Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-19 · Civilinė byla Nr. 2-963/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
2-963/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
Trečiasis asmuo
J. M., uždarosios akcinės bendrovės „Eriadas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-963/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų J. M., uždarosios akcinės bendrovės „Eriadas“, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės statyba“ bei Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties, kuria patvirtintas trečiojo asmens J. M. finansinis reikalavimas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-3153-619/2012),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo UAB „Prostinvest“ (iki 2009 m. spalio 29 d. buvęs UAB „Baltijos ąžuolas“) bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta asociacija „Intekta“ (1 b. t., 4-6 l.). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to paties apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi pagal bankroto administratoriaus prašymą buvo patvirtinti atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – kreditorės J. M. 5 722 350,68 Lt dydžio finansinis reikalavimas, grindžiamas 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis bei 2008 m. gruodžio 31 d. Akcijų perdavimo – priėmimo aktu, o 2010 m. spalio 18 d. teismo nutartimi atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto (1 b. t., 122, 124 l.; CPK 179 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs trečiojo asmens (BUAB „Prostinvest“ kreditoriaus) Danske Bank A/S atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditorės J. M. 5 722 350,68 Lt finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje, tačiau 2011 m. sausio 27 d. nutartimi jį vėl patvirtino (1 b. t., 7-11 l.). Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi (kurios dalis dėl kreditorės J. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi) buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditorės J. M. 5 722 350,68 Lt finansinis reikalavimas, ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (1 b. t., 20-33, 58-72 l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 211 m. gruodžio 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-545/2011) konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas kreditorės J. M. finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, tik perrašė bankroto administratoriaus 2010 m. liepos 1 d. prašymo tekstą, nors byloje nebuvo esminių nurodytos kreditorės pareikšto reikalavimo kilmę bei jo susidarymą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl pagal bylos duomenis nebuvo galimybės ne tik patikrinti atsakovo prievolių šiai kreditorei atsiradimo pagrindo, bet ir jų dydžio, dėl ko kreditorės J. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai išnagrinėtas, o pagal byloje esančius įrodymus šio klausimo nebuvo galima iš esmės išnagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs kreditorės J. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, 2012 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino nurodytos kreditorės iš viso 5 109 072,2 Lt (4 796 000 Lt skola + 313 072,22 Lt palūkanos) finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje (1 b. t., 186-188 l.).

Nurodė, kad 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias J. M. ir J. M. perdavė, o atsakovas įsigijo už 4 800 000 Lt UAB „BĄ investiciniai projektai“ 8 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (2008 m. gruodžio 31 d. Akcijų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad atsakovo skola – 4 796 000 Lt), yra galiojančios, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus apie UAB „BA Investiciniai projektai“ turimą turtą - 1,0397 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2007 m. kovo 5 d. sudarė 11 000 000 Lt, o šio turto ateities (2008 m. gegužės 1 d.) rinkos vertė – nuo 60 800 000 Lt iki 63 600 000 Lt, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad aukščiau paminėtomis sutartimis parduotų akcijų kaina, kuri buvo nustatyta šalių susitarimu, yra nereali, be to, pažymėjo, kad proceso šalys nepateikė įrodymų, jog ši kaina akivaizdžiai neatitiktų rinkos vertės sandorių sudarymo momentu (CPK 178 str.). Dėl to teismas konstatavo, jog pagrįstas ir įrodytas kreditorės J. M. finansinis reikalavimas dalyje dėl atsakovo 4 796 000 Lt skolos.

Teismo teigimu, 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių 5.1 punkte numatytas netesybų dydis (15 proc.) yra per didelis, todėl jis mažintinas nuo kreditorės prašytos patvirtinti 926 350,68 Lt palūkanų sumos iki 313 072,22 Lt palūkanų (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., 6.258 str. 3 d.).

Dėl nurodyto teismas sprendė, jog patvirtintinas iš viso 5 109 072,2 Lt dydžio kreditorės J. M. finansinis reikalavimas, kurį sudaro 4 796 000 Lt skola ir 313 072,22 Lt palūkanos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Trečiasis asmuo J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas 313 072,22 Lt dydžio finansinis reikalavimas, sumažinus palūkanų dydį, ir klausimą išspręsti iš esmės – papildomai patvirtinti nurodytos kreditorės 620 434,78 Lt sumos finansinį reikalavimą (2 b. t., 15-19 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 5.1 punkto ir CK 6.37 straipsnio bei 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko buvo be pagrindo sumažintas kreditorės finansinis reikalavimas dalyje dėl palūkanų. Teismas neturėjo nei faktinio (šalys neginčijo palūkanų dydžio), nei teisinio pagrindo iš dalies patvirtinti kreditorės reikalavimą dėl palūkanų sumos, ją sumažinant nuo 926 350,68 Lt iki 313 072,22 Lt.Šalių sutartos 15 proc. metinės palūkanos nėra neprotingai didelės, dėl ko nėra pagrindo jas mažinti (CK 6.210 str.). Nagrinėjamu atveju iš esmės buvo sudarytas komercinis sandoris, todėl, atsižvelgiant į didelę piniginės prievolės sumą, nesutarus dėl papildomų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonių, nėra pagrindo jas mažinti. Be to, pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, mokėjimo prievolei atsiradus 2008 m. antrajame pusmetyje, būtų mokamos 11,48 proc. metinės palūkanos, o tuo metu banke už indėlį buvo mokamos 10 proc. metinės palūkanos.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Dankse Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (2 b. t., 8-10 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių ir neatskleidė finansinio reikalavimo pagrįstumo kilmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-1385/2011) nurodymus ir neįvertino pirminių finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų atitikimo atsakovo buhalteriniams dokumentams, nors iš bylos duomenų matyti, jog akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai nebuvo įtraukti į atsakovo buhalterinius dokumentus, jie nėra apskaityti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, o tai sudaro pagrindo teigti, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos, siekiant turėti tokį finansinį reikalavimą, kuris leistų iš esmės priimti bankrutuojančioje įmonėje svarbius sprendimus.Iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, iki kokio dydžio ir kodėl buvo sumažintas netesybų dydis būtent iki 313 072,22 Lt sumos. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kodėl susidarė netesybos, bei fakto, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos tarp susijusių asmenų.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Eriadas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (2 b. t., 1-3 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė susitarimo dėl akcijų pardavimo momentą, kadangi dėl akcijų nuosavybės perleidimo faktiškai buvo susitarta ne 2007 m. sausio 29-30 d., bet 2008 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat neištyrė ir neįvertino 2008 m. gruodžio 31 d. buvusios UAB „BĄ investiciniai projektai“ turimo turto ir ekonominės padėties bei bendros rinkos situacijos, tarp jos ir duomenų, kad vienintelis UAB „BĄ investiciniai projektai“ turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2007 m. spalio 31 d. buvo perleistas UAB „BA Pilaitė“ ir įkeistas prievolių Dankse Bank A/S įvykdymui užtikrinti. Be to, teismas neįvertino aplinkybių, jog akcijų įsigijimas ir finansinių įsipareigojimų padidėjimas neatspindėtas atsakovo balanse bei akcininko pasikeitimo sandoris neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, jog kreditorė, atsakovas ir UAB „BĄ investiciniai projektai“ yra susiję asmenys, kurių sandoriai turi būti vertinami kritiškai, o UAB „BĄ investiciniai projektai“ akcijų, kreditorės perleistų atsakovui, kaina 2008 m. gruodžio 31 d. buvo akivaizdžiai per didelė.Sandoris, kurio pagrindu kreditorė prašo patvirtinti jos finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, yra niekinis, nes sudarytas tik dėl akių (CK 1.86 str.), o tai patvirtina aplinkybės, kad sandoriai (turto įsigijimas ir įsipareigojimų padidėjimas) neatsispindi atsakovo 2008 m. balanse, kad UAB „BĄ investiciniai projektai“ akcininkų pasikeitimas nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Akivaizdu, kad, turint tikslą sukurti formalų pagrindą kreditorės finansiniam reikalavimui atsakovo bankroto byloje, buvo sukurtas mechanizmas, susitariant dėl akcijų kainos iki UAB „BĄ investiciniai projektai“ turto pardavimo, o faktiškai akcijas perleidžiant vėliau.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo RUAB „Nemenčinės statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (2 b. t., 5-7 l.). Atskirąjį skundą grindžia analogiškais argumentais kaip ir trečiasis asmuo UAB „Eriadas“.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. M. atsiliepime į kitų trečiųjų asmenų atskiruosius skundus prašo juos atmesti (2 b. t., 30-41 l.). Nurodo, kad apygardos teismas įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi nustatytą nurodymą finansinėje apskaitoje esančią suvestinę informaciją palyginti su skolinio įsipareigojimo atsiradimą ir jo dydį pagrindžiančiais pirminiais dokumentais ir tinkamai ištyrė bei įvertino 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, 2008 m. gruodžio 31 d. Akcijų perdavimo – priėmimo akto, 2009 m. spalio 30 d. atsakovo balanso bei Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. (21.26)-447-309 duomenis, kurie patvirtina, jog Akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai realiai įvyko. Kreditorės teigimu, įsigytų akcijų galimas (ne)apskaitymas atsakovo 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose neturi teisinės reikšmės fakto dėl įsipareigojimų kreditorei egzistavimo konstatavimui. Be to, pasak kreditorės, UAB „BĄ investiciniai projektai“ akcijų perleidimo metu (2008 m. gruodžio 31 d.) turėjo (ir tebeturi) dar vieną vertingą 1,0024 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta įmonė pardavė už 10 620 000 Lt, kuriuos panaudojo veiklos vykdymui, be to 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „BĄ investiciniai projektai“ turtas sudarė 21 566 868 Lt, o nuosavas kapitalas – 12 193 500 Lt. Pažymi, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą dėl UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2007 m. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, neturėjo pastabų nei dėl akcijų vertės, nei dėl šių sandorių, o tai patvirtina, jog akcijų perleidimo sandoriai, atitinkantys įstatymo reikalavimus, realiai įvyko.

Atsakovas atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Eriadas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį (2 b. t., 24-28 l.). Nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų dokumentus, iš kurių kreditorė kildina finansinį reikalavimą (2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei 2008 m. gruodžio 31 d. Akcijų perdavimo – priėmimo aktą), bei įrodymus, pagrindžiančius akcijų perleidimo aplinkybes (tarp jų 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. (21.26)-447-309 duomenis), ir, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį.

Tretieji asmenys UAB „Eriadas“ ir RUAB „Nemenčinės statyba“ atsiliepimuose į trečiųjų asmenų UAB „Eriadas“, RUAB „Nemenčinės statyba“ ir Danske Bank A/S atskiruosius skundus prašo juos patenkinti (2 b. t., 22-23 l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.).

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl kreditorės J. M. finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, kelis kartus pareikalavo pateikti kreditorės J. M. prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindą ir jo susidarymą patvirtinančius įrodymus, taip pat UAB „BĄ investiciniai projektai“ finansinius duomenis (1 b. t., 99-111, 125-129 l.). Taigi teismas, spręsdamas ginčą bankroto byloje, kurioje egzistuoja viešasis interesas, atsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų nurodymus ir ėmėsi aktyvių veiksmų įrodinėjimo procese (CPK 179 str.). Todėl apeliantai (tretieji asmenys) be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties nurodymus.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (tarp jų 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, 2008 m. gruodžio 31 d. Akcijų perdavimo – priėmimo akto, atsakovo BUAB „Prostinvest“ ir UAB „BĄ investiciniai projektai“ finansinės atskaitomybės dokumentų, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo pažymos Nr. 515V:07 SV bei šio sklypo 2007 m. spalio 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 30 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. (21.26)-447-309 ir kitų įrodymų duomenis) turėjo pagrindo patvirtinti kreditorės J. M. finansinio reikalavimo dalį dėl 4 796 000 Lt skolos, grindžiamos 2007 m. sausio 29 d. ir 2007 m. sausio 30 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis bei 2008 m. gruodžio 31 d. Akcijų perdavimo – priėmimo aktu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų įrodymų visetą, teisingai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „BĄ investiciniai projektai“ akcijos buvo perleistos atsakovo nuosavybėn už nepagrįstai didelę kainą, o tokių duomenų apeliantai nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 185, 302, 314, 338 str.). Pažymėtina ir tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys, ginčydami parduotų akcijų vertę, neprašė teismo skirti ekspertizės dėl jų vertės nustatymo (CPK 212 str.).

Iš bylos duomenų matyti, jog aukščiau nurodytas akcijas kreditorė J. M. pardavė atsakovui už 4 800 000 Lt, o atsakovas, kuriam nuosavybės teise nurodytos akcijos priklauso nuo 2008 m. gruodžio 31 d. (Akcijų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo), su kreditore laiku neatsiskaitė ir liko jai skolingas 4 796 000 Lt (1 b. t., 113-121 l.). Nors apeliantai (tretieji asmenys) teigia, kad kreditorė 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovui pardavė akcijas už nepagrįstai didelę kainą, kadangi tuo metu UAB „BĄ investiciniai projektai“ neturėjo jokio turto, Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog paminėta įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo nekilnojamojo turto, tarp jo – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, be to, pagal 2007 m. spalio 31 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, UAB „BĄ investiciniai projektai“ gavo 10 620 000 Lt, o pagal nurodytos įmonės balansą bendrovė 2009 m. lapkričio 30 d. turėjo iš viso 15 428 643 Lt turto, tarp jo 4 999 022 Lt nuosavo kapitalo, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 10 429 621 Lt (2 b. t., 42-48 l.; CPK 179 str. 3 d.). Beje, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 30 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. (21.26)-447-309 nurodyta, jog atsakovo buvęs direktorius pateikė paaiškinimą, pagal kurį, įsigyjant UAB „BĄ investiciniai projektai“ akcijas, buvo remtasi rinkos tendencijomis, įvertintas bendrovės valdomas turtas (ypač sklypai, skirti statyboms), veiklos pelningumas praeitais bei ateities laikotarpiais, įgyvendinti ir planuojami įgyvendinti projektai.

Nepagrįsti ir apeliantų (trečiųjų asmenų) atskirųjų skundų argumentai, kad Akcijų pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių (CK 1.86 str.; CPK 185 str.).

Iš aukščiau paminėtos Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos, kurios duomenys pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi didesnę įrodomąją galią nei kiti rašytiniai įrodymai, matyti, jog Akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymas buvo įtvirtintas įrašu Akcininkų registravimo žurnale, o apeliantų nurodytos aplinkybės, kad Akcijų pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo įtrauktos į atsakovo buhalterinius dokumentus ir akcininkų pasikeitimas nebuvo užregistruotas Juridinių asmenų registre, nesudaro pagrindo teigti, jog paminėti sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, t. y. pripažintini niekiniais ir negaliojančiais (CPK 176, 185 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nepaneigti kreditorės teiginiai, jog jos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas nurodytas atsakovo BUAB „Prostinvest“ 2009 m. spalio 30 d. balanso „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ skiltyje bei atsakovo kreditorių sąraše.

Dėl aukščiau nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, tarp jų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad patvirtintinas kreditorės 4 796 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje, tinkamai pritaikydamas ir materialinės teisės normas.

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir trečiųjų asmenų J. M. bei Danske Bank A/S atskirųjų skundų argumentai dėl teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta kita dalis (313 072,22 Lt dydžio) kreditorės finansinio reikalavimo.

Pagal CK 6.261 straipsnį skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 str. 1, 3 d.), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.), priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. „Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga“ Nr. AC-37-1).

Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia kreditorė, turėjo teisę spręsti klausimą dėl kreditorės reikalaujamų palūkanų dydžio sumažinimo (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.).

Pagal Akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių 5.1 punktų nuostatas, atsakovui (pirkėjui) vėluojant sumokėti kreditorei J. M. ir jos sutuoktiniui J. M. (pardavėjams) Sutartyje nustatytą akcijų pirkimo kainą, atsakovas įsipareigojo mokėti pardavėjams 15 proc. metines palūkanas nuo neapmokėtos pirkimo kainos iki nurodytos sumos visiško sumokėjimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgęs į sutarčių pobūdį (Akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, sudarytos tarp susijusių asmenų), neatsiskaitymo laikotarpį (nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki atsakovo bankroto bylos iškėlimo (2010 m. vasario 17 d.), taip pat į kitas aplinkybes, tarp jų į tai, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Akcijų perdavimo – priėmimo akte, konstatavus, jog atsakovas yra skolingas kreditorei ir jos sutuoktiniui 4 796 000 Lt, šalys nenustatė naujo (galutinio) atsiskaitymo termino, turėjo pagrindo sumažinti palūkanų dydį iki 313 072,22 Lt, kuris faktiškai atitinka įstatyme nustatytą palūkanų dydį (6 proc.; CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirųjų skundų argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėKonstantinas Gurinas Kazys Kailiūnas