Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. 2020 m. liepos 5 d., apie 15.10 val., Vilniuje, Gariūnų gatvėje šalia posūkio į Titnago gatvę, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji G. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 5 d. nusprendė su šeima nuvažiuoti pas pažįstamą į sodybą dviem dienoms, ten turėjo daržą, per dvi laisvas dienas važiavo ten pasitvarkyti, pradėjo tvarkytis ir išgėrinėti, neplanavo niekur važiuoti. Kiek išgėrė neskaičiavo, buvo keturiese, turėjo 0,7 l butelį degtinės, valgė šašlykus, dirbo darže. Pažįstamas pradėjo prie jos kibti, kilo didelis skandalas, net iki muštynių. Buvo ir mama, ir patėvis, visi susipyko. Ji, pilna emocijų, paėmė jaunesnę dukrą (vyresnioji tuo metu buvo stovykloje) ir kadangi soduose taksi neranda adreso, važiuoja ne į tą pusę, iki stotelės irgi buvo toli, sėdo su dukra į automobilį ir išvažiavo. Norėjo patraukti vaiką nuo blogybių, apie savo veiksmus nepagalvojo. Jeigu nebūtų įvykę skandalo, būtų likusi sodyboje. Vairuoja jau 15 metų ir tikrai neatsakingai, taip pasielgė tik dėl emocijų, labai save kaltina. Supranta, kad būdama neblaivi ir dar važiuodama su nepilnamečiu vaiku, rizikavo ne tik savo, bet ir vaiko gyvybe. Savo elgesį vertina blogai, labai apgailestauja, neturi pasiteisinimo. Šis įvykis jai buvo gera pamoka visam gyvenimui. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant brolį A. J. (A. J.). Jų tarpusavio santykiai yra geri, gyvena kartu su broliu ir motina, brolis jai padeda, negeria, turi savo verslą. Įvykio dieną brolio su jais nebuvo, jis dirbo. Kai sužinojo, buvo nustebęs, kad ji taip pasielgė, nes žino, kad ji alkoholiu nepiktnaudžiauja. Brolis jos poelgį įvertino blogai, išbarė. Ji viena augina du vaikus, išlaikymo negauna, nuo liepos mėnesio nedirba, kol kas turi nedarbingumą, bet nežino, kaip bus toliau. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji G. J. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodžiusi, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 15.10 val., Vilniuje, Gariūnų gatvėje, šalia Neris upės, ją važiuojančią automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę alkotesteriu nustatė, kad ji yra neblaivi. Važiavo kartu su dukra I. J., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai (G. J.). Tą pačią dieną kelios valandos prieš važiuojant automobiliu buvo svečiuose ir vartojo alkoholį, tiksliau degtinę, kurios išgėrė apie puse 0.7 l butelio. Prie vairo būdama neblaivi atsisėdo neapgalvotai, labai gailisi. Anksčiau panašių įvykių nebuvo (b. l. 33, 34).??

Teismo posėdyje davusi parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 14.59 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad A1 keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai netikslūs), važiuoja neblaivi vairuotoja G. J. su vaiku. Laukė minėto automobilio prie degalinės „Circle K“, Gariūnų g. Apie 15.10 val. pastebėjo važiuojantį automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, automobilyje, gale už vairuotojos sėdėjo mergaitė. Pasivijo šį automobilį su tarnybiniu automobiliu, įsijungę švyturėlius ir sustabdė Gariūnų g., šalia įvažiavimo į Titnago g. Nustatė, kad automobilį vairavo G. J., nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausė, ar ji vartojo alkoholį. Moteris atsakė, kad vartojo prieš 2 valandas, ką vartojo nesakė. Taip pat automobilyje buvo jos dukra I. J., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu patikrinus G. J. blaivumą 2020 m. liepos 5 d. 15.19 val. jai nustatytas 2,69 promilių girtumas, pakartotinio tikrinimo metu, t. y. 15.34 val., jai nustatytas 2,64 promilių girtumas. Vaikas buvo perduotas Vaikų teisių apsaugos specialistams. Automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje, o G. J. pristatyta į VPK OVS (b. l. 27). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 14.59 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini), automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, išvažiavo neblaivi G. J. su vaiku, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. J. 2020 m. liepos 5 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 15.19 val. buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 15.34 val. G. J. nustatytas 2,64 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad G. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamoji G. J. su tikrinimo rezultatais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 14).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 5 d., 15:18:05 val. kaltinamajai G. J. buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, o 15:34:44 val. – 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 15-16). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 13).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai G. J. (b. l. 19).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Zafira“ (2002 m.) kaina Lietuvoje yra 1 670 EUR (su PVM) (b. l. 20).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamoji G. J. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jos kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad G. J. vairavo automobilį ,,Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio), todėl G. J. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji G. J. ir jos brolis A. J. buvo pateikę teismui prašymus atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją A. J. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamosios laiduotoju prašantis būti A. J. teismo posėdyje nurodė esantis jos brolis. Paaiškino, kad žinojo, jog sesuo kartais važiuoja į (duomenys neskelbtini) tvarkyti daržą. Sužinojęs apie įvykį buvo šokiruotas, tokių situacijų nėra buvę. Sesuo niekada nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, net per šventes mažai vartodavo. Ji visą laiką dirbdavo, dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Namie prie vaikų niekada negerdavo. Pats negeria ir yra prieš alkoholio vartojimą, būdavo nepatenkintas net, kai šeima išgerdavo per šventes. Sužinojęs, kas atsitiko, buvo labai supykęs, nes teko uždaryti (duomenys neskelbtini) ir važiuoti pasiimti vaiko. Po šio įvykio su seserimi buvo ilgas pokalbis, apibarė ją ir pasakė, kad jokio alkoholio bute daugiau nebus nė kvapo. Su seserimi gyvena kartu viename bute, tik atskiruose kambariuose, juos sieja tamprus ryšis, padeda vienas kitam, gelbėja sunkiose situacijose, padeda jai prižiūrėti vaikus. Pats dirba, yra atidaręs savo (duomenys neskelbtini), šiuo metu turi darbuotojų, yra daugiau laisvo laiko, dažnai dirba iš namų, todėl galės prižiūrėti seserį. Iki šio įvykio su seserimi kartu išlaikė butą, o dabar ne tik motina, bet ir sesuo neturi darbo, todėl viskuo turi pasirūpinti pats.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji kaltę pripažino, dėl savo veiksmų apgailestavo, juos vertino kritiškai. Kaltinamoji nurodė padariusi išvadas, kad tai jai buvo pamoka visam gyvenimui ir žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Iš kaltinamosios teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ji iš tiesų pergyvena, supranta padariusi klaidą, tą teisme patvirtino ir jos brolis A. J.. G. J. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. J. nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jos veiksmais žala nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą (b. l. 44), 4 kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau didžioji dalis pažeidimų padaryta pakankamai seniai (2019 m.), turi galiojančių nuobaudų, visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 45-46), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, kruopšti, pareiginga darbuotoja, imli naujovėms, pasižyminti strateginiu mąstymu, gebėjimu operatyviai priimti sprendimus, profesionalumu, yra rami, nekonfliktiška, nusiskundimų dėl jos neturi (b. l. 49), iš kaltinamosios žodžių ji šiuo metu turi nedarbingumą, gauna pašalpas už vaikus, turi du mažamečius vaikus (gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (b. l. 50-51), kuriuos augina viena, išlaikymo negauna, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje G. J. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios brolio A. J. prašymas perduoti G. J. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. neteistas (b. l. 73), du kartus baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, skirta bauda sumokėta (b. l. 74-75), dirba, turi savo verslą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teisiamojo posėdžio metu A. J. nurodė, kad sesers poelgį vertina itin neigiamai, kalbėjo su ja apie įvykį ir apibarė dėl jos neapgalvoto elgesio. Pats asmeniškai yra prieš alkoholio vartojimą. Patvirtino, kad sesuo alkoholiu nepiktnaudžiauja, ir toks jos poelgis jam buvo netikėtas, įsitikinęs, kad toks elgesys daugiau nepasikartos. Iš kaltinamosios ir jos brolio paaiškinimų nustatyta, kad jie gyvena kartu viename bute, juos sieja artimas ryšys, jie vienas kitam padeda, palaiko, jų santykiai grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Būtent dėl tokio artimo judviejų ryšio laiduotoju prašantis būti A. J. mano galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, pastaroji taip pat nurodė juo pasitikinti, jo nuomonė ir palaikymas jai yra svarbūs. Be to, gyvendamas kartu su seserimi, A. J. turi visas galimybes kontroliuoti ją ir daryti jai teigiamą įtaką. Teismas, įvertinęs A. J. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamąja, asmenines savybes, sprendžia, kad A. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją A. J. atsakomybei. Įvertinus tai, kad laiduotojų prašantis būti A. J. gyvena viename bute kartu su motina, seserimi ir jos mažamečiais vaikais, šiuo metu vienas turi rūpintis būsto išlaikymu, padeda kaltinamajai išlaikyti jos mažamečius vaikus, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamajai buvo nustatytas pakankamai didelis girtumo laipsnis, ji neblaiva važiavo dienos metu, kuomet eismas keliuose intensyvesnis, kartu mašinoje buvo jos nepilnametė dukra, tad tokiu būdu buvo keliamas realus pavojus ne tik pačios kaltinamosios, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Tai neabejotinai didina veiksmų pavojingumą. Taip pat atsižvelgtina į G. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojo A. J. asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajai.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju G. J. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje G. J. nėra teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, tačiau bausta už kitų KET pažeidimų padarymą, tarp jų ir greičio viršijimą, kas neleidžia jos apibūdinti kaip išimtinai drausmingos vairuotojos, šios nusikalstamos veikos padarymo metu ji važiavo ne viena, kartu su savo mažamete dukra ir tai, kaip minėta, didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kita vertus, nusikalstama veika jokie padariniai sukelti nebuvo, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji prisipažino, gailėjosi, ji viena augina du mažamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini) ir teisė vairuoti transporto priemones jai yra itin reikalinga, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamoji ir jos gynėja prašė skirti minimalų 1 metų teisių atėmimo terminą, kadangi neturėdama teisės vairuoti transporto priemones G. J. negali dirbti, kas tuo pačiu riboja jos galimybes išlaikyti save bei pasirūpinti mažamečius vaikus. Visgi pažymėtina, kad kaltinamosios interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbe, G. J. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivi už vairo, tačiau tai jos nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į kaltinamosios nurodytas aplinkybes, susijusias su teisių reikalingumu darbe bei pasirūpinti vaikais, teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau jos nesudaro pagrindo nustatyti minimalų teisių atėmimo terminą. Parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį, jos kaip vairuotojos KET pažeidimų istoriją, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo. Kaltinamoji yra jauna, darbingo amžiaus ir specialiosios teisės atėmimas neapriboja jos galimybės įsidarbinti, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu ji gali dirbti bet kurį kitą darbą, nereikalaujantį teisės vairuoti transporto priemones turėjimo.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2020 m. liepos 6 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis ,,Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai G. J.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. J. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojusi didelį kiekį stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, be to, važiavo ne viena, o su savo mažamete dukra, taip keldama tiesioginį pavojų ir pastarosios sveikatai bei gyvybei, nuvažiavo pakankamai didelį atstumą. Visos nurodytos aplinkybės rodo didesnį jos nusikalstamų veiksmų pavojingumą. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamoji galėjo sukelti vairuodama automobilį tokios būklės. Praeityje G. J. nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, tačiau bausta už kitų KET pažeidimų padarymą, taigi nėra išimtinai pavyzdingą kelių eismo dalyvė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Opel“,' valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 24, 25), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokuroras prašė kaltinamajai G. J. skirti 15 MGL dydžio įmoką. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji viena augina du mažamečius vaikus, išlaikymo negauna, šiuo metu, kaip pati nurodė turi nedarbingumą, bet kadangi dirba (duomenys neskelbtini) ir neteko teisės vairuoti transporto priemones, atitinkamai bent laikinai bus priversta ieškotis kitokio pobūdžio darbo, ir tai turės įtakos jos pajamoms, šiuo metu ji su vaikais gyvena iš vaikų pašalpų, kurios yra itin mažos bei padedama brolio, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės, net ir minimalios 5 MGL dydžio taikymas esmingai apsunkintų kaltinamosios padėtį ir būtų neproporcinga priemonė. Esant išdėstytoms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą netaikytina.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. liepos 5 d., 16.50 val. iki 2020 m. liepos 6 d., 11.53 val., t. y. vieną dieną (b. l. 28, 35).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 36) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 36) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją A. J. (A. J.) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio turto – automobilio ,,Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

G. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. J., kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. J., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.