Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2011-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-1342-470/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-07
Bylos Nr.
2-1342-470/2011
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00888-20114-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
D. B., E. B.
Trečiasis asmuo
notare Nijole Liubamirskiene
Kategorijos
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civil. byla Nr.2-1342-470/2011
Proceso Nr. 2-13-3-00888-20114-7Procesinio sprendimo kategorija 21.6 21.4.1.1
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011m. lapkričio 7d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S.Juknevičienė, sekretoriaujant R.Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui adv. A. Pliaugai, atsakovei D. B., jos atstovui adv. G.Gromovui, atsakovui E. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų notarei N.Liubamirskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį su atsakovais D. B., E. B., trečiuoju asmeniu notare Nijole Liubamirskiene dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. K. pareiškė ieškinį atsakovams D. B. ir E. B. ir prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004m. lapkričio 24 dienos buto (unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro numeris 492), sudarytą tarp jos – pardavėjos J. K. ir pirkėjų D. B. ir E. B.. Ieškovė J. K. parodė, kad 2003 metais leido savo bute apsigyventi krikšto dukrai D. B. kartu su sutuoktiniu E. B.. 2010m. pavasarį iš daugiabučio namo pirmininko ji sužinojo, kad ji nesanti buto savininkė, nes butas parduotas. Tada ji kreipėsi į policiją, kur sužinojo, jog iš tiesų buto savininkai yra D. B. ir E. B., kadangi pagal 2004 metais sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notarės N.Liubamirskienės, ji perleidusi nuosavybės teisę į butą atsakovams. Ieškovė J. K. nurodo niekada buto pardavimo sandorio nesudariusi, neketinusi perleisti buto kitiems asmenims, jokių dokumentų buto pardavimui neruošusi, pas notarę N.Liubamirskienę su atsakovais B. nesilankiusi ir sandorio nesudarinėjusi, niekur parašais netvirtinusi jokių sutarčių sudarymo, sutartyje nurodytos pinigų sumos – 10000 litų negavusi. Dėl įvykio ji kreipėsi tiek į Alytaus apskrities VPK, tiek į Alytaus rajono apylinkės prokuratūrą, tačiau pagal jos pareiškimus ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas. Ieškovė nurodo, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ginčo teisiniu pagrindu nurodo CK 1.80str. ir pažymi, kad buvo pasinaudota ta aplinkybe, jog ji nėra raštinga, ja buvo pasinaudota, todėl sandoris turi būti naikinamas.

Atsiliepimas

Atsakovai D. B. ir E. B. su ieškiniu nesutinka. Jie paaiškino, kad ieškovė J. B., būdama D. B. krikšto motina ir tolima giminaitė, apie 2003 metus pasikvietė juos kaip šeimą apsigyventi jos bute (duomenys neskelbtini) Alytuje, kadangi pačiai vienai ieškovei, gaunat tik senatvės pensiją, buvo sunku butą išlaikyti. 2004 metais J. K. nusprendė jiems butą parduoti, nes pati po brolio mirties palikimu gavo gyvenamąjį namą Krokialaukio kaime, Alytaus rajone. Jie su pasiūlymu sutiko ir 2004 metais lapkričio 24d. butą iš J. K. nupirko, sandorį įformindami pas notarę N.Liubamirskienę. Už butą ieškovai nurodo sumokėję sutartą kainą, t.y. 10000 litų, atsiskaitymas su J. K. įvyko iki sudarant sandorį buto virtuvėje. J. K. pinigus iš jų gavo. Žodžiu su J. K. buvo sutarta, kad J. K., reikalui esant, galės pagyventi bute kiek reikės, nes dėl senyvo amžiaus jai reikalinga medikų priežiūra ir kitos paslaugos. J. K. didžiąją metų dalį gyvendavo paveldėtame name Krokialaukyje ir tik retkarčiais atvažiuodavo į butą Alytuje. Kurį laiką ji netrukdė naudotis butu, tačiau prieš keletą metų pradėjo kelti nepagrįstas pretenzijas, priekaištauti dėl triukšmo, ėmė šmeižti juos nebūtais dalykais, jos elgesys tapo nebesuprantamas. J. K. kartais palikdavo atsuktas dujas, be jokio pagrindo buvo iškvietusi policiją, t.y. visokiais būdais ėmė daryti psichologinį spaudimą. Atsakovė D. B. tokį ieškovės J. K. elgesį aiškina tuo, kad jos žiniomis, ieškovė J. K. gautus už butą pinigus paskolino trečiajam asmeniui, o suėjus paskolos grąžinimo terminui pinigų neatgavo, todėl negalėdama susitaikyti su turto ir pinigų praradimu, ėmė terorizuoti atsakovus. Dėl tokio ieškovės elgesio atsakovai nurodo buvę priversti pateikti J. K. civilinį ieškinį dėl jos iškeldinimo iš buto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. B. yra ieškovės J. K. krikšto dukra, jas sieja giminystė – D. B. yra mirusio J. K. sutuoktinio sesers duktė. 2003 metais atsakovai B., ieškovės J. K. pakviesti, iš Druskininkų persikraustė gyventi į Alytų pas ieškovę į jos butą, esantį Jaunimo g. 38-6. Toks susitarimas tarp šalių buvo naudingas abiems pusėms - J. K., gyvenančiai iš senatvės pensijos, sumažėjo komunalinių mokesčių našta, o E. B. dirbo Alytuje, todėl jam buvo patogu gyventi arčiau savo darbo. 2004 metų lapkričio 24d. J. K. ir B. sudarė sandorį, kurio sąlygomis J. K. už 10000 litų sumą pardavė savo butą Jaunimo g. 38-6, Alytuje atsakovams B., o B.jį pirko. Sandoris buvo įformintas Alytaus miesto I-ajame notarų biure notarės N.Liubamirskienės, pirkimo – pardavimo sutarčiai suteiktas notarinio registro numeris 11228, tuo pat laiku buvo sudarytas buto perdavimo – priėmimo aktas, jam suteiktas notarinio registro numeris 11230 (b.l. 85). Įsigytą butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), D. B. ir E. B. registravo Nekilnojamojo turto registre, deklaruodami bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (b.l. 8). Pardavėja J. K. iš pirkėjų B. gavo 10000 litų iki pasirašant sutartį. Šalys ilgą laiką sutarė, kad J. K. esant poreikiui, galės naudotis butu, nors didžiąją laiko dalį gyvens jai priklausančiame gyvenamajame name Krokialaukio kaime, Alytaus rajone. 2010 metais ieškovė J. K. ėmė ginčyti pirkimo – pardavimo sandorį, kreipėsi į policiją ir prokuratūrą, nurodydama, kad apgaulės būdu iš jos buvo nusavintas butas. Pagal jos pareiškimą Alytaus apskrities VPK 2010-10-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų veikų, numatytų LR BK 182str. (sukčiavimas) ir LR BK 300 str. (dokumento suklastojimas), Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 2010-10-18 nutarimu atmetė J. K. skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, 2010-11-17 Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat atmetė J. K. skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Byloje nėra surinkta absoliučiai jokių įrodymų, kad aukščiau paminėta buto prikimo –pardavimo sutartis tarp pardavėjos J. K. ir pirkėjų D. B. bei E. B. nebuvo sudaryta ar kad sutartyje už J. K. būtų pasirašęs kitas asmuo. Naikinti sandorio kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms nėra pagrindo.

Byloje pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta įstatymo reikalaujama notarine forma (CK 6.393str. 1d.), joje yra visi tokio pobūdžio sutarčiai reikalingi rekvizitai, aiškiai aptartas sutarties dalykas ir kaina, kas atitinka CK 6.396 straipsnio ir 6.397 straipsnio nuostatas. Kartu su buto pirkimo –pardavimo sutartimi šalys sudarė buto perdavimo – priėmimo aktą, kuris žymi, jog pirkėjai B. natūroje perėmė įsigytą butą iš pardavėjos J. K. (CK 6.398str.). Pirkėjai, kaip to reikalauja įstatymas, nuosavybės teisę į įsigytą nekilnojamąjį daiktą – butą įregistravo Nekilnojamojo turto registre (CK 4.253 str.), ką įrodo į bylą pateiktas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimas Nekilnojamojo turto registre (bl. 8).

Ieškovė J. K. neigia kada nors sudariusi jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, pirkimo – pardavimo sutartį, nurodo niekada nebuvusi notarės N.Liubamirskienės biure, jokių sutarčių ar kitų dokumentų nepasirašiusi, sutartyje minimų pinigų nėra gavusi. Laiko, kad sutartis sudaryta neteisėtai pasinaudojus jos asmens dokumentais ir suklastojus jos parašą. Tokius ieškovės teiginius paneigia surinkti įrodymai ir jų kompleksinis gretinimas.

Tretysis asmuo notarė N.Liubamirskienė nurodo nors ir neprisimenanti sandorio sudarymo aplinkybių ir pas ją į biurą atvykusių žmonių dėl ilgo laiko tarpo (nuo sandorio sudarymo praėjo septyneri metai), tačiau tvirtina prieš patvirtindama bet kurį sandorį, kaip notarė atliekanti savo profesinę pareigą, patikrina šalių tapatybes pagal jų pateiktus dokumentus ir taip asmenybes nustato. Iš buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad J. K. asmenybė buvo nustatyta iš jos paso, kurio numeris (duomenys neskelbtini), išduotas 1993-06-23 Alytaus migracijos tarnybos.

Svarbu tai, kad J. K. teismui nurodė, kad paso niekada nebuvo praradusi, pasigedusi ar kitokiais būdais jo netekusi, niekam niekada nėra jo perdavusi, kaip pati nurodė, pasą visada saugojusi. Apie tai, kad J. K. pasas iš tiesų nebuvo prarastas, sprendžiama iš jau paminėtos jo išdavimo datos ir to, kad tą patį pasą J. K. pateikė teismui asmenybės nustatymo metu.

Ieškovės valią sudaryti buto pirkimo – pardavimo sandorį rodo jos veiksmų kryptingumas, o būtent, pagal 2004 metais galiojusius reikalavimus nekilnojamojo turto savininkas, norėdamas atlikti nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį, privalėjo pateikti pažymą notarui iš Nekilnojamojo turto registro. Kaip matyti iš prašymo, J. K. asmeniškai lankėsi VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2004m. lapkričio 15d. ir pateikė prašymą išduoti jai pažymą dėl buto, esančio Alytuje (duomenys neskelbtini), sandoriui, ką įrodo jos parašas grafoje „prašymą pateikęs asmuo“ (b.l. 83).

Be to, prieš sandorio sudarymą J. K. kreipėsi į namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininką su prašymu gauti pažymą apie tai, kad ji neturi įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus. Nors namo savininkų bendrijos prašymų registracijos knygoje J. K. parašo nėra (b.l. 75), tačiau akivaizdu, kad bendrijos pirmininkas tokią pažymą galėjo išduoti tik buto savininkei, tokią pažymą J. K. gavo ir ją panaudojo pateikdama notarei N.Liubamirskienei sandoriui sudaryti.

Be to, sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo nuvykusi į Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyrių ir gavo sandorio sudarymui reikalingą ištuokos su A. K. akto įrašo nuorašą, kurį taip pat pateikė notarei (b.l. 85). Sutinkamai su LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis civilinės metrikacijos taisyklėmis, pareiškėjas, prašantis išduoti akto įrašą, jo asmens tapatybei nustatyti privalo pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba Lietuvos Respublikos pasą, arba asmens tapatybės kortelę. Vadinasi, besikreipdama į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl ištuokos akto įrašo gavimo, J. K. atsakingam už dokumentų išdavimą darbuotojui privalėjo pateikti asmens tapatybės dokumentą ir įrašas, sutinkamai su minėtomis taisyklėmis, turėjo būti išduotas jai asmeniškai.

Svarbu tai, kad nė vienoje iš paminėtų įstaigų jų darbuotojams nekilo abejonių, kad besikreipiantis dėl jam reikalingų duomenų asmuo galimai yra ne J. K., bet kitas asmuo. Tokių abejonių nekilo ir notarei N.Liubamirskienei, kuri kaip atsakingas už sandorio tvirtinimą valstybės įgaliotas asmuo turi pareigą itin kruopščiai ir atsakingai patikrinti atvykusio sandorio sudarymui asmens tapatybę. Notarinis sandorio patvirtinimas garantuoja sutarties sudarymo fakto tikrumą.

Aptartos aplinkybės rodo, kad visais reikiamais sandoriui sudaryti dokumentais rūpinosi J. K., notarų biure sutartyje taip pat pasirašė pati J. K..

J. K. ir jos atstovas adv. A.Pliauga prašė teismo skirti teismo rašysenos ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar 2004-11-24 pirkimo – pardavimo sutartyje grafoje „šalių parašai“ yra pasirašyta ieškovės, ar kito asmens, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Kaip matyti iš kitų byloje surinktų J. K. pasirašytų dokumentų, jos parašas vizualiai visur panašus ir rašysenos specialistų galėtų būti vertinamas kaip senyvo amžiaus žmogaus parašas, kurio būdingas bruožas - rašymo linija, vedama drebančiu judesiu.

Nors ieškovė tvirtino, kad parašas buto prikimo -pardavimo sutartyje yra ne jos, nes ji pasirašanti kitaip, tačiau teismo posėdžio metu jai teikiant vizualiai apžiūrėti kituose dokumentuose (b.l. 83, b.l.85) esantį neabejotinai jos parašą, ji dėl visų pateiktų pavyzdžių abejojo ir sakė negalinti tvirtai pasakyti, kuriuose dokumentuose pasirašė ji, kuriuose ne ji. Visiškai akivaizdu, kad ieškovė gudrauja ir tokia savo užimta pozicija siekia suklaidinti teismą.

Be to, neabejotinos svarbos vertinant, ar sutartį pasirašė pati J. K., turi jos veiksmų nuoseklumas ir loginė seka. Kaip matyti tiek iš pačios J. K. parodymų, tiek iš atsakovės D. B. parodymų, pradžioje jųdviejų santykiai buvo itin geri ir giminiški. Apie vyravusius gerus santykius liudija tas faktas, kad J. K. dar 2003 metais Alytaus miesto I-ajame notarų biure sudarė testamentą, patvirtintą notarės R.Michailikienės, kuriuo visą turtą, kuris priklausys jai jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei tą turtą, kuris atsirastų jos vardu po jos mirties, paliko D. B. (b.l. 83). Tokie faktai tik patvirtina, kad ir praėjus metams laiko, kuomet buvo sudaromas buto perleidimo sandoris, tarp šalių vis dar vyravo geri santykiai - buvo susitarimas, ką tvirtina atsakovė D. B., kad po sandorio sudarymo J. K. galės naudotis butu, kai jai tai bus reikalinga. Kaip matyti iš šalių paaiškinimųu, J. K. dar ir šiuo metu naudojasi butu ir tik jai pradėjus reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl buto nuosavybės B. teisme užvedė civilinę bylą dėl J. K. iškeldinimo.

Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos sutinkamai su LR CPK 96str. 2d., 4d. nuostatomis, t.y. ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų jos neišieškomos. Atsakovai byloje išlaidų nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 268str., 270str.

nusprend ž i a:

I. J. K. ieškinį atsakovams D. B. ir E. B. dėl sandorio panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja S.Juknevičienė