Utenos apylinkės teismo įsakymas

2014-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-286/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
1-117-286/2014
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00115-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Rimkus
Kaltinamasis
E. S.
Baudžiamoji byla Nr.1-117-286/2012Teisminio proceso Nr.1-59-1-00115-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.26.2.1.; 2.10.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Latožos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., G. P. ir A. B. 2014 m. balandžio 17 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, t.y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje veikdami bendrininkų grupėje, G. P. laikant rankomis A. S. pečių juostos srityje, A. B. kumščiu sudavus A. S. du kartus į veidą, E. S. sudavus A. S. ne mažiau dviejų kartų kumščiu į veidą, o pastarajam nukritus ant žemės, sudavus gumine žarna nukentėjusiajam ne mažiau trijų kartų į nugarą, po to A. B. ta pačia gumine žarna A. S. sudavus keturis kartus į nugarą, bendrais veiksmais E. S. su A. B. ir G. P. padarė nukentėjusiajam A. S. kraujosruvas abiejų vokų srityse, linijinius nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje, linijines kraujosruvas nugaros ir juosmens kairėje pusėje, padarydami A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė A. S. ir K. Š. visuomeninę rimtį.

E. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2014 m. balandžio 17 dienos vakare, apie 20 valandą, kartu su M. P., G. P., A. B. ir V. S., G. tėvo vairuojamu automobiliu AUDI 80, atvažiavo į Ignalinos rajono savivaldybės Bernotų kaimo parduotuvę. G. tėvas nuėjo į parduotuvę, o jie pasiliko automobilyje. Pamatė ateinantį A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Aplinkinių kaimų gyventojai skundėsi dėl A. S. chuliganiško elgesio, todėl sumanė šiek tiek jį paauklėti. Su G. išlipo iš automobilio ir, priėję prie A., liepė jam sėsti į automobilį. A. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės tarp jo ir A. B.. Automobilyje A. pasakė, kad veš jį į mišką. Tai pasakė juokaudami. Tuomet automobiliu pavažiavo apie 200 metrų, link buvusio senosios valgyklos pastato. Važiuojant A. ėmė muistėsi ir jam pavyko kažkokiu būdu atsidaryti dureles. Automobiliui sustojus, A. jį iš automobilio išstūmė ir išlipo ketindamas pabėgti, tačiau G. jį pagavo ir laikė. Jis sudavė du ar tris kartus kumščiu A. S. į veidą, pataikė į viršutinę nosies ir veido dalį. Greta buvęs A. B. taip pat sudavė A. S. vieną ar du kartus. Nuo smūgių A. S. nukrito ant žemės ir pasiliko gulėti. Tuomet jis nuėjo į automobilį, pasiėmė guminę traktoriaus hidraulinę žarną, kuri ten buvo numesta po traktoriaus remonto ir, atsinešęs ją, sudavė šia žarna gulinčiam A. S. kokius tris kartus į nugarą. Po to šią žarną paėmė A. B. ir ja sudavė A. per nugarą du kartus. G. P. A. nemušė, tik laikė jį tuo metu, kai jis mušė A. S. rankomis. Paskui G. P. pasakė, kad jau gana A. mušti. A. S. nuėjo link savo namų, o jie automobiliu grįžo prie parduotuvės. Ar matė pašaliniai asmenys, kada buvo mušamas A., jis nežino, bet mano, kad galėjo matyti, nes visa tai vyko dar šviesiu paros metu (b. l. 24-25, 29).

G. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 20 valandą, kartu su M. P., E. S., A. B. ir V. S., tėvo vairuojamu automobiliu AUDI 80, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes V. S. paprašė jį nuvežti į parduotuvę. V. S. nuėjo į parduotuvę, o jie pasiliko automobilyje. Pamatė link jų ateinantį A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Prisiminė, kad S. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), skundėsi, kad A. S. jį skriaudžia, todėl nusprendė jį pamokyti. Jis, E. ir A. išlipo iš automobilio. Tėvas tuo tarpu sėdėjo automobilyje ir išlipęs nebuvo. Kai A. priėjus, pasiūlė jam sėsti į automobilį. A. S. atsisėdo pats, be prievartos. Kažkuris iš gale sėdėjusių vaikinų A. pasakė, kad dabar jį veš į mišką. A. automobilyje pradėjo muistytis, bandė iš automobilio išlipti. Kartu su A. jie automobiliu pavažiavo apie 100 metrų nuo parduotuvės iki buvusios valgyklos pastato ir sustojo. Sustojus, A. pasilenkęs per E. S. atidarė automobilio dureles ir jie abu kartu iš automobilio iškrito. Iš automobilio išlipo jis ir A. B.. Tėvas tuo tarpu sėdėjo automobilyje ir išlipęs nebuvo. Kai jis išlipo iš automobilio, A. ir E. jau stovėjo prie automobilio galo, o A. bandė suduoti E. į veidą. Matė kaip tiek E., tiek A. sudavė A. gal po vieną ar po du kartus. A. juos nuo savęs bandė atstumti, todėl jis paėmė A. ir laikė už pečių. A. S. bandė ištrūkti, tačiau jis vis tiek jį laikė. Kažkuris iš vaikinų, negali įvardinti kuris, iš automobilio salono išsitraukė guminę traktoriaus hidraulinę žarną, kuri ten buvo numesta po traktoriaus remonto. Ta žarna tiek vienas, tiek kitas vaikinas sudavė A. į nugarą po keletą smūgių, kiek – neskaičiavo. Jis tuo tarpu laikė A. abiem rankomis, kad jis negalėtų ištrūkti. Paskui jis E. ir A. pasakė, kad jau gana A. mušti ir jį paleido. A. nuėjo link savo namų, o jie automobiliu grįžo prie parduotuvės. Ar matė pašaliniai asmenys, kai A. buvo mušamas, nežino, bet mano, kad galėjo matyti, nes visa tai vyko dar šviesiu paros metu (b. l. 38-39, 43-44).

A. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2014 m. balandžio 17 dieną, apie 20 valandą, kartu su M. P., G. P., E. S. ir V. S., G. tėvo vairuojamu automobiliu AUDI 80, atvažiavo į (duomenys neskelbtini). V. S. nuėjo į parduotuvę, o jie pasiliko automobilyje. Pamatė link jų ateinantį A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pamatę A., nusprendė jį šiek tiek paauklėti, nes jis nuolat gąsdina aplinkinių kaimų gyventojus, juos muša, o žmonės bijo ir į policiją nesikreipia. E. ir G. išlipo iš automobilio, priėjo prie A. ir liepė jam sėsti į automobilį. Jis atsisėdo pats, prievarta nebuvo pasodintas. A. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės tarp jo ir E. S.. Juokaudami A. pasakė, kad veš jį į mišką. Automobiliu pavažiavo šiek tiek toliau, link buvusio senosios valgyklos pastato. Važiuojant automobiliu A. muistėsi, spardėsi kojomis, nes norėjo išlipti iš automobilio, lipo per E., nes norėjo atsidaryti automobilio dureles ir išlipti į lauką. A. pavyko kažkokiu būdu dureles atsidaryti. Automobilis sustojo, A. iš automobilio E. beveik išstūmė. Neatsimena ar A. tuo metu norėjo pabėgti, bet gal ir norėjo, nes kiek prisimena G. jį laikė. Priėjo prie A. ir du kartus sudavė jam kumščiu į veidą, taip pat jam į veidą sudavė ir E. Nuo suduotų smūgių A. S. nukrito ant žemės, bandė keltis. E. atsinešė iš automobilio kažkokią guminę žarną ir sudavė ja kokius tris kartus A. į nugarą. Paskui žarną iš E. paėmė jis ir taip pat sudavė ja A. per nugarą, gal kokius keturis kartus. G. A. nemušė, tik laikė jį. Paskui G. pasakė, kad jau gana A. mušti. A. nuėjo link savo namų, o jie automobiliu grįžo prie parduotuvės. Ar matė pašaliniai asmenys, kad A. buvo mušamas - nežino, bet mano, kad galėjo matyti, nes visa tai vyko dar šviesiu paros metu (b. l. 60-61, 65).

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų balandžio 17 dieną, apie 20 valandą 10 minučių, ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link savo namų. Prie parduotuvės pastebėjo pilkos spalvos AUDI 80 markės automobilį ir prie jo stovinčius iš matymo pažįstamus vyriškius. Vienas iš vyrų E. pakvietė jį prieiti prie automobilio. Matė, kad vyrai yra išgėrę, be to, tarp jo ir vyrų anksčiau yra buvęs konfliktas dėl ardomų fermų, todėl stengėsi nereaguoti ir ėjo link namų. Prie jo priėjo G. P. ir pasakė, kad sėstų į automobilį. Jam atsisakius, į automobilį pasodintas prievarta. Sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, tarp A. ir E., G. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, automobilį vairavo G. tėvas M. Vaikinai jį gąsdino ir keikė, sakydami, kad veš į mišką. Jis išsigando ir, bandydamas išlipti pro galines duris, išstūmė iš automobilio E. Automobilis sustojo ir visi išlipo. Buvo arti nuo jo namų, maždaug už 50 metrų. Bandė bėgti, bet kažkuris iš vyrų jį sulaikė ir pradėjo mušti. M. P. įvykio metu iš automobilio išlipęs nebuvo ir nematė, kas ir kaip jį mušė. Kuris iš vaikinų kiek kartų jam sudavė ir kuo sudavė negali pasakyti, nes tuo metu buvo gerokai išsigandęs. Mušamas buvo rankomis ir kažkokia gumine žarna. Negali pasakyti, kiek iš viso buvo suduota smūgių, tačiau nemažiau penkių. Atsimena, kad G. jį laikė rankomis, kad neištrūktų, o tuo tarpu A. ir E. mušė. Abu kumščiais jam smūgiavo į veidą ir į kitas kūno vietas. Jam skaudėjo, buvo baisu. Jam nukritus ant žemės, kažkuris iš vaikinų atsinešė guminę žarną ir ja mušė jam per nugarą. Ant nugaros buvo mėlynės, skaudėjo. Mušė abu pasikeisdami. Paskui kažkuris iš vaikinų pasakė, kad jau gana mušti ir viskas pasibaigė (b. l. 5-6, 7-8).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų balandžio mėnesį, tikslios datos negali prisiminti, apie 20 valandą, nuo savo namų ėjo link motinos gyvenamojo namo. Lauke buvo šviesu, matomumas buvo geras. Prie buvusio valgyklos pastato pamatė stovintį automobilį AUDI. Pažino, kad šis automobilis yra M. P.. Prie automobilio pamatė muštynes. Matė, kad trise mušė vieną žmogų. Nematė kokie asmenys ir kokį žmogų mušė. Nuo pamatyto vaizdo pasijuto blogai, patyrė šoką. Buvo labai nesmagu, kad viduryje baltos dienos kažkas muša žmogų. Yra neįgalus, todėl žmogui visiškai niekuo negalėjo padėti, bet to su savimi neturėjo ir telefono. Kurį laiką pabuvo pas motiną namuose, vėliau grįžęs namuose rado savo sūnų A., kuris buvo gerokai sumuštas. A. papasakojo, kad būtent jis buvo mušamas prie buvusio valgyklos pastato tuo metu, kai jis ėjo pro šalį. Kuo buvo mušamas sūnus tuo metu nematė, bet paskui sužinojo, kad kažkokia gumine žarna bei kumščiais. Sūnus buvo mušamas viešoje vietoje, viduryje kaimo, praktiškai dienos metu. Mušantys asmenys visai nekreipė dėmesio į tai, kad juos mato kiti, pašaliniai asmenys. Jam toks mušančiųjų elgesys sukėlė lengvą šoką ir didelį nepasitenkinimą (b. l. 10, 11-12).

Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. balandžio 17 dieną, apie 20 valandą 10 minučių, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kaimo parduotuvės. Pamatė, kaip prie parduotuvės AUDI automobiliu privažiavo vyriškiai. Iš automobilio išlipo E. S., G. P. ir A. B.. Pro juos ėjo jo draugas A. S.. Kažkuris iš vyriškių priėjo arčiau ir liepė Aurimui sėstis į automobilį. A. atsisėdus, automobilis nuo parduotuvės nuvažiavo link buvusios valgyklos pastato. Nuvažiavo apie 300 metrų ir sustojo. Stebėjo kaip jie nuvažiuoja, nes bijojo, kad nieko nenutiktų jo draugui A. Sustojus automobiliui, jie išlipo ir visi mušė A. Kas ir kiek smūgių sudavė nematė, bijojo arčiau prieiti, nes galėjo primušti ir jį (b. l. 13).

Iš asmens apžiūros protokolo seka, kad 2014 m. balandžio 17 dieną apžiūrėjus A. S., ant jo veido matomos kraujosruvos abiejų paakių srityje, prakirsta apatinė lūpa. Ant nugaros matomi išilginiai apie 3 centimetrų pločio ir apie 15 centimetrų ilgio įdrėskimai išsidėstę per visą nugaros plotą (b. l. 15-17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G1321/14(01) seka, kad A. S. padarytos kraujosruvos abiejų vokų srityse, linijiniai nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje, linijinės kraujosruvos nugaros ir juosmens kairėje pusėje, paveikus daiktais, turinčiais ribotą linijinį ir pailgą kontaktinį paviršių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

E. S., G. P. ir A. B. kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiojo A. S. ir liudytojų A. S. ir K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, taip pat pačių kaltinamųjų E. S., G. P. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvada.

E. S., G. P. ir A. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nes jie viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę E. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino, gailisi, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelniausią bausmės rūšį, numatytą Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešuosius darbus.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. S. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Skirdamas bausmę G. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino, gailisi, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelniausią bausmės rūšį, numatytą Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešuosius darbus.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. P. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino, gailisi, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelniausią bausmės rūšį, numatytą Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje – viešuosius darbus.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui trisdešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti devyniasdešimt valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dviejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui trisdešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šešiasdešimt valandų viešųjų darbų.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. S. kardomosios priemonės neskirti.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šešiasdešimt valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dviejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui dvidešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti keturiasdešimt valandų viešųjų darbų.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. P. kardomosios priemonės neskirti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui trisdešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti devyniasdešimt valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dviejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui trisdešimt valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti šešiasdešimt valandų viešųjų darbų.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. kardomosios priemonės neskirti.

Kaltinamieji E. S., G. P. ir A. B., nesutikdami su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamieji paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamųjų prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ir išnagrinėjęs bylą bei pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Kęstutis Rimkus