Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-366-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-17
Bylos Nr.
1A-151-366-2010
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00398-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
Eugenijui Šimėnui, A. Š.
Nukentėjusysis
V. Š.
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-366/2010

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00398-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8; 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. kovo 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nuteistajam Eugenijui Šimėnuigynėjui Eugenijui Baršiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-12-29 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant jam bendrauti su V. Š. bei skirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuteistasis įpareigotas nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo jam skirtus draudimus ir įpareigojimus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio l d., 18-24 val. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinę prievartą, tampydamas nukentėjusiąją V. Š. už plaukų, sukiodamas rankas, spardydamas į nugarą ir kitas kūno sritis, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, nugaroje bei kaklo užpakalinio paviršiaus raumenų patempimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios V. Š. sveikatą.

A. Š. skundžia 2009-12-29 apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį išteisinti. Nurodo, kad V. Š. atžvilgiu smurto niekada nenaudojo, jai negrasino, žmonos apkaltintas nepagrįstai, siekiant skyrybų metu pasiglemžti visą santuokos metu įgytą turtą. Neneigia 2009-10-01 d. po darbo buvęs prie (duomenys neskelbtini) buto, norėjo pasiimti savo asmeninius daiktus, tačiau į vidų neįėjo, nes žmona jau anksčiau iš jo paėmusi raktus, o durų jam niekas neatidarė, nes žmonos tikriausiai nebuvo namuose. Tą dieną išvažiavo nakvoti į tėvų sodybą Kalpokų kaime. Šią aplinkybę gali patvirtinti kaimynė V. L.. Teisminio nagrinėjimo metu V. Š. nenurodė, kaip ji buvo sužalota, nenurodė, kad buvo mušama kokiu nors daiktu, nors specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai jai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Jos parodymai buvo nenuoseklūs, keitėsi. Byloje liudytojomis buvo apklaustos kaimynės, kurios yra V. Š. draugės, tačiau jos įvykio nematė. Mano, kad V. Š. jai nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pati, krisdama ant spintelės, nes dėl psichinės ligos, kuria ji serga, jai sutrikusi koordinacija ir ji ne kartą yra užkliuvusi ir kritusi ant badų. Nukentėjusioji yra konfliktiško agresyvaus būdo, tik pasirodžius kiek neblaiviam iš karto kviesdavo policiją. Jos teiginys, kad prieš ją buvo vartotas smurtas neatitinka tikrovės.

Atsiliepimas

V. Š. atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad A. Š. skundo argumentai melagingi. Nurodo, kad 2009-10-01 A. Š. nakvojo (duomenys neskelbtini) bute. Grįžusi iš darbo rado jį gulintį lovoje. Kad nakvojo kaime, sodyboje - melas. Skunde minima V. L. meluoja tai sakydama, nes ji yra A. Š. sugėrovė.

Spalio 1 d. vakarą jos atžvilgiu buvo vartotas smurtas, tik per atsitiktinumą liko gyva, negalėjo nei pabėgti nei kam paskambinti. Triukšmą girdėjo kaimynai. Kitą dieną ryte paėmė iš vyro buto raktus, važiavo į policiją, rašė pareiškimą, prašė pagalbos dėl gyvybei gresiančio pavojaus. Tą pačią dieną į namus vyras grįžo vėl smarkiai girtas, jo į butą neįleido, jis spardė duris, skambino, kol jį sulaikė ir išvežė policija.

Vyras gerdavo kasdieną nuo 2008 m lapkričio mėnesio, grįžusi į namus dažnai rasdavo nerakintas duris o namus tuščius. Šeimai pinigų jis nedavė, sakydavo kad pragėrė. Dažnai patirdavo smurtą, tačiau policiją kiekvieną kartą kviesti gėdijosi prieš kaimynus. Kai kartu gyveno vaikai, smurtą ir psichologinį terorą patyrė ir jie. 1993 m. buvo sumušta, 2 savaites pragulėjo namuose, nes veidas ir kūnas buvo vien mėlynės, negalėjo vaikščioti. Buvo slaugoma kaimynių, bendradarbių, draugių ir tėvo. Psichologinė trauma išliko visam gyvenimui. Tuo metu buvo gėda kur nors kreiptis, be to vis vylėsi, kad vyras pasitaisys. Visi kiti smulkiai, detalizuotai jo grasinimo ir smurtavimo atvejai surašyti pareiškimuose policijai ir prokuratūroje. Kas kartą ją mušdamas A. Š. kartojo, kad ją užmušęs negaus daugiau nei 8 metus. Pasakius, kad skirsis nurodė, kad nušaus advokatą ir ją. Po spalio 1 d. įvykių, jis ją vėl buvo užpuolęs laiptinėje, tada spėjo pagalbos kreiptis pas kaimynus, bandė veržtis į butą kelis kartus įvairiais būdais.

Skundo argumentai dėl jos psichinės ligos absurdiški. Niekada pati savęs nežalojusi. Dirba atsakingą protinį darbą, todėl tas teiginys ją įžeidžia. Yra lankiusis pas psichologus dėl jo psichologinio teroro, girtuokliavimo, smurto ir tokių žodžiu jos atžvilgiu sakymo, apie kuriuos nenori net rašyti. Visą gyvenimą stengėsi jam padėti, ištraukti jį iš alkoholizmo, vežiojo po ligonines, tačiau tai rezultatų nedavė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apelianto skunde dėstoma versija, kurios esmė ta, jog jis neįvykdė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir kuri yra analogiška tai, kurios jis laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nors nuteistasis nepripažino smurtavęs prieš V. Š., jo kaltę patvirtina nukentėjusios V. Š., liudytojų J. B., S. D., A. V. parodymai, specialisto išvada. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek atsikirtimuose į apeliacinį skundą parodė, kad 2009 spalio 1 d. apie 18 val. grįžusi iš darbo rado vyrą girtą gulintį lovoje. Jis buvo piktas, agresyviai nusiteikęs, vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino, ėmė smurtauti. Smurtas tęsėsi iki 24 val., kol vyras užmigo. Ryte jis išėjo, išeidamas pametė buto raktą, kurį ji paėmė ir daugiau neatidavė. Po savaitės kreipėsi į teismo ekspertus, kurie nustatė sveikatos sutrikdymo mąstą. Šiuos nukentėjusios parodymus patvirtino liudytojos J. B., S. D., A. V., kurios nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku girdėjo pas kaimynus Š triukšmą, bildesį, kitą dieną mačiusios V. Š. patyrusią stresą, ji verkė, sakėsi, kad buvo mušama vyro, jai tampė plaukus, stumdė, grasino, rodė mėlynes. A. Š. dažnai matydavo girtą. Specialisto išvadoje užfiksuoti V. Š. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobūdis, laikas, sveikatos sužalojimo mastas, visiškai atitinka, nukentėjusios nurodytas aplinkybes apie jai padarytus sužalojimus. Taigi, A. Š. kaltė yra visiškai įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Tiek nukentėjusioji V. Š., tiek liudytojos J. B., S. D., A. V. parodymus davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę. Esant visoms šioms aplinkybėms, jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu A. Š. parodymai teisiamojo posėdžio metu byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja. Be to, jo parodymai nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad 2009-10-01 d., į butą adresu (duomenys neskelbtini) jis atėjo dieną (b.l. 107) skunde nurodo, kad po darbo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo A. Š. veiką, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Bronė VidzėnienėArnoldas Šukaitis