Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-901-935/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
T-901-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63324-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos

Teikimas Nr. T-901-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63324-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2017 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir jam buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 kovo 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu R. S. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

R. S. bausmės vykdymo pradžia 2016 m. liepos 21 d. Bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. kovo 18 d. R. S. 1/3 bausmės dalį atliko – 2017 m. vasario 7 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 59-139 nutarė taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą su intensyvia priežiūra, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. kovo 18 d.;dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Nutarime nurodoma, jog nuteistasis R. S. bausmę atlieka paprastojoje grupėje, anksčiau teistas šešis kartus. R. S. bausmę vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, du kartus skatintas, nei karto nebaustas už režimo pažeidimus.

Nutarime teigiama, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atsiriboja nuo neigiamos įtakos, pasirenka su kuo bendrauti, jis prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, išsako kaitos poreikį. Taip pat nutarime pažymima, jog R. S. Vilniaus pataisos namuose dirba, planuoja įgyti elektriko specialybę, paleistas iš pataisos įstaigos darbo ieškotų per darbo biržą, darbui motyvuotas. R. S. išsako norą daugiau nebenusikalsti, planuoja savo ateitį sieti su tęstine darbine veikla, šeima, prosocialiu gyvenimo būdu. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sugyventine, su kuria bendrauja laiškais, telefonu, susitikimų metu. Išėjęs į laisvę, jis gyventų pas sugyventinę. R. S. supranta įstatymų svarbą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, R. S. priklauso vidutinei rizikos grupei – 54 balai.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra Lietuvos Respublikos BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, kai jie faktiškai yra atlikę vieną trečiąją paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas konstatuoja, jog R. S. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. S. palaiko ryšius su sugyventine, jis du kartus skatintas, nei karto nepadarė pataisos įstaigoje galiojančios tvarkos pažeidimo, dirba, darbą supranta kaip privalumą, tai patvirtina ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie, kurioje R. S. kaip darbuotojas charakterizuojamas teigiamai. Be to, R. S. dalyvauja įvairiose socialinėse programose, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad R. S. dirba, dalyvauja įvairiose programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už aštuonių nusikalstamų veikų nuosavybei, iš kurių šešios priskiriamos nesunkių, o dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. R. S. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei. Akivaizdu, jog nuteistojo teistumų skaičius rodo pakankamai didelį R. S. pavojingumą, nesugebėjimą savo interesus tenkinti visuomenėje priimtinais būdais, taip pat nesugebėjimą keisti savo elgesio. R. S. dėl padarytų nusikaltimų gailisi, tačiau jis padarytus nusikaltimus minimalizuoja suversdamas kaltę išorinėms aplinkybėms – negalėjo kitaip elgtis, nes šeimai reikėjo pinigų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. S. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas. Nuteistasis tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo sąlygas vykdė. Tuo pačiu būtina atkreipti dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi, taikydamas R. S. lygtinį paleidimą, įvertino iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos ir Komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarime, t. y. socialinius ryšius, teigiamą požiūrį į darbą, nepriekaištingą elgesį pataisos įstaigoje, kritišką veiksmų vertinimą. Vis tik teismo parodytas pasitikėjimas nesustabdė R. S. nuo nusikaltimų darymo, jis teigiamų išvadų nepadarė, vėl darė nusikalstamas veikas. Taigi akivaizdu, jog aptarti faktai neigiamai apibūdina R. S. bei leidžia daryti išvadą, jog R. S. nesugeba laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis nedaro tinkamų išvadų.

Be to, iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad R. S. yra linkęs sunkumus išveikti greito atlygio siekiančiu, neteisėtu elgesiu, jam būdingas nebrandus elgesys, galios jausmo palaikymas, jis negeba numatyti neigiamų pasekmių, pasirinkti teisėtus problemų sprendimo būdų, atsižvelgti į kitų žmonių interesus. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog R. S. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o jo teiginiai, kad jis vertina visuomenės normas ir vertybes yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jo veiksmai tokių teiginių nepatvirtina.

Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad R. S. darbą supranta kaip privalumą, vis tik išėjęs į laisvę jis neturėtų kur dirbti, darbo ieškotųsi darbo biržoje. Pažymėtina, jog nuteistojo kriminalinė praeitis rodo, kad nuteistasis pragyvenimui pinigų įgydavo ir neteisėtu būdu. Tokią išvadą patvirtina paties nuteistojo teiginiai, kuriais jis bando pateisinti nusikaltimų darymą – darydavo nusikaltimus, nes šeimai reikėdavo pinigų, o kitų alternatyvų gauti pajamų nebūdavo. Taigi teigtina, jog šiuo metu egzistuoja reali tikimybė, kad, nesugebėdamas įsitvirtinti darbo rinkoje, R. S. vėl gali nusikalsti, lėšų pragyvenimui bandyti gauti nusikalstamu būdu.

R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 54 balai – vidutinė. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami tiek tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, kad R. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ženkli ir ji sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Čia būtina pabrėžti, jog Komisija visiškai nevertino nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos.

Apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, akivaizdu, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turėjo sumažėti, vis tik ši rizika vis dar yra vidutinė. Duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad nuteistasis yra ženkliai sumažinęs nusikalstamo elgesio riziką, nėra, be to, šiuo atveju daugiau nei pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalies sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali keisti. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. S., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas, ypač įvertinus tai, kad anksčiau iš esmės analogiškoje situacijoje taikius nuteistajam lygtinį paleidimą jis vėl darė nusikaltimus.

Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog R. S. savo elgesį keičia teigiama linkme. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad R. S. pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis