Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirba „C.“ (duomenys neskelbtini), turinti nepilnametį vaiką, kuris gyvena su buvusiu vyru, teista:

1) 2020-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2) 2022-07-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį –– 35 parų areštu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams su įpareigojimais.

2022-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta papildoma pareiga – išdirbti per bausmės vykdymo atidėjimą 20 valandų nemokamų darbų.

2022-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymas ir J. B. pasiųsta atlikti 2022-07-08 nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

3) 2023-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

2024-06-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi 2023-12-18 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 120 valandų trukmės viešųjų darbų bausmė pakeista į 40 dienų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

4) 2024-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 35 valandas per mėnesį visuomenės labui.

5) 2024-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant ją per mėnesį neatlygintinai dirbti po 35 valandas visuomenės labui.

2024-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2024-06-27 nutartimi, 2024-02-15 ir 2024-04-09 teismo baudžiamaisiais įsakymais, ir J. B. paskirta subendrinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 4 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje. Į subendrintą bausmę įskaityti 2024-06-27 nutartimi, 2024-02-15 ir 2024-04-09 teismo baudžiamaisiais įsakymais įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės.

6) 2024-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis –– 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų įskaitant alkoholį.

2024-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos bausmės, paskirtos 2024-05-09 nuosprendžiu ir 2024-07-22 nutartimi, ir J. B. paskirta subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją: per 4 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio. Į subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-06-27 nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-15 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-09 teismo baudžiamaisiais įsakymais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-09 nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės dalys.

7) 2024-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas –– 20 parų areštu.

2025-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, subendrintos bausmės, paskirtos 2024-10-30 nuosprendžiu ir 2024-11-04 nutartimi, ir J. B. paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Į galutinės subendrintos arešto bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-04 nutartimi įskaityti laikotarpiai.

8) 2025-06-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį –– 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2025-03-20 nutartimi, ir J. B. paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-20 nutartimi atliktos ir įskaitytos bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent ji, 2023-12-27 apie 19.12 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į vaistinę „G.“, esančią prekybos centre „P.“, (duomenys neskelbtini), nuo prekybos lentynų slapta paėmė šias kosmetikos prekes: 35,56 Eur vertės „SVR“ serumą su retinoliu; 35,56 Eur vertės „SVR“ serumą su vitaminu C; 41,64 Eur vertės „SVR“ veido kremą suglebusiai odai; 41,64 Eur vertės „SVR“ kremą su probiotikais; 40,76 Eur vertės „SVR“ regeneruojantį kremą, ir supratusi, kad buvo pastebėta vaistinės darbuotojos, pasišalino iš vaistinės už prekes nesusimokėjusi. Tokiu būdu J. B. atvirai pagrobė svetimą, UAB „G.“ priklausantį 195,16 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31).

Kaltinamoji J. B. teisme savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad įvykdė vagystę, taip pat pripažino, kad pavogė kaltinime nurodytas prekes, tačiau ginčijo, kad vagystę įvykdė atvirai. Nurodė, kad visada stengiasi pavogti kuo tyliau, ramiau ir nepastebėta išeiti. Vagystę prisimena. Užėjo į PC „P.“, ėjo pro vaistinę, pamatė, kad vaistinėje nebuvo žmonių. Darbuotojos irgi nebuvo, nebent gal tik prie kasos ar sandėlyje buvo. Buvo galimybė, tai paėmė prekes. Visi kremai buvo palei sieną arčiau išėjimo. Ji tik užėjo į vaistinę ir ją lentynos užstojo. Tiksliai neprisimena, kiek prekių paėmė, tačiau tikrai paėmė. Paimtas prekes susidėjo į rankinuką. Prie jos vaistinėje niekas nebuvo priėjęs, bent jau nepamena. Susidėjusi prekes išėjo į lauką. Paimtas prekes pardavė turguje ar lombarde. Jai atrodo, kad buvo vakaras, tai lombarde pardavė. Už prekes gavo trečdalį prekių vertės sumos. Įvykdė vagystę, nes tuo metu vartojo narkotikus, buvo priklausoma, taip pat dar vartojo alkoholį. Pati savanoriškai lankėsi pas psichiatrą. Vagystės metu nedirbo.

Teisme pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu antros apklausos metu duotus parodymus, kad „Ją pastebėjo vaistinės darbuotoja, tačiau ji vis tiek išėjo su prekėmis, kadangi jai reikėjo pinigų, norėjo tas prekes parduoti. Kremus vaistinėje sumanė pagrobti spontaniškai. Pagrobtus kremus Kalvarijų turguje parduodavo nepažįstamiems žmonėms. Pinigus gautus už prekes išleido narkotikams. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi ir nori atlyginti padarytą žalą.“ (t. 1, b. l. 164-166). Kaltinamoji J. B. nurodė, jog pirmesni jos parodymai yra „šviežesni“. Nepamena, kad vaistinės darbuotoja ją fiziškai būtų stabdžiusi.

Motyvuojamoji dalis

Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamoji patvirtino, kad atpažįsta save.

Liudytoja A. B. apklausiama teisme parodė, kad įvykis įvyko prieš maždaug pusantrų metų, gruodį. Darbo metu atrodė, kad vaistinė tuščia. Ji tvarkė prekes. Išgirdo krebždėjimą, nuėjo prie savo kasos ir pamatė, kad yra kaltinamoji, kuri prie lentynų žiūrinėjo prekes. Pastebėjo, kad viena lentyna, kurioje turėtų stovėti kremai, yra tuštoka. Priėjusi arčiau pamatė, kad stovi žmogus ir tada atkreipė dėmesį į lentynas, kad jos tuštokos. Nematė kaip kaltinamoji ėmė prekes, tačiau, pamačius tuštokas lentynas, jai kilo įtarimas. Paklausė kaltinamosios ar ši gali parodyti rankinę dėl kilusio įtarimo, nes kaltinamoji turėjo didelę rankinę, o lentyna buvo tuščia. Kaltinamoji nesutiko. Kaltinamoji pradėjo priešintis, slinkti link durų. Ji (liudytoja) prašė, kad kaltinamoji palauktų, parodytų rankinę. Tada kaltinamoji ištraukė vieną prekę – lakštinę kaukę ir pasakė: „šitą gali turėti“ ir toliau ėjo link durų. Tada ji (liudytoja) jau suprato, kad pavogė kažką. Pačiupo kaltinamajai už striukės ir pradėjo stabdyti, sakyti, kad grąžintų prekes. Kaltinamoji pradėjo priešintis ir išbėgo pro duris. Trūko kosmetikos ir kremų. Ji (liudytoja) patikrino likutį sistemoje, kur nurodytas prekių kiekis ir pažiūrėjo, kiek realiai yra prekių. Dar peržiūrėjo kamerų vaizdo įrašus ir matė, suskaičiavo. Matėsi, kad kaltinamoji ima prekes iš lentynų. Kaltinamoji neklausė, ko ji reikalauja, o pradėjo eiti link durų ir dar pasakė: „jūs nesuprantate kaip man sunku“ ar kažką panašaus. Kaltinamoji atrodė pasimetusi, kalta, lyg kažką slėptų. Su kaltinamąja susidūrė pirmą kartą. Apie įvykį informavo vaistinės vedėją. Kaukę, kurią kaltinamoji atidavė, ji (liudytoja) padėjo į vietą. Tai šią vieną prekę susigrąžino.

UAB „G.“ 2024-02-20 pareiškime dėl vagystės nurodyta, kad 2023-12-27 apie 19.12 val., UAB „G.“ vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti: 35,56 Eur vertės SVR serumas su retinoliu, 35,56 Eur vertės SVR serumas su vitaminu C, 41,64 Eur vertės SVR veido kremas suglebusiai odai, 41,64 Eur vertės SVR serumas su probiotikais, 40,76 Eur vertės SVR regeneruojantis kremas. Tuo UAB „G.“ buvo padaryta bendra - 195,16 Eur turtinė žala. Su pareiškimu pateiktas prekių nurašymo aktas Nr. 000072, kuriame nurodytos pagrobtų prekių kainos (t. 1, b. l. 3-4).

Iš 2024-02-29 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta –– vaistinė „G.“, esanti PC „P.“, (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta ir jos vidus (t. 1, b. l. 21-29).

Vaizdo įrašuose ir jų 2024-03-14 apžiūros protokole su fotolenetele užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas „GV V. S. 9_Kamera_1_GV V. S. 9 20231227191006 20231227191601“. Vaizdo įraše matoma vaizdo įrašo data ir laikas nuo 2023-12-27 19:10:10, ir kameros pavadinimas „kamera i“. Vaizdo įraše matoma, kad kamera įrengta parduotuvės viduje priešais kasą ir prekes. 19:12:42 val. vaizdo įraše yra matoma ateinanti į parduotuvę kaltinamoji, kuri užsidėjusi šviesios spalvos kepure, apsirengusi juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes ir avinti juodos spalvos batus, kurių padai yra baltos spalvos. Kaltinamoji iš lėto prieina prie prekių lentynos, tačiau nesimato, ką ji daro. Liudytoja A. B. tvarko prekes salėje, jas dėlioja į lentynas. 19:14:09 A. B. eina link vietos, kur yra kaltinamoji. A. B. eina link išėjimo, tačiau pažiūri į vietą, kur yra kaltinamoji ir žengia žingsnį atgal ir atsisuka į kaltinamąją, stovi prie kasos ir žiūri į kaltinamąją, matyti, kad kažką sako kaltinamajai. 19:15:02 kaltinamoji stovi priešais darbuotoją ir matosi, kad darbuotojai paduoda lakštinę veido kaukę ir bando eiti link išėjimo, tačiau 19:15:06 darbuotoja sugriebia kaltinamai už striukės rankovės;

2. vaizdo įrašas „GV V. S. 9_Kamera 2_GV V. S. 9_20231227191006_20231227191612“. Vaizdo įraše matoma vaizdo įrašo data ir laikas nuo 2023-12-27 19:10:09, ir kameros pavadinimas „Kamera 2“. Vaizdo įraše matoma, kad kamera įrengta parduotuvės viduje priešais prekes, filmuojamas įėjimas/išėjimas į/iš vaistinės, kasa. 19:12:13 val. į vaistinę įeina kaltinamoji. Kaltinamoji sustojus prie prekių lentynos žiūri į prekes. Tada prieina prie kitos prekių lentynos. 19:13:04 val. kaltinamoji dešine ranka paima prekę (kokia tai prekė nėra matoma) ir įsideda į savo rankinę. Tada dešine ranka pasiima kitą prekę, kurią taip pat įsideda į savo rankinę. Toliau dešine ranka pasiima trečią prekę, kuri taip pat nesimato vaizdo įraše, ir įsideda į savo rankinę. Kaltinamoji dešine ranka pasiima ketvirtą prekę ir taip pat įsideda į rankinę. Tada dešine ranka pasiima penktą auksinės spalvos prekę ir taip pat įsideda į rankinę. 19:14:18 atėjus parduotuvės darbuotojai (A. B.) kaltinamoji ima toliau prekes ir apžiūrėjusi jas padeda atgal. Vaistinės darbuotoja stovi ir stebi kaltinamąją. 19:15:04 val. kaltinamoji atiduoda parduotuvės darbuotojai auksinės spalvos prekę (lakštinę kaukę) ir eina link išėjimo. 19:15:05 parduotuvės darbuotoja sugriebia kaltinamajai už striukės rankovės ir kažką kaltinamajai sako. Matyti, kad kaltinamoji žiūrį į vaistinės darbuotoją, jos tarpusavyje kalbasi. Kaltinamoji žengė žingsnį link išėjimo, o 19:15:21 parduotuvės darbuotoja vėl suėmė kaltinamajai už striukės rankovės, tačiau kaltinamoji pasišalino;

3. vaizdo įrašas „GV V. S. 9_Kamera3_GV V. S. 9_20231227191017_20231227191626“. Vaizdo įraše matoma vaizdo įrašo data ir laikas nuo 2023-12-27 19:10:17, ir kameros pavadinimas „Kamera 3“. Užfiksuota kaip į vaistinę ateina kaltinamoji, prieina prie prekių lentynos, tačiau nesimato, ką ji daro ir 19:15:06 val. išeina iš parduotuvės. Vaistinės darbuotoja bando moterį sustabdyt. Iš esmės užfiksuotos tapačios aplinkybės, kaip ir vaizdo įraše „GV V. S. 9_Kamera_1_GV V. S. 9 20231227191006 20231227191601“, tik filmuojama kitu kampu;

4. vaizdo įrašas „GV V. S. 9_Kamera4_GV V. S. 9_20231227191002_20231227191628“, kuriame užfiksuotos tapačios aplinkybės kaip ir vaizdo įraše „GV V. S. 9_Kamera 2_GV V. S. 9_20231227191006_20231227191612“, tik filmuojama kitu kampu;

5. fotolenetlėje esančios nuotraukos padarytos iš aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukose Nr. 2-7 užfiksuota kaip kaltinamoji ima prekes, o nuotraukoje Nr. 8 užfiksuota kaip vaistinės darbuotoja sugriebusi kaltinamajai už striukės rankovės (t. 1, b. l. 57-65).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Byloje neginčijama, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo pavogtos kaltinime nurodytos kosmetinės prekės („SVR“ serumas su retinoliu; „SVR“ serumą su vitaminu C; „SVR“ veido kremas suglebusiai odai; „SVR“ kremas su probiotikais; „SVR“ regeneruojantis kremas), kurių bendra pardavimo vertė yra 195,16 Eur ir kad šias prekes pagrobė J. B.. Šias faktines aplinkybes pripažino pati kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamoji J. B. teisme nurodė vagystės įvykdymo aplinkybes, kad ji užėjo į prekybos centrą „P.“, ėjo pro vaistinę, pamatė, jog vaistinėje nėra žmonių ir, kad buvo galimybė pavogti prekes. Patvirtino, kad paimtas prekes susidėjo į su savimi turėtą rankinuką ir išėjo nesusimokėjusi. Vagystės faktą įrodo ir byloje pateikta vaizdo medžiaga bei liudytojos A. B. parodymai.

Tačiau kaltinamoji J. B. ginčija įvykdžiusi vagystę atvirai, nurodydama, kad nepamena, jog vaistinės darbuotoja ją fiziškai būtų stabdžiusi. Kaltinamosios gynėjo advokato R. A. teigimu, kaltinamajai inkriminuota vagystė turėtų būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, nes bendra pavogtų prekių suma nėra didelė, taip pat dėl to, kad vaistinės darbuotoja nematė pačio vagystės momento. Tačiau teismas su tokiais kaltinamosios ir jos gynėjo teiginiais nesutinka.

BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015; 2K-111-697/2022).???

Aplinkybę, kad parduotuvės darbuotoja – liudytoja A. B. suprato, kad kaltinamoji vykdo vagystę iš parduotuvės ir aplinkybę, kad kaltinamoji suprato esanti pastebėta dėl vykdomos vagystės, įrodo liudytojos A. B. teisme duoti parodymai, kad nors nematė kaip kaltinamoji ima prekes, tačiau priėjusi prie prekių lentynos, prie kurios stovėjo kaltinamoji ir pamačiusi prekių trūkumą joje, įtarė kaltinamąją pavogus prekes, todėl paprašė parodyti rankinę, kaltinamajai nesutinkant parodyti rankinę ir bandant jėga šalintis bei iš rankinės išėmus ir grąžinus vieną vagiamą veido kaukę, suprato, kad kaltinamoji pavogė kažką, todėl norėdama neleisti jai pasišalinti čiupo už striukės rankovės, tačiau kaltinamoji ištrūko ir pabėgo. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina parduotuvėje esančiomis kameromis padaryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos vagystės padarymo aplinkybės visiškai patvirtina liudytojos parodymus. Kaltinamosios elgesys parduotuvės darbuotojai stabdant ją ir prašant parodyti rankinės turinį (bando pasišalinti, ištraukia vieną ketintą pavogti prekę ir ją atiduoda parduotuvės darbuotojai, toliau nerodo rankinės turinio ir ištrūkstą iš ją laikančios darbuotojos bei pabėga už prekes nesumokėjusi), rodo, kad kaltinamoji suprato ir žinojo, kad parduotuvės darbuotoja suvokė ją darant vagystę, tačiau to nepaisė ir prekes pagrobė. Visa tai rodo, kad kaltinamosios slapta vykdyta vagystė, vagystės faktą suvokus parduotuvės darbuotojai ir bandant sulaikyti kaltinamąją, kad ši neišsineštų pagrobtų prekių, peraugo į atvirą. Todėl pritartina prokurorui, kad šioje byloje įrodytas ne tik pačios vagystės faktas, ją įvykdęs asmuo, bet ir vagystę kvalifikuojantis požymis – kaltininko veiksmų atvirumas.

Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamoji, ateidama į parduotuvę ir iš jos pavogdama kaltinime nurodytas kosmetine priemones, veikė atvirai, suprasdama, kad pardavėja suprato daromos vagystės faktą, dėl ko ją bandė sulaikyti, tačiau tokių savo veiksmų nenutraukė, o priešingai, elgdamasi agresyviai (kaip teisme nurodė liudytoja, kaltinamoji priešinosi ir toliau ėjo link durų), savo neteisėtus veiksmus užbaigė išeidama iš parduotuvės ir nesumokėjusi už paimtas prekes.

Kaltinamosios teisme duoti parodymai bei užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad J. B. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas <...>. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta galiojant 2023-06-01 baudžiamojo įstatymo redakcijai, o nuo 2025-02-01 įsigaliojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nebeliko galimybės už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti viešųjų darbų bausmę, t. y. nuo 2025-02-01 įsigaliojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija sunkina kaltinamosios teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į išdėstytą, J. B. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal jo padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies straipsnio redakciją (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31).

Dėl bausmės

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-01-31) baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į jos pobūdį, pasekmes, kaltinamosios asmenybę, į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Kaltinamoji nagrinėjimą nusikalstamą veiką padarė būdama teista už panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymą (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį), nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, taip pat ji ne kartą baudžiamojon atsakomybėn traukta pagal BK 178 straipsnio 5 dalį bei sistemingai vykdo smulkias vagystes, o tai rodo padidintą kaltinamosios pavojingumą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, J. B. pripažįstama recidyviste.

Teismas nenustatė kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamoji J. B. padarė vieną baigtą nusikaltimą nuosavybei, priskiriamą apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Padaryta žala nėra atlyginta. Kaltinamoji yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau vagystės metu nedirbo. Sodros duomenimis, nedirba nuo 2018 m. spalio (t. 1, b. l. 125). Kaltinamoji gydyta Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jai yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 131). Valstybinės psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2024-08-29 specialisto išvados Nr. 89TPK-284/2024 duomenimis, kaltinamajai nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nes objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog J. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 1, b. l. 137). Taip pat iš kaltinamosios teisme duotų parodymų matyti, jog J. B. buvo priklausoma nuo psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui ir vos praėjus 3 mėnesiams po arešto bausmės atlikimo (2023-06-20 atliko arešto bausmę, o nusikalstamą veiką padarė 2023-12-27). Ne kartą teista už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnio 1 dalis, BK 178 straipsnio 5 dalis). 2024-08-20 duomenimis, kaltinamoji per vienus metus administracinėn atsakomybėn traukta 55 kartus, iš kurių daugiausia už smulkių vagysčių vykdymą ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie jai paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 101-123). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog kaltinamajai ne kartą buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas), taip pat buvo paskirtas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas. Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad J. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ar vienkartinio pobūdžio, o priešingai, vagysčių vykdymas buvo jos pragyvenimo šaltinis.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog aptariamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimą. Teismo manymu, būtent tokia bausmė bus proporcinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei kaltinamosios asmenybei.

J. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2025-06-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis minėtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu ir 2025-06-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos.

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki priimant pirmą procesinį sprendimą, t. y. iki priimant 2025-06-18 nuosprendį, todėl bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir minėtu procesiniu sprendimu, bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendrinant bausmes, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, turi būti paskirta subendrinta bausmė tokia, kokia ji būtų paskirta priimant vieną nuosprendį. Tačiau bendrinant nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, kai pirmesniais nuosprendžiais yra paskirtos subendrintos bausmės, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su subendrintomis bausmėmis.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimas taikomas tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Šiuo nuosprendžiu J. B. nuteista už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis), o 2025-06-18 nuosprendžiu nuteista už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 259 straipsnio 1 dalis), tačiau galutinė bausmė paskirta subendrinus net keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tarp kurių buvo paskirta bausmė ir už nesunkaus, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą taip pat kelis baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjama nusikalstama veika labai skirtųsi savo pavojingumu nuo tų, už kuriuos atliekama subendrinta bausmė. Todėl šiuo ir 2025-06-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisykle, jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės, 2025-06-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės (7 mėnesių laisvės atėmimu) pridedama minimali bausmės dalis, paskirta šiuo nuosprendžiu (3 mėnesiai) ir J. B. skirtina galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaitytinas 2025-06-18 nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis ir atlikta bausmės dalis pagal 2025-06-18 nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025-09-23.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2010, Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Taigi, kadangi kaltinamoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025-09-23.

Kaltinamoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2025-06-18 nuosprendį, todėl nėra svarstomas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje civilinė ieškovė UAB „G.“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2024-04-17 civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti 195,16 Eur patirtą turtinę žalą (b. t. 1, b. l. 37). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žala patirta dėl 2023-12-27 apie 13.12 įvykdytos vagystės. Byloje taip pat pateiktas prekių nurašymo aktas Nr. 000072, kuriame nurodytos pagrobtų prekių kainos (t. 1, b. l. 3-4). Byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė turtinę žalą patyrė būtent dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad žala civilinei ieškovei padaryta neteisėtais J. B. veiksmais, žalos dydis yra įrodytas, todėl būtent J. B. kyla pareiga šią žalą atlyginti, žala neatlyginta, todėl ieškinys tenkinamas visiškai ir prašoma žala priteistina iš kaltinamosios.

Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad:

1. teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai J. B. (gynėjas V. B.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 162,50 Eur;

2. teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai J. B. (gynėjas R. A.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 366,67 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje J. B., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrindu, paskirtas dėl to, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl kaltinamai skirtinos kardomosios priemonės – suėmimo klausimas, vėliau kaltinamoji pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, t. y. pripažinus būtinu gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Be to, kaltinamoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat ji bylos nagrinėjimo metu nedirbo, nedirba ir dabar, todėl akivaizdu, kad J. B. finansinė padėtis yra pakankamai sunki.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo metu ji atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi pajamų, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios J. B. netenkintinas.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023-06-01 baudžiamojo įstatymo redakcija).

J. B., vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti recidyviste ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2025-06-18 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2025-06-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės (7 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu (3 mėnesius), ir J. B. paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti 2025-06-18 nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį ir atliktą bausmės dalį pagal 2025-06-18 nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2025-09-23.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinės ieškovės UAB „G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš J. B. priteisti 195,16 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penki eurus ir 16 euro centų) turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš J. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.