Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-574-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-12
Bylos Nr.
1S-574-491/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
1 S – 574 – 491 / 2010

Teisėja Irena Stacevičienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. liepos 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs S. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010 m. gegužės 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 312 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

2010 m. balandžio 21 d. pareiškimu S. J. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. D. T. ir M. J. kapavietės išniekinimo, tačiau Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta. Šį nutarimą 2010 m. gegužės 8 d. S. J. apskundė Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu S. J. skundą atmetė. Pastarąjį vyriausiojo prokuroro nutarimą 2010 m. gegužės 25 d. pareiškėja skundė ikiteisminio tyrimo teisėjai, tačiau skundžiama 2010 m. birželio 14 d. nutartimi S. J. skundas taip pat buvo atmestas.

Skundu S. J. iš esmės prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir kitus su ją susijusius procesinius sprendimus. Nurodo, kad visos aplinkybės ją įtikino, jog padaryta veika yra K. D. T. ir M. J. kapo išniekinimas, nes veika buvo padaryta kapinėse ir pavogtos gėlės buvo skirtos mirusiesiems, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas. Be to, pareiškėja teigia anksčiau pastebėjusi sugadintą užrašą ant jos prižiūrimo kapo kryžiaus, nulaužtą medinio kryžiaus lentelę, išardytą minėto kapo akmeninį aptvarą, tačiau apie tai niekam nesakė, nes nežinojo, kas tai padarė.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. įtvirtinta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas <...> atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas <...> jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BK 312 str. 1 d. atsako asmuo, kuris suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą.

Pareiškėja S. J. mano, jog iškasant K. D. T. ir M. J. kapavietėje augusias gėles, ši kapavietė buvo išniekinta, tačiau toks pareiškėjos įsitikinimas yra neteisingas ir nepagrįstas faktiniais duomenimis.

Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pakankamai aiškiai ir išsamiai aprašyta BK 312 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvinė pusė – tai aktyvūs veiksmai, kuriais suardoma kapavietė (pats kapas, tvorelė ar kiti daiktai, skirti mirusiojo atminimui pagerbti), ant paminklo užrašomi įvairūs įžeidžiantys užrašai, kapavietės įrenginiai, skirti mirusiajam pagerbti ar paminklas užpilami dažais ir pan. Be jokios abejonės, tokių veiksmų sąrašas nėra baigtinis, todėl baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 312 str. 1 d. patraukti galima asmenį, atlikusį kitus, aukščiau nepaminėtus veiksmus. Tačiau vienas iš būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 312 str. 1 d., sudėties elementų yra tiesioginė asmens tyčia, rodanti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis išniekina kapavietę ir siekė ją išniekinti.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjos skunde minimoje kapavietėje augusias gėles iškasė A. Š. ir J. B.. Tačiau tai jos padarė ne siekdamas tyčia suardyti pareiškėjos artimųjų kapavietę, o norėdamos sutvarkyti savo giminių K. D. T. ir M. J. kapavietę bei norėdamos paruošti ją kitų gėlių pasodinimui. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad minėtoje kapavietėje augusias gėles iškasiusių A. Š. ir J. B. tyčia buvo nukreipta ne į kapavietės išniekinimą ar kitokios nepagarbos mirusiųjų atminimui demonstravimą, o atvirkščiai – gerbiant mirusiųjų atminimą ir siekiant puoselėti bei prižiūrėti minėtą kapavietę. Tokiu atveju iš tikro negalima tvirtinti, kad A. Š. ir J. B. elgėsi nusikalstamai, norėjo ir tiesiogiai siekė tyčia išniekinti kapavietę ar parodyti kitokią nepagarbą mirusiųjų atminimui, todėl nėra ir šios nusikalstamos veikos sudėties. Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas pagal S. J. pareiškimą, BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 168 str. 1 d. prasme, nebuvo pradėtas bei skundai dėl to buvo atmesti teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėja skundą nagrinėjančiam teismui taip pat nurodė naujas aplinkybes – anksčiau pastebėtą sugadintą užrašą ant K. D. T. ir M. J. kapavietės kryžiaus, nulaužtą medinio kryžiaus lentelę bei išardytą minėto kapo akmeninį aptvarą. Tačiau šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo institucijoms, baudžiamojo proceso įstatymo įpareigotoms tirti jas, S. J. nenurodė, todėl jos nebuvo patikrintos bei aptartos jų priimtuose ir su skundžiama apylinkės teismo nutartimi susijusiuose procesiniuose sprendimuose. Šioje stadijoje naikinti ankstesnius procesinius sprendimus vien tik dėl naujai pareiškėjos nurodytų, bet ikiteisminio tyrimo institucijų netirtų bei neįvertintų aplinkybių, pagrindo nėra. Juolab, kad ir šios aplinkybės pareiškėjos nurodytos labai aptakiai ir nekonkrečiai.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi S. J. skundą dėl 2010 m. gegužės 18 d. Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atmetė teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

S. J. skundą atmesti, o Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus