- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- I-5857-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05541-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Donatas Vansevičius, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. ir 2015 m. birželio 16 d. nutartimis priimtas nagrinėti pareiškėjo A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (1–5 b. l.), kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-8729(11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu nuo 1999-11-06 jam paskirta 1 601,39 Lt dydžio pareigūno valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 įsigaliojusi Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), jam buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Pareiškėjo manymu, jo pensija, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi taikant mažinimo koeficientą 0,8, buvo sumažinta dideliu mastu, taip pat pratęsus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nurodytu pagrindu 2012-2013 metams, buvo pasielgta neteisėtai, pažeidžiant konstitucinius teisėtumo, lygiateisiškumo principus.
Atsakovė Vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (48 b. l.). Nurodė, kad pareiškėjo pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri atitiko Konstituciją. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, 2012-2013 metams taip pat neprieštaravo Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad pareiškėjo pensijos sumažinimas 2012-2013 metais buvo teisėtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus.
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos išmokėjimo pareiškėjui.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 1999 m. lapkričio 24 d. patvirtinta Išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 158682 nuo 1999 m. lapkričio 6 d. neterminuotai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (51 b. l.).
Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareiškėjui mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (53-54 b. l.).
Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jam nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. buvo mokama sumažinta pensija ir pateikti pažymą apie neišmokėtos pensijos dydį. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjas prašė priimti sprendimą kompensuoti jam visais pagrindais sumažintą pensijos dydį už visą sumažinimo laikotarpį (55 b. l.).
Vidaus reikalų ministerija 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1D-8729(11), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-560-168/2014 pareiškėjui priteista valstybinės nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, dalį, likusi skundo dalis dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, priteisimo atmesta kaip nepagrįsta. Vykdant šį teismo sprendimą pareiškėjui išmokėta 14166,17 Lt. Pažymėta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokama visa paskirto dydžio pensija (52 b. l.).
Dėl pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nagrinėjamam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Aplinkybė, kad pensija pareiškėjui sumažinta dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai priėmimo, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą, tačiau nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.
Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2012–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo sumažinta pagrįstai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti sumažintos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-8729(11), kuriuo atsakovė atsisakė nagrinėti jo prašymą kompensuoti visais pagrindais sumažintą valstybinės pensijos dalį už visą sumažinimo laikotarpį.
Kaip matyti, atsakovė sprendimą grindė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Vidaus reikalų ministerija atsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-560-168/2014 pareiškėjui priteista valstybinės nepriemoka, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., o likusi skundo dalis dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, priteisimo atmesta kaip nepagrįsta.
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-560-168/2014 pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydamas įpareigoti atsakovus išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos visą nesumokėtą pensijos dalį (iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėta pensijos dalis sudaro 37 078,31 Lt) bei įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją mokėti visą paskirtą pensiją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Atnaujino terminą skundui paduoti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo ir įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti A. B. 14 166,17 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, minėtu 2014 m. sausio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-560-168/2014 buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundo reikalavimas iš atsakovo priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikytų Laikinojo įstatymo nuostatų. Sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 1D-8729(11) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymo dalį dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, atsisakė nepagrįstai. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismui nustačius, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo teisėtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į šiuo laikotarpiu susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1D-8729(11) dalies, kuria nepagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., panaikinimas ir grąžinimas Vidaus reikalų ministerijai nagrinėti iš esmės šią prašymo dalį pareiškėjo teisių realiai neapgintų, o tik užtęstų kilusio ginčo nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo aptariamą skundo reikalavimą ir panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1D-8729(11) aptariamą dalį, todėl ši skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.