Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2011-09-07 · Civilinė byla Nr. 2-3889-730/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-07
Bylos Nr.
2-3889-730/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02157-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
N. G., AB SEB bankas, BUAB „Kopų lūgnė“
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3889-730/2011,(Proceso Nr. 2-06-3-02157-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija: 128.11., 129.15. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant pareiškėjui J. P., pareiškėjos antstolės B. T. atstovui adv. Sigitui Čepui, suinteresuoto asmens N. G. atstovui adv. pad. Gediminui Juknevičiui, civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, pareiškėjos antstolės B. T. prašymą patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, BUAB „Kopų lūgnė“, N. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja B. T. pateikė prašymą patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodė, kad vykdant hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-14 nutartį Nr. 65-2N/2010 dėl J. P. įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytynių, išieškotojo AB SEB bankas naudai, skolininkas BUAB „Kopų Lūgnė“, buvo išvaržomas turtas - pastatas - siuvykla, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti J. P.. 2011-02-02 pastatas – siuvykla parduota iš varžytynių N. G. už 805000,00 Lt (b.l. 28).

Pareiškėjas J. P. pateikė skundą, kuriuo jis prašo 2011-02-04 turto pardavimo iš varžytinių akto netvirtinti ir pripažinti 2011-02-02 turto varžytines neįvykusiomis. Skundo motyvais nurodė sekančias aplinkybes – antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje nustatytas turto įkainojimo taisykles, nes areštuotas turtas nebuvo įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. 2010-10-13 patvarkymu dėl turto įkainojimo antstolė pastatą įvertino 885000,00 Lt, pastato pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytinėse buvo - 708000,00 Lt (2010-12-16 patvarkymas dėl neįvykusių varžytinių). Antstolė, vertindama turtą klaidingai nurodė, kad atsižvelgia į turto nusidėvėjimą, skolininko nuomonę, rinkos kainas bei VĮ Registrų centras" duomenis. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų, matyti, kad antstolė neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta pastato vidutinė rinkos vertė - 1.321.048,00 Lt, raštu pasisakyti dėl siūlomos pastato kainos pasiūlė tik išieškotojui SEB bankui, kad pastatas yra 100 procentų užbaigtas ir įrengtas, geros būklės, pritaikytas gamybinei veiklai, pačiame miesto centre - Turgaus aikštėje. Taip pat antstolė pastato kainą sumažino, net neskirdama ekspertizės, nors jos nustatyta kaina neatitiko nei VĮ Registrų centro duomenų, nei rinkos kainos, nei skolininko pozicijos. Antstolė nepašalino abejonių dėl pastato vertės, neatliko savo pareigos nustatyti tikrąją realiąją parduodamo iš varžytinių turto kainą ir veikė tik vieno išieškotojo naudai, todėl 2011-02-02 varžytinės yra neteisėtos (b.l. 2 - 4).

2011-03-18 nutartimi civilinės bylos pagal pareiškėjų reikalavimus buvo sujungtos, nustatant, kad byloje yra nagrinėjamas pareiškėjos antstolės B. T. prašymas patvirtinti 2011-02-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/02026 ir pareiškėjo J. P. skundas dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys BUAB „Kopų lūgnė“, AB SEB bankas.

Atsiliepimas

Pareiškėja antstolė B. T. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J. P. skundą, kuriame nurodė, kad prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir patvirtinti 2011-02-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodė sekančius nesutikimo motyvus - pareiškėjas 2010-10-12 prašymu pats paprašė įkainoti siuvyklą, esančią Turgaus a. 12, Klaipėdoje, 885000,00 Lt (v.b. Nr. 0005/10/02026, 20 l.). 2010-10-13 patvarkymas dėl įkainojimo pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjui ir išsiųstas išieškotojui AB SEB bankui. Pareiškėjas šio patvarkymo neapskundė, ekspertizės skirti nereikalavo, išieškotojas AB SEB bankas 2010-10-20 raštu informavo, kad neprieštarauja įkainojimui. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti nebuvo pagrindo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutinė turto rinkos vertė buvo nustatyta 2002-03-08, t.y. prieš 9 metus. Kadangi per 9 metus turto vertė keitėsi ne tik dėl ekonominių priežasčių ir dėl turto nusidėvėjimo, pareiškėjo skundo teiginys, kad pastatas - siuvykla turėjo būti parduodama ne mažesne nei 1320000,00 Lt kainą, yra nepagrįstas. Kadangi pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie turto įkainojimą, jam pasirašytinai išaiškinta jo, kaip skolininko teisės, tačiau iki pat varžytynių savo teisėmis pareiškėjas nepasinaudojo, 2010-10-13 patvarkymu nustatyta rinkos kaina buvo pagrįsta. Pažymėtina, kad J. P. asmeniškai kaip stebėtojas dalyvavo varžytinėse, pasiūlius didžiausią kainą į klausimą ar yra pastabų - jų nereiškė, ką patvirtindamas pasirašė varžytynių protokole (b.l. 15 – 16).

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir patvirtinti 2011-02-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nesutikimo motyvais nurodė aplinkybes, kad antstolė pranešė apie turto įkainojimą, suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas neprieštaravo pareiškėjo turto pardavimo kainai. Neįvykus pirmosioms varžytinėms, kai jose neužsiregistravo nė vienas dalyvis, antrose varžytinėse turtas parduodamas 20 procentų mažesne kaina, negu buvo skelbta pirmosiose varžytinėse. Suinteresuoto asmens žiniomis pareiškėjas prieštaravimų nepareiškė, pats nurodė kainą, kuri yra reali ir turi būti atspindėta turto apraše, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo remtasi pareiškėjo nuomone. Kadangi turtas buvo parduotas už 805000,00 Lt, t.y. už 274000,00 Lt litų didesnę sumą, negu buvo skelbta pradinė turto pardavimo kaina antrosiose varžytinėse, varžytinėse dalyvavo 8 potencialūs turto pirkėjai, pareiškėjo teiginys, jog turtas parduotas per pigiai, yra nepagrįstas (b.l. 21 – 22).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. P. skundą palaikė, paaiškino skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su ekspertų išvada.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos antstolės B. T. atstovas paaiškino, kad palaiko prašymą, nepripažįsta skundo. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnis nustato turto įkainojimo tvarką. Jei išieškotoja ir skolininkas neprieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstoliui leidžiama neskirti ekspertizės. Kadangi pareiškėjas nurodė sumą, kuria įkainojo savo turtą, išieškotojas neprieštaravo tokiam įvertinimui, buvo paskirtos varžytinės. Turtas buvo nupirktas už 805000,00 Lt, tai yra net 100000,00 Lt daugiau nei buvo pradinė rinkos kaina pirmosiose varžytinėse. Kaina yra 20000,00 Lt mažesnė nei nustatė ekspertai, tačiau tokia situacija susiklostė, nes turtas buvo parduodamas iš varžytinių.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens N. G. atstovas paaiškino, kad palaiko antstolės prašymą, nepripažįsta pareiškėjo skundo, nes buvo išpildyti visi Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio reikalavimai, tai yra atsižvelgta į skolininko, kreditoriaus nuomonę, turto vertę. Suinteresuoto asmens atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Antstolė B. T. vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/02026, pagal 2010-05-14 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės skyriaus nutartį Nr. 65-2N/2010, kurioje skolininkė – UAB „Kopų Lūgnė, išieškotojas AB SEB bankas, įkeisto daikto savininkas – J. P.. 2010-05-14 nutartyje nurodyta, kad Hipotekos skyrius nutarė už skolą iš varžytinių parduoti įkeistą daiktą: pastatą – siuvyklą, kurios bendras plotas 1073,49 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendras įkeistų daiktų įkainojimas 1610000,00 Lt(hipotekos lakšto 4 punkte). Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta pastatas – siuvykla, kurios bendras plotas 1073,49 kv. m, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto rinkos vertė 1321048,00 Lt yra nustatyta 2002-03-08 (v.b.l. 5). 2010-10-12 pareiškėjas J. P. pateikė antstolei prašymą jam nuosavybės teise priklausantį turtą įkainoti 885000,00 Lt (v.b.l. 20). 2010-10-13 antstolė B. T. vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą, kuriuo įkainojo pastatą – siuvyklą 885000,00 Lt, patvarkymas įteiktas pareiškėjui J. P. pasirašytinai (v.b.l. 21). 2010-11-03 antstolė B. T. paskelbė pirmąsias pastato-siuvyklos varžytines, nustatydama pradinę pardavimo kainą 708 000,00 (v.b. 28). 2010-12-16 patvarkymu pirmosios varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi neatvyk nė vienas pirkėjas (v.b. 35). 2010-12-27 antstolė B. T. paskelbė antrąsias pastato-siuvyklos varžytines, nustatydama pradinę pardavimo kainą 531 000,00 Lt (v.b. 39). 2011-02-02 antrosiose varžytinėse pastatas-siuvykla parduotas suinteresuotam asmeniui N. G. už 805 000,00 Lt, varžytinėse dalyvavo pareiškėjas J. P., pastabų neturėjo (v.b. 79-82). 2011-05-05 atlikta pastato – siuvyklos turto vertės nustatymo ataskaita, nustatyta rinkos vertė 832 000,00 Lt (b.l. 69). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 11-I-132 pateikiama ekspertizės išvada, kad nustatyta vertinamo 1073,49 kv.m. bendro ploto pastato - siuvyklos rinkos vertė 2010-10-13 buvo 826000,00 Lt, varžytinių metu, tai yra 2011-02-02, turto vertė 826000,00 Lt (b.l. 116).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdant teismo sprendimus, būtina griežtai laikytis priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolio veiksmų teisėtumas. Ši tvarka visų pirma nustatyta Lietuvos Respublikos CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ ir detalizuota poįstatyminiuose aktuose.

Proceso teisės normų pažeidimai gali būti pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų iš esmės pažeistos vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai, nes proporcingumo principas reikalauja, kad teisinio poveikio priemonės būtų adekvačios teisės pažeidimui.

Dėl areštuoto turto įkainojimo.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolė, priimdama 2010-10-13 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į skolininko nuomonę, rinkos kainas bei VĮ Registrų centras" duomenis, neįvertino, kad pastatas yra 100 procentų užbaigtas ir įrengtas, geros būklės, pritaikytas gamybinei veiklai, tai yra antstolė pastato vertę nepagrįstai sumažino.

Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 681 - 682 straipsniai.

Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, jeigu skolininkas ir išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Straipsnio 2 dalis įtvirtina turto perkainojimo institutą, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė ir antstolis iš naujo įkainoja areštuotą turtą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nesutikdami su ekspertizės aktu byloje dalyvaujantys asmenys Lietuvos Respublikos CPK 682 straipsnio 2 dalies pagrindu gali pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Esant tokiam areštuoto turto įkainojimo reglamentavimui, darytina išvada, kad vykdymo procese turto įkainojimas atliekamas rinkos kaina ir įkainojimą atlieka antstolis.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta rinkos vertė. Rinkos vertės sąvoka neturėtų būti visiškai sutapatinama su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta rinkos verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005). Kiti kriterijai, reikšmingi antstoliui, nustatant areštuojamo turto rinkos vertę yra nurodyti Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 4 punkte (pvz.. pasiūla ir paklausa, konkurencija, išoriniai veiksniai, objekto patobulinimas, turto naudojimo apribojimai). Siekiant užtikrinti vykdymo proceso šalių teises ir teisėtus interesus, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo. Taip pat antstolis turi pasirūpinti ekspertizės atlikimu, kai yra Lietuvos Respublikos CPK įvardyti ekspertizės skyrimo pagrindai,: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (Lietuvos Respublikos CPK 681 straipsnio 1,3 dalys); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (Lietuvos Respublikos CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, kad antstolis pasinaudojo jam suteikta įstatymine teise areštuoto pastato - siuvyklos rinkos vertei nustatyti, atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodytos pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo datą, pareiškėjo nuomonę. Pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise siūlyti areštuoto turto įkainojimą, tačiau jam suteikta teise vykdymo procese reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo nepasinaudojo, išieškotojas sutiko su antstolio nustatyta turto rinkos verte. Ekspertizės išvados pagrindžia aplinkybę, jog įkainojant pastatą-siuvyklą 2010-10-13 antstolė B. T. įkainojo turtą didesne nei tuo metu buvo šio pastato rinkos vertė, tai yra antstolė B. T. įkainojo 885 000,00 Lt, ekspertizės metu nustatyta rinkos vertė 826000,00 Lt. Ekspertizės išvados taip pat pagrindžia aplinkybę, jog pastato-siuvyklos rinkos vertė vykdymo proceso metu, tai yra iki pat varžytinių nepakito, todėl antstolei nebuvo pagrindo perkainoti. Pareiškėjas J. P., atlikus ekspertizę, nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados pagrįstumo, tai yra dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros. Teismo nuomone, pareiškėjo J. P. vien tik nustatytos turto vertės neigimas nesudaro pagrindo teismui abejoti ekspertizės išvadomis.

Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, pripažįstama, kad nėra įstatymų nustatyto pagrindo pripažinti, kad antstolės B. T. veiksmai, įkainojant pastatą-siuvyklą yra neteisėti.

Dėl 2011-02-04 varžytinių pripažinimo neteisėtomis.

Atsižvelgiant į tai, kad priverstinį daikto pardavimą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, sukuriama daikto pardavimo teisėtumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007). Turto pardavimo iš varžytinių aktas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu tampa tik tada, kai teisėjas jį patvirtina rezoliucija ar nutartimi. Lietuvos Respublikos CPK 725 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas turto pardavimo iš varžytinių aktą tvirtina rezoliucija tik tuo atveju, kai šalys neskundžia antstolio veiksmų ir dėl varžytinių teisėtumo teisėjui nekyla net mažiausių abejonių. Kadangi teisėjas tvirtindamas varžytinių aktą, konstatuoja antstolio veiksmų teisėtumą, jis turi išsiaiškinti ir patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų asmenų teisių apsauga ir varžytinių organizavimu ir vykdymu (LAT praktikos „Dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga“).

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstama, jog nėra pagrindo išvadai padaryti, kad buvo nesilaikyta civilinio proceso įstatymo reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų asmenų teisių apsauga ir varžytinių organizavimu ir vykdymu: nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina pareiškėjo J. P. nuosavybės teisę į areštuotą turtą; pareiškėjas pasirašytinai informuotas apie turto areštą; pareiškėjas J. P. ir išieškotojas buvo pasirašytinai supažindintas su informacija apie jo turto pardavimo iš varžytinių laiką ir vietą, turto įkainojimo vertę, galimybę pasiūlyti turto pirkėją; informacija apie varžytines pateikta viešo paskelbimo būdu ir sudarytos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims iki varžytinių pateikti antstolei savo teises į parduodamą turtą patvirtinančius dokumentus; tinkamai nustatyta parduodamo turto pradinė kaina, turto kaina pirmųjų ir antrųjų varžytinių metu, sumokėti dalyvių mokesčiai, visa parduoto turto kaina, iš esmės turtas parduotas už tuo metu esančią tokio turto rinkos kainą (parduota už 805 000,00 Lt, ekspertizės aktu nustatyta pastato – siuvyklos rinkos vertė 826 000,00 Lt) (Lietuvos Respublikos CPK 681, 704, 706-724 straipsniai). Teismo nuomone, nežymus pardavimo kainos skirtumas nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog pastatas-siuvykla buvo parduotas už netinkamą kainą, buvo pažeisti vykdymo proceso šalių interesai.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad pareiškėjo J. P. reikalavimas pripažinti varžytines neteisėtomis netenkintinas, o pareiškėjos antstolės B. T. prašymas patvirtinti 2011-02-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 725 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjo turėtos 1936,00 Lt (išlaidos ekspertui apmokėti) neatlyginamos, nes jo pareiškimas atmestas.

Pareiškėjo J. P. ir suinteresuoto asmens N. G. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Suinteresuotas asmuo N. G. pateikė įrodymus apie 3932,50 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas teisinėms advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (b.l. 126 – 127, 133).

Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio nuostatas, kuriose nurodoma, jog išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai priteisiamos šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies. Ne visos faktiškai byloje dalyvaujančių asmenų sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas atsižvelgdamas, jog byla nebuvo sudėtinga, nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, yra suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, todėl mažintinos išlaidos advokato pagalbai, susijusios su pasirengimu bylos nagrinėjimui (civilinės bylos analizė, rašytinių paaiškinimų rengimas, pasirengimas posėdžiams, nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės analizė) ir vadovaujantis 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo,

priteisiama iš pareiškėjo J. P. suinteresuotam asmeniui N. G. 2000,00 jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 40,50 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo J. P. skundo dėl antstolės B. T. veiksmų.

Tenkinti pareiškėjos antstolės B. T. prašymą patvirtinti 2011-02-04 turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/02026, kuriuo parduotas pastatas - siuvykla, esantis Turgaus a. 12, Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 805000,00 Lt.

Priteisti iš pareiškėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tūkstančius Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,50 Lt (keturiasdešimt Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/10/02026 grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė