Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-19 · Byla Nr. A2.6.-317-843/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
A2.6.-317-843/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08866-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
J. J.
Advokatai
Andrius Krištapavičius
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-317-843/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08866-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui J. J.,administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokatui Andriui Krištapavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) k., Trakų r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio patrulė B. V. 2015-06-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-32628117-15, kuriame nurodyta, kad J. J. 2015 m. birželio 19 d., apie 6.41 val., Vokiečių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,46 promilės (įvertinus paklaidą) girtumas. Taip J. J. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Apklausta teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktina J. J. savo kaltės nepripažino teigdama, jog tikrai neplanavo sėsti už vairo išgėrusi. 2015-06-19 ji bare „Cuba Libre“, esančiame Didžioji g. 2, Vilniuje, išgėrė gal pusę kokteilio ir draugė skubiai paprašė ją nuvežti namo, nepaaiškindama jokių priežasčių. Ji sėdo už vairo, pradėjo važiuoti ir tuo metu ją iš karto sustabdė policija. Su tokiais atvejais anksčiau ji apskritai nebuvo susidūrusi, buvo šoko būsenoje. Nurodė, kad nuo kokteilio išgėrimo iki policijos sustabdymo praėjo gal 4 minutės. Ją sustabdė patrulė B. V., tačiau jos blaivumas buvo tikrinamas ne iš karto, reikėjo dar kažkiek palaukti patrulių. Į alkotesterį ji pripūtė 0,49 promiles, tačiau su šiais rodmenimis nesutinka, kadangi jai nebuvo paaiškinta, kad negalima pūsti į alkotesterį iš karto išgėrus, jos net neklausė kada ji gėrė ir t.t. Teigė, jog į alkotesterį jį pūtė po 5-7 minučių po kokteilio išgėrimo. Į instituciją dėl girtumo nustatymo ji kreipėsi tik tuomet, kai ją paleido policiją. Praėjus maždaug dviem valandom po policijos patikrinimo alkotesteriu, ji pripūtė 0,05 promiles. Į gydymo įstaigą anksčiau kreiptis ji neturėjo jokios galimybės, kadangi protokolo surašymas truko labai ilgai.

Papildomai apklausta 2015-10-15 vykusiame teismo posėdyje J. J. parodė, kad belaukdama kol atvyks patikrinti jos blaivumo kitas ekipažas, ji išgėrė energetinį gėrimą, kramtė gumą, surūkė 3-4 cigaretes. Nebaigus rūkyti paskutinės cigaretės jos buvo paprašyta prieiti ir papūsti į alkotesterį. Pareigūnas neaiškino, kaip reikia pūsti į alkotesterį, tik parodė, kad yra pakeistas antgalis. Ekipažo su alkotesteriu buvo laukiama maždaug pusvalandį. Ji neprieštaravo dėl alkotesterio rodmenų, nes nežinojo, kad galima bandyti kažką įrodinėti, jai taip nutiko pirmą kartą. Kol buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ji paskambino savo pažįstamiems, kurie pasakė, kad ji gali prašytis būti vežama į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumo. Pareigūnams bebaigiant rašyti protokolą ji pasakė, kad važiuos į medicinos įstaigą, į ką jie atsakė, kad jai tai nieko neduos, nes ten gali būti nustatytas dar didesnis girtumas. Tačiau ji vis tiek iškvietė taksi, taksistas pastatė jos automobilį į stovėjimo aikštelę, kad jis nebūtų nutemptas tralu ir su tuo pačiu taksistu ji nuvažiavo į medicinos įstaigą tikrintis blaivumo. J. J. teigimu, policijos pareigūnai prieš duodant pūsti jai į alkotesterį neklausė, ar ji 15 minučių bėgyje vartojo kokį nors maistą, ar rūkė. Laukdama atvykstančio kito ekipažo ji sėdėjo automobilyje ir rūkė.

Liudytoja B. V. teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba Patrulių rinktinėje. Tikslios datos neatsimena, buvo gautas iš budėtojo pranešimas, kad galimai vairuos automobilį neblaivus asmuo. Jie važiavo Vokiečių gatve ir pastebėjo automobilį, kurį jiems nurodė budėtojas, todėl, įjungus švyturėlius, šis automobilis buvo sustabdytas, siekiant nustatyti, ar vairuotojas yra blaivus. Sustabdžius automobilį liudytoja priėjo prie vairuotojos, po to priėjo jos kolega. Jie sprendė, ar kviesti kitą ekipažą, ar ne, nes savo tarnybiniame automobilyje alkotesterio neturėjo. Kolega sakė, kad galbūt J. nėra išgėrusi, bet, jos manymu, ji buvo išgėrusi, nes liudytoja pajuto alkoholio kvapą, todėl buvo iškviestas kitas ekipažas. J. J. automobilyje buvo dar trys ar keturi asmenys, kurie trukdė pareigūnams dirbti. Laukiant kito ekipažo, pareigūnai nuėjo į savo automobilį, o J. laukė savo automobilyje, ji buvo įspėta, kad atvažiuos kitas ekipažas, kuris patikrins neblaivumą. Belaukiant kito ekipažo, J. J. automobilyje buvę asmenys tai išlipdavo, tai įlipdavo į automobilį. Jai nežinoma, ar J. J. buvo išlipusi iš savo automobilio. Atvykęs kitas pareigūnų ekipažas patikrino J. J. blaivumą. Sustabdymo metu J. J. sakė, kad išgėrė du alkoholinius kokteilius. Alkotesterio rodmenų ji neginčijo, pasirašė. Nuo jos sustabdymo momento iki patikrinimo alkotesteriu buvo praėję daugiausia 30 min. Tikrinant J. J. neblaivumą dalyvavo jos kolega, liudytoja tuo metu gal tikrino duomenis ar rašė protokolą, t.y. kažką darė su kompiuteriu. Pas juos užstrigo duomenų bazė, todėl taip ilgai buvo rašomas protokolas. Pirmą kartą užstrigus kompiuteriui, protokolą jie turėjo rašyti iš naujo. Kompiuteris buvo užstrigęs apie 10 minučių. Liudytoja apskritai pirmą kartą gyvenime rašė protokolą neblaiviai vairuotojai, todėl atvykę pareigūnai jai padėjo jį surašyti. Pripažįsta, kad praėjo nemažas laiko tarpas nuo J. J. patikrinimo alkotesteriu iki jos paleidimo, nes dar labai ilgai buvo laukiamas vairuotojas, kuris pasiimtų J. J. automobilį. Ji prašė netempti jos automobilio į stovėjimo aikštelę, jos iškviestas vairuotojas kažkur užstrigo, todėl J. J. buvo pasiūlyta išsikviesti taksi ar kažką kitą, kas nuvairuotų jos automobilį į artimiausią aikštelę. Praėjus tam tikram laikui po patikrinimo alkotesteriu, J. J. išreiškė norą pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje. Liudytoja tiksliai neatsimena, bet J. J. buvo liepta palaukti, kol bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir automobilis bus išgabentas į stovėjimo aikštelę, nes visur buvo reikalingi jos parašai. Buvo iškviesta taksi ir J. J. automobilio atvažiavo paimti taksi vairuotojas. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas A. K. parodė, kad tikslios datos neatsimena, jam dirbant Vilniaus miesto 1 policijos komisariato teritorijoje su V. V. iš VPK budėtojo išgirdo, kad kitam patruliui, esančiam 3 PK teritorijoje, reikalinga pagalba surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi sustabdė neblaivią vairuotoją. Nuvykus prie Rotušės maždaug po 10-15 minučių po gauto iškvietimo rado automobilį, prie kurio stovėjo J. J. ir keli jos draugai. Jo kolega V. padėjo rašyti protokolą. Jis tiksliai nepamena, bet neblaivumą tikrino tikriausiai pirmas patrulis, kuris kvietė. Liudytojas taip pat nurodė, kad byloje esančiame alkotesterio kvite (b.l. 6) yra jo rašysena ir parašas. Jei jis pildė šį kvitą, tai jis ir davė pūsti į alkotesterį. Alkotesterio paruošimas naudojimui užtruko apie 1 minutę. Jiems atvykus J. J. nei valgė, nei gėrė, stovėjo prie jų ir jeigu neklysta, buvo užsirūkiusi. Liudytojo teigimu, rūkymas prieš pūtimą gali įtakoti alkotesterio rezultatus, todėl reikia palaukti 10-15 min palaukti. Įvykio vietoje jie domėjosi ar J. J. valgė, ar rūkė ir ar nuo tų veiksmų atlikimo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas. Jeigu ji būtų kažką pasakiusi, jie būtų palaukę su patikrinimu. Taip pat jam nežinoma ką veikė J. J. iki jų atvykimo, bet jis nematė, kad ji iki pūtimo būtų rūkiusi, gėrusi ar valgiusi. Pūtimo procesas vyksta prie tarnybinio automobilio, kuris turi alkotesterį. Ant galinės sėdynės ištraukiamas alkotesteris, duodama pūsti, niekur paskui žmogų nevaikštoma. Prieš pučiant visada užduodamas klausimas, ar asmuo valgė, gėrė. Liudytojas nurodė, kad rašant protokolą buvo tik nedideli sistemos sutrikimai, nes sistema buvo atnaujinta. Protokolą, kiek jis pamena, surašė patrulė B. V., jį surašyti padėjo V.. Be to, šio liudytojo teigimu, policijos pareigūnai turi teisę 3 valandoms sulaikyti asmenį protokolo surašymui. Normalu, kad patrulis neblaivų vairuotoją formina apie 40 minučių, nes reikia parinkti tinkamą straipsnį ir neskubant viską tiksliai padaryti. Praėjus maždaug 5 minutėms po pūtimo į alkotesterį J. J. sakė, kad negali būti tokie alkotesterio rezultatai, todėl ji važiuos tikrintis į medicinos įstaigą. Tokia teisė neribojama, tačiau asmuo turi dalyvauti kol bus surašytas protokolas. Kol nėra surašytas protokolas, asmuo negali išvykti ir jai tai buvo paaiškinta. Berods dar buvo laukiama vairuotojo, kuriam J. J. galėtų perduoti savo automobilį. Kito vairuotojo galima laukti apie 30 minučių. Pareigūnų atvykimas į vietą, protokolo įforminimas truko apie valandą laiko. Kai buvo pasirašytas protokolas, ji berods susiruošė ir išvažiavo. Kitas vairuotojas, kuris atvažiavo, sėdo už vairo, jie visi susėdo ir taip pat išvažiavo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas V. V. paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, paryčiais iš VPK buvo gautas pranešimas, kad važiuoja automobilis, kurio vairuotoja galimai yra neblaivi. Kolegos sustabdė šį automobilį, jiems kilo įtarimas, kad vairuotoja gali būti neblaivi, todėl jie paprašė atsiųsti automobilį, kuriame yra alkotesteris. Liudytojas kartu su porininku atvyko į nurodytą vietą maždaug po 10-15 minučių, davė vairuotojai pūsti į alkotesterį. Jis dabar neatsimena, kas J. J. davė pūsti, bet tas, kas duoda pūsti, tas pasirašo alkotesterio kvite. Šiuo atveju jeigu alkotesterio kvite yra K. parašas, vadinasi jis ir davė pūsti į alkotesterį. J. J. sutiko su alkotesterio parodymais, verkė ir buvo matyti, kad ji labai gailisi. Prieš pučiant į alkotesterį jis teiravosi kolegų, sustabdžiusių J. J., ar ji 15 minučių bėgyje vartojo alkoholį, rūkė. Neatsimena, ar toks klausimas buvo užduotas pačiai J. J.. Liudytojas taip pat atsimena, kad J. J. labai ilgai ieškojo vairuotojo savo automobiliui. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jau buvo surašytas, tačiau vairuotojo vis dar nebuvo. Liudytojui girdint J. J. neišreiškė noro vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo. Jai girtumas buvo nustatytas 6.41 val., ją sustabdę patruliai į rinktinę atvyko po 8.00 val., nes J. J. negalėjo rasti vairuotojo savo automobiliui, o patys pareigūnai patraukti jos automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies negali. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis padėjo pareigūnei B. V. užpildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jam padedant pildyti protokolą jokių nesklandumų su kompiuteriu nebuvo. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas truko apie pusvalandį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio - balandžio mėn. praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose aktualijose pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus.

J. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą yra grindžiama policijos pareigūnų B. V. ir A. S. 2015-06-19 tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad 2015 m. birželio 19 d., apie 6.15 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Didžioji g. 28 stovi automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariama yra neblaivus. Atvykus minėtu adresu šalia Didžiosios g. pastebėjo važiuojantį mažėjančia tvarka automobilį TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas Vokiečių g. 5. Kaip paaiškėjo minėtą transporto priemonę vairavo J. J.. Bendraujant su vairuotoja iš jos burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus J. J., ar ji šiandien vartojo alkoholį, ši atsakė kad išgėrė 2 alkoholinius kokteilius. Blaivumui patikrinti buvo iškviestas kitas ekipažas, su kuriuo pagalba alkotesteriu LION ALCOMETER 500 Nr. 18808 buvo nustatytas 0,49 prom. girtumo laipsnis, todėl vairuotojai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 4, 5). Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad J. J. 2015-06-19, 6.41 val. buvo nustatytas 0,49 promilės girtumas (b.l. 6). Iš pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad pažeidimo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2015-11-11, yra galima ± 5 % matavimo paklaida (b.l. 7). Ji vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tad konstatuotini 0,46 ‰ neblaivumo rodmenys.

J. J. savo kaltės neprižino teigdama, kad apie pusvalandį belaukiant kito policijos ekipažo su alkotesteriu, ji sėdėjo savo automobilyje, išgėrė vieną energetinį gėrimą bei surūkė 3-4 cigaretes. Nebaigus surūkyti paskutinės cigaretės, jos buvo paprašyta prieiti ir papūsti į alkotesterį. Prieš pučiant į alkotesterį, policijos pareigūnai jos neklausė, ar ji prieš tai ką nors gėrė ar valgė. Nesutikdama su alkotesterio parodymais ji pareiškė policijos pareigūnams ketinanti vykti į medicinos įstaigą, tačiau to iš karto padaryti negalėjo, nes administracinio teisės pažeidimo protokolo forminimas truko pakankamai ilgai, daugiau nei valandą laiko ir jai nebuvo leista išvykti, kol pareigūnai nebaigs rašyti protokolo. J. J. nuvykus į medicinos įstaigą ir 2015-06-19, 8.35 val. paėmus kraują, jos kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo bei konstatuota, kad tiriamoji yra blaivi, ką patvirtina teismui pateiktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 993 (b.l. 17-18).

Siekdamas pašalinti byloje kilusias abejones dėl J. J. alkotesteriu nustatyto neblaivumo ir jo nustatymo aplinkybių, teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, sustabdę J. J. vairuojamą automobilį bei tikrinę jos neblaivumą alkotesteriu.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja – policijos pareigūnė B. V., sustabdžiusi J. J. vairuojamą automobilį bei surašiusi jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, patvirtino teismui, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas užtruko, kadangi strigo kompiuteris, ji pati tokį protokolą rašė pirmą kartą, todėl jai protokolą padėjo rašyti atvykę kolegos iš kito ekipažo. Liudytoja taip pat patvirtino teismui, kad J. J. alkotesteriu buvo tikrinama praėjus maždaug 30 minučių nuo jos sustabdymo ir po patikrinimo alkotesteriu buvo išreiškusi norą vykti į medicinos įstaigą, tačiau jai buvo liepta palaukti, kol bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir automobilis bus išgabentas į stovėjimo aikštelę, nes visur buvo reikalingi jos parašai. Belaukiant kito ekipažo su alkotesteriu, J. J. sėdėjo savo automobilyje be priežiūros, o liudytoja kito ekipažo laukė tarnybiniame automobilyje, įspėjusi J. J., kad ši bus tikrinama alkotesteriu.

Nors policijos pareigūnas A. K., tikrinęs J. J. blaivumą alkotesteriu, nurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą bei prieš pradedant tikrinti jos blaivumą buvo teirautasi, ar ji maždaug prieš 10-15 minučių ką nors valgė ar gėrė, tačiau šis liudytojas taipogi nurodė, kad jiems atvykus J. J. buvo užsirūkiusi cigaretę. Policijos pareigūnas V. V., atvykęs kartu su A. K., taip pat patvirtino teismui, kad prieš pučiant į alkotesterį jis teiravosi kolegų, sustabdžiusių J. J., ar ji 15 minučių bėgyje vartojo alkoholį, valgė, rūkė. Neatsimena, ar toks klausimas buvo užduotas pačiai J. J..

Teismo vertinimu, šie policijos pareigūnų parodymai nepaneigia J. J. teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, jog ji sėdėdama savo automobilyje be priežiūros ir laukdama kito policijos ekipažo su alkotesteriu, gėrė energetinį gėrimą, rūkė bei nebuvo įspėta policijos pareigūnų, jog to daryti negalima. Policijos pareigūnė B. V., sėdėdama tarnybiniame automobilyje ir laukdama kito policijos pareigūnų ekipažo, nematė ką savo automobilyje darė J. J. bei iš šios liudytojos parodymų taipogi seka, jog J. J. buvo informuota tik dėl patikrinimo alkotesteriu. Apie tai, kad valgymas, gėrimas ar rūkymas gali iškraipyti alkotesterio rodmenis, J. J. ją sulaikiusių pareigūnų informuota nebuvo. Iš byloje esančių V. V. parodymų matyti, kad jis tik savo kolegų, sustabdžiusių J. J., teiravosi, ar pastaroji 15 minučių bėgyje vartojo alkoholį, valgė ar rūkė. Neatsimena, ar toks klausimas buvo užduotas pačiai J. J., o liudytojas A. K. teigė, kad jiems atvykus į vietą, J. J. stovėjo ir buvo užsirūkiusi cigaretę. Be to, šio liudytojo teigimu, alkotesterio paruošimas naudojimui užtruko apie vieną minutę.

Įvertinus tai, kad J. J. buvo palikta laukti policijos pareigūnų su alkotesteriu be priežiūros bei laukdama jų gėrė energetinį gėrimą bei rūkė, nes nebuvo informuota apie tai, kad tai gali iškraipyti alkotesterio rodmenis, taip pat atsižvelgus į tai, kad policijos pareigūnai tik savo kolegų teiravosi apie tai, ar J. J. 15 minučių bėgyje valgė, gėrė ar rūkė, nors pastarieji, palikdami be priežiūros sulaikytą asmenį galėjo nematyti jos atliekamų veiksmų bei įvertinus tai, kad prieš minutę iki patikrinimo alkotesteriu J. J. rūkė, teismas sprendžia, kad patys policijos pareigūnai J. J. sulaikymo metu neužtikrino, kad įrodymai dėl galimo jos neblaivumo būtų surinkti kuo tiksliau ir objektyviau. Todėl šie byloje esantys duomenis neleidžia teismui daryti išvados, jog tikrinant J. J. galimą neblaivumą, nebuvo pažeistas vienas iš esminių alkotesterio Lion Alcolmeter 500 naudojimosi instrukcijos 3.1 punktas, numatantis, kad prieš patikrinimą alkotesteriu, turi būti įsitikinta, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes (b.l. 43). Tai kelia teismui abejonių dėl tikrinimo alkotesteriu duomenų patikimumo, ypač įvertinus tai, kad alkotesteriu nustatyti neblaivumo rodmenys (0,46 ‰, įvertinus paklaidą) labai nežymiai viršijo leistiną ribą. Todėl nagrinėjamu atveju remiantis nepatikimais alkotesterio duomenimis tvirtinti, kad J. J. vairavo neblaivi, negalima.

Tai, kad J. J., būdama supažindinta su patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasirašė alkotesterio parodymų kvite, neleidžia daryti išvados, jog ji savo kaltę tikrinimo metu pripažino, nes, kaip matyti iš policijos pareigūnų B. V. ir A. K. parodymų, praėjus maždaug 5 minutėms po patikrinimo, ji pranešė pareigūnams ketinanti vykti į medicinos įstaigą tikrintis blaivumo.

Byloje taip pat nustatyta, kad nuo J. J. patikrinimo alkotesteriu – 6.41 val., iki jos kraujo paėmimo Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabinete – 8.35 val. praėjo beveik dvi valandos. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, transporto priemonės vairuotoją pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Taigi, šioje normoje nustatytas terminas taikomas policijos pareigūnams. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (LAT nutartis 2AT-12-2013), juo labiau, kad J. J. dėl ilgai užtrukusio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo bei dėl jos automobilio nugabenimo į stovėjimo aikštelę neturėjo galimybės nuvykti į medicinos įstaigą anksčiau, nes policijos pareigūnų teigimu, asmuo negali pasišalinti, kol nėra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismas pripažįsta faktą, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, tikrindami J. J. neblaivumą alkotesteriu „Lion alcometer 500“, gerai neįsitikino, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes, tuo pažeisdami alkotesterio naudojimo instrukcijos 3.1 punktą, todėl, remiantis vien šiuo prietaisu nustatytu J. J. neblaivumo laipsniu, konstatuoti, kad ji vairavo transporto priemonę neblaivi, negalima.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Kadangi J. J. alkotesteriu nustatytas girtumas vos viršijo leistiną normą, taip pat įvertinus tai, kad policijos pareigūnai, tikrinę ją alkotesteriu, pažeidė alkotesterio naudojimosi instrukcijos nuostatas, kas galimai įtakojo alkotesterio rodmenų patikimumą, teismas negali pripažinti J. J. kaltos, kadangi net ir tuo atveju, jeigu J. J. iš tikrųjų buvo išgėrusi, ko ji pati neneigia, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jos neblaivumas viršijo leistiną 0,4 promilės normą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad J. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė