Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Rūtos Miliuvienės (pranešėja), sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjos J. Z. atstovei Leokadijai Kurilionok, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir J. Z. pareiškimą dėl termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – S. K., Vilniaus apskrities viršininko administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija siūlo pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje A. S. ir J. Z. atstovė pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 17 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 103-105, 112-113, 115 p. nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Atkūrimo įstatymo 10 str. (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jie, tik gavę archyvinę pažymą, sužinojo apie J. K. sudaryto testamento egzistavimą ir jo turinį, negali būti laikoma svarbia priežastimi. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad į archyvus dėl J. K. nuosavybės teise valdytos žemės negalėjo kreiptis kur kas anksčiau, kol įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo nepasibaigęs. Pareiškėjų, gyvenančių Lietuvoje, nesugebėjimas per tokį ilgą laikotarpį paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vertintinas kaip nerūpestingumas, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjų pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis.

Atkūrimo įstatymo paskirtis atkurti piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, tačiau nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik asmenims, apibrėžtiems įstatymo 2 str. ir išreiškusiems savo valią atkurti nuosavybės teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibendrindamas praktiką nuosavybės teisių atkūrimo bylose, yra įtvirtinęs nuostatą dėl nekilnojamojo turto grąžinimo dėl tam tikrų priežasčių ne visiems pretendentams pareiškus valią atkurti nuosavybės teises. Jei vienas iš pretendentų atsisako savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą arba per įstatymo nustatytą terminą nepaduoda prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kitam arba kitiems pretendentams, laiku padavusiems prašymą, nuosavybės teisės atkuriamos į visą buvusio savininko dalį, t. y. nuosavybės teisės atkuriamos ir į tą dalį, kurią būtų galėjęs gauti asmuo, patenkantis į Atkūrimo įstatymo 2 str. išvardintą asmenų ratą, bet atsisakęs šios savo teisės arba per nustatytą terminą nepadavęs prašymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 105), trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K. yra atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio savininko (J. K.) išlikusią žemę. Atnaujinus pareiškėjų prašomus terminus, iškiltų civilinio konflikto galimybė, būtų nepaisoma teisingumo principo, paneigiamas trečiojo suinteresuoto asmens teisinis tikrumas, teisinis saugumas - sudėtinės konstitucinės teisinės valstybės principo dalys. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai lemia ir teismų pareigą užtikrinti teisinį tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti jų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Darytina išvada, kad A. S. ir J. Z. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo svarbios priežastys, objektyviai trukdžiusios jiems realizuoti savo teisę nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl jų pareiškimas laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

A. S. ir J. Z. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.