pasakytų, kad gali, eik“. Ieškovės nuomone, šalių sūnus nenori ilgesniam laikui likti su tėvu, todėl atsakovo siūlomas laikinas bendravimo grafikas neatitinka geriausių vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašo nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir, įvertinus vaiko nuomonę, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, bei atsakovo patikslintą priešieškinį, kuriuo jis prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.
11. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje: atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio pirmadienį, antradienį, trečiadienį su nakvynėmis, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro, sekmadienį, 19 val., ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą trečiadienį 18 val.
12. Ieškovė prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį į gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad yra tikslinga nustatyti laipsnišką atsakovo bendravimo su vaiku tvarką – tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką šeštadienį nuo 11 val. iki 12 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinant to paties savaitgalio sekmadienį į gyvenamąją vietą nuo 16 val. iki 17 val.
14. Atsakovas atskiruoju skundu kvestionuoja skundžiamą nutartį, nesutikdamas su teismo nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka.
15. Taigi, apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų, kuriam yra 9 metai, šalys šiuo metu gyvena skyrium – ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi. Atsakovo nuomone, skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka nėra pakankama, siekiant užtikrinti maksimalų sūnaus bendravimo su tėvu laiką. Atsakovo nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino tik ieškovės nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė nei į nepilnamečio sūnaus, nei į išvadą duodančios institucijos nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
19. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. CK 3.165 straipsnis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvo su nepilnamečiu sūnumi laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgė į šalių nurodomas aplinkybes, kad ne visada yra vykdoma šalių taikiai sutarta vaiko bendravimo su tėvu tvarka, į tai, kad vaiko bendravimas su tėvu darbo dienomis reikalautų daug papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, mokymosi priemonių, rūbų, higienos priemonių ir pan. suruošimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė kaip jis užtikrins vaiko įprastos dienotvarkės laikymąsi (atsižvelgiant į vaiko amžių – 9 metai, užimtumą mokykloje, užklasinėje veikloje), o tik nurodė, kad uždraus valgyti kaloringą maistą, lieps skaityti knygas ir mankštintis. Todėl teismas darė išvadą, kad nurodytos atsakovo aplinkybės nepagrindžia kaip jis užtikrins realius vaiko mokymosi, sveikatos ir socialinius poreikius. Teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti laipsnišką atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį.
22. Visų pirma, nors atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad siekia maksimalaus bendravimo su sūnumi, tačiau atskirajame skunde nieko nenurodė dėl šalių susitartos bendravimo su sūnumi tvarkos laikymosi. Nepaneigė ieškovės atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių, kad tėvas nesilaikė sutartos šalių bendravimo su sūnumi tvarkos, nemažą dalį turėjusių įvykti susitikimų atšaukė.
23. Antra, atsakovas atskirajame skunde papildomai nenurodė jokių aplinkybių, kaip nustačius jo prašomą bendravimo su sūnumi tvarką, jis užtikrintų vaiko įprastos dienotvarkės laikymąsi (atsižvelgiant į vaiko amžių – 9 metai, užimtumą mokykloje, užklasinėje veikloje). Atsakovas tik pakartotinai nurodė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, kad uždraus sūnui valgyti kaloringą maistą, lieps skaityti knygas ir mankštintis. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos atsakovo aplinkybės nepagrindžia kaip jis, nustačius prašomą bendravimo su sūnumi tvarką, užtikrins realius vaiko mokymosi, sveikatos ir socialinius poreikius.
24. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami.
25. Atsižvelgiant į bylos šalių nepilnamečio sūnaus amžių (9 metai), byloje pateiktus duomenis apie šalių sūnaus užimtumą mokykloje bei užklasinę veiklą (lankomus būrelius ir vizitus pas psichologą), atsakovui nenurodžius aplinkybių kaip jis ketina tinkamai užtikrinti darbo dienomis įprastos vaiko dienotvarkės laikymąsi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas tėvo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo laikas yra tinkamas laikinai užtikrinti tėvo ir sūnaus tarpusavio santykius bei, nepažeis nepilnamečio sūnaus interesų.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsiradus (paaiškėjus) naujoms aplinkybėms, pasikeitus faktinei situacijai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.
Dėl bylos baigties
28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą kartu prašė priteisti jos patirtas 242 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė jų patyrimą pagrindžiančius įrodymus. Tačiau kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į nurodytą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.