Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, administracine tvarka baustas, teistas 3 kartus: 1) 2010-06-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., laisvės apribojimas 4 mėn., pareigojimas per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas 2009-09-20, 1 arešto parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 3 mėn. 28 d., įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą; 2) 2010-11-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., laisvės apribojimo bausme 4 mėn., įpareigojant per 3 mėnesius atlyginti A. G. IĮ „Valina“ nusikalstama veika padarytą 291,82 Lt turtinę žalą, ir neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 2 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 3) 2012-08-03 pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 2 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta pagal 2010-11-30 nuosprendį atlikta visa bausmė, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-06-21 iki 2012-08-03, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent: 2012 m. rugpjūčio 18 d. apie 18.30 val. viešoje vietoje, Mažeikių mieste, Sodų gatvės parkelyje, įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, be jokios priežasties sudavė iš rankos kumščių ne mažiau penkiolika smūgių nukentėjusiajam M. K. į įvairias kūno vietas, t. y. veidą ir galvą ir ne mažiau penkių smūgių iš alkūnės į nugarą, dėl ko M. K. buvo padarytas veido sumušimas, muštinė nosies nugarėlės žaizda, nosies kaulų lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, o būtent: 2012 m. rugpjūčio 18 d. apie 18.30 val. viešoje vietoje, Mažeikių mieste, Sodų gatvės parkelyje, iš chuliganiškų paskatų, tyčia iš rankos kumščių sudavė ne mažiau penkiolika smūgių nukentėjusiajam M. K. į įvairias kūno vietas, t. y. veidą ir galvą ir ne mažiau penkių smūgių iš alkūnės į nugarą, padarė veido sumušimą, muštinę nosies nugarėlės žaizdą, nosies kaulų lūžimą ir sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis E. J. kaltu neprisipažino ir parodė, jog tą dieną buvo jo gimtadienis ir jis tiksliai žino, ką veikė. Jis nieko nesumušė ir niekam nieko nepadarė.

LR BK 284 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan., pvz., dažniausiai tai pasireiškia, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007 Teismų praktika Nr. 28), kitais atvejais kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Kaltinamojo E. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jis suduodamas smūgius į veidą, galvą bei nugarą nukentėjusiajam padarė veido sumušimą, muštinę nosies nugarėlės žaizdą, nosies kaulų lūžimą, o nosies kaulų lūžimas sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra tokie sužalojimai sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokie E. J. aktyvūs veiksmai, smūgių sudavimas į veidą, galvą bei nugarą rankomis, padaryti iš chuliganiškų paskatų, kadangi be jokios priežasties, viešoje vietoje sumuštas nukentėjusysis, kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat kaltinamojo E. J. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą, sumušė nukentėjusįjį M. K., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, savo aktyviais veiksmais, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, galvą bei nugarą, taip E. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, juolab, kad tokiais jo veiksmais buvo pasipiktinę praeiviai ir jį ramino jo draugas.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. J. viešoje vietoje be jokios priežasties, tai yra nesant jokioms asmeninėms aplinkybėms, kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, jog vieni kitų nepažinojo, tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam M. K. rankos kumščiais bei alkūne į veidą, galvą bei nugarą, taip jį sužalojęs sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai byloje patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų E. B. parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teisme liudytojas E. B. patvirtino, taip pat liudytojos V. P. teisme duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis, jog smūgius nukentėjusiajam M. K. sudavė būtent kaltinamasis E. J.. Teismas abejoti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais neturi pagrindo. Nors nukentėjusiojo parodymai skiriasi duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau esminiai parodymai atitinka byloje esančią medžiagą bei kitų liudytojų parodymams. Nukentėjusysis patvirtino teismui, jog po suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę, tai galėjo įtakoti, jo duodamus parodymus apie asmenį jį sumušusį ir tam tikrus jo požymius. Tačiau teisme pamatęs kaltinamąjį nukentėjusysis be jokių abejonių patvirtino teismui, jog jį sumušė būtent E. J. ir jį pamatęs jis atpažino, kaip asmenį jį sumušusį. Pažymėtina ir tai, jog E. J., kaip asmenį sumušusį M. K., ikiteisminio tyrimo metu atpažino liudytojas E. B., o teisme jį nurodė liudytoja V. P.. Be to, byloje nėra nustatyta duomenų, jog nukentėjusysis ir liudytojai turėtų, kokio nors suinteresuotumo pakenkti kaltinamajam E. J.. Tuo tarpu kaltinamojo pozicija neigti, jog jis įvykdė šias nusikalstamas veikas laikytina, kaip gynybinė pozicija, nors ikiteisminio tyrimo metu E. J. tvirtino, kad negali pasakyti, kur tiksliai buvo ir ką veikė M. K. sumušimo dieną, kadangi praėjo daug laiko ir neprisimena. Tuo tarpu teisme, pradėjo nuosekliai dėstyti, ką veiką tą dieną, nes tai buvo jo gimtadienis ir tvirtinti, jog jo alibi gali patvirtinti kiti asmenys, nors konkrečiai nurodyti negalėjo, todėl tai vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti bausmės. Visa byloje esančių įrodymų visuma tik patvirtina kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo E. J. agresyvus elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. dispozicijoje ir to norėjus.

Taigi, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo E. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką, todėl jis baustinas už šių nusikaltimų padarymą.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 5 ir 60 str.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, nusikaltimas viešajai tvarkai bei vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nedirbantis (1 t. 72 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t. 71 b. l.), kurį laiką dirbo UAB „MP Logistika“ (2 t. 87-88 b. l.) ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t. 86 b. l.), anksčiau teismo teistas 3 kartus (1 t. 51-64 b. l.), naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 t. 1-6 b. l.), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (1 t. 66-67 b. l.), turintis pastovią gyvenamąją vietą (1 t. 70 b. l.), nevedęs, 2001-04-02 lankėsi UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre dėl emocinio elgesio sutrikimo (1 t. 74 b. l.). Teismas skirdamas bausmę vadovaujasi LR BK 56 straipsniu, tai yra recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad E. J. bausmės tikslai bus pasiekti, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, tai yra 1 metus 5 mėnesius, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, tai yra 9 mėnesius.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant griežtesne bausme paskirta pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., apimant švelnesnę bausmę paskirtą už veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir skirtina subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2012-08-03 nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant prie 2012-08-03 nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Kaltinamajam E. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. 87, 88 b. l.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nuketėjusysis M. K. pateikė civilinį ieškinį prašydamas iš E. J. priteisti jam padarytą neturtinę žalą 10000,00 Lt (1 t. 129-130 b. l.) ir jo dydį grindė tuo, jog dėl E. J. padarytos nusikalstamos veikos ir sutrikdytos sveikatos jam ilgą laiką maudė kūną, nemalonūs skausmai, kurie prisidėjo prie jo ligos – epilepsijos, paūmėjimo. Jis buvo sumuštas dienos metu matant aplinkiniams žmonėms, buvo pažemintas, juto dvasinį sukrėtimą, atsidūrė emocinėje depresijoje, patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą. Šiuo metu matosi, jog nosis buvo sumušta ir dėl to turi aiškintis pažįstamiems, jog nėra chuliganas. Be to, jam buvo grasinama, dėl ko jis patyrė papildomų baimių ir bijo vienas vaikščioti gatvėmis, kad jo vėl neužpultų ir nesumuštų.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiajam M. K. neturtinė žala yra 5000,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, dėl nukentėjusiojo M. K. gydymo išlaidų atlyginimo, tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis E. J. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. K., todėl privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužalotų asmenų sveikatos priežiūros išlaidas, kurios sudaro 104,40 (1 t. 37 b. l.) ir priteistina iš E. J. 104,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t. 35-36 b. l.) (LR BPK 305 straipsnio 5 dalis ir LR CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (LR BPK 106 str. 2 d.). Nukentėjusiajam M. K. 2012-11-09 Šiaulių garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-4097(7.3175) buvo teikta antrinė teisinė pagalba (1 t. 133 b. l.) ir už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 623,20 Lt nuostolių (2 t. 85 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo E. J. priteistina 623,20 Lt valstybei už nukentėjusiajam M. K. sutektą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2012-08-03 nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant ir E. J. skirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. J. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. J. nukentėjusiajam M. K. 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. J. 104,40 Lt (vieną šimtą keturis litus ir 40 centų).

Priteisti iš kaltinamojo E. J. valstybei 623,20 Lt (šešis šimtus dvidešimt tris litus ir 20 centų) už nukentėjusiajam M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje.

Išaiškinti E. J., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.