- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- B2-1203-324/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Techneta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Techneta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
BUAB „Techneta“ bankroto administratorius prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 5 „Administravimo išlaidų sąmatos klausimo šiame susirinkime nesvarstyti“, nutarimą Nr. 9 „Per dvi savaites sušaukti naują kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo“. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes, esant pagrįstiems faktiniams ir teisiniams argumentams, administravimo išlaidų sąmata in corpore šiame susirinkime galėjo būti netvirtina, tačiau dalis administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimas privalėjo būti nustatyti. Nenustatydamas atlyginimo, atsakovo kreditorių susirinkimas pažeidė imperatyvią Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 4 dalies normą. Ginčijamas nutarimas grįstas suinteresuoto asmens pareiškimu, kad jis sieks administratoriaus pakeitimo. Pažymi, kad administratoriaus asmuo negali įtakoti administravimo išlaidų sąmatos dydžio. 2011 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 9 yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyviai ĮBĮ 24 straipsnio 21 dalies normai, draudžiančiai kreditorių susirinkime priimti nutarimus į ankstesnio susirinkimo darbotvarkę neįtrauktais klausimais. Klausimo dėl naujo kreditorių susirinkimo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo sušaukimo nebuvo susirinkimo darbotvarkėje, neatvykę ir raštu balsavę kreditoriai nežinojo apie suinteresuoto asmens pasiūlytą ir jo balsais priimtą nutarimą, suinteresuotas asmuo kreditorių susirinkime nepateikė pagrįstų faktinių ir teisinių argumentų, lemiančių ginčijamo nutarimo būtinumą.
BUAB „Techneta“ kreditorius AB DnB bankas su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad ĮBĮ nuostatos ir 2011 m. lapkričio 22 d. priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5 turi būti vertinami visų BUAB „Techneta“ bankroto proceso aplinkybių kontekste. 2011 m. lapkričio 22 d. susirinkime taip pat buvo svarstoma administratoriaus ataskaita (3 darbotvarkės klausimas). Kreditorių susirinkimas, daugumai kreditorių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, AB DnB bankui) išreiškus kritiką dėl aplaidaus ir neoperatyvaus bankroto proceso administravimo, nutarė nepatvirtinti administratoriaus ataskaitos. Svarstant 3 darbotvarkės klausimą, administratorius buvo įpareigotas pateikti detalią informaciją apie įmonės sudarytus sandorius, įmonės atsargas, gautas lėšas ir jų panaudojimą. Toks kreditorių susirinkimo nutarimas iš esmės reiškia reikalavimą administratoriui pašalinti administravimo veiksmų ir ataskaitos trūkumus. 4 darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas nutarimas dėl įgaliojimų suteikimo pavedimo sutarčiai su administratoriumi pasirašyti. Tokiu būdu kreditoriai iš esmės išreiškė nepasitikėjimą administratoriaus iki pirmojo kreditorių susirinkimo atliktais veiksmais ir pačiu administratoriaus asmeniu. Po 3 darbotvarkės klausimo (administratoriaus ataskaitos) svarstymo liko neaišku, ar administratoriaus veiksmai iš esmės atitiko ĮBĮ nuostatas, administratorius buvo įpareigotas pateikti papildomą informaciją. Dėl to svarstant 5 darbotvarkės klausimą (administravimo išlaidų sąmata), nebuvo aišku, ar administratorius turi teisę į atlyginimą už praeityje (iki pirmojo kreditorių susirinkimo) atliktus veiksmus. Svarstant kitus darbotvarkės klausimus, buvo iškeltas administratoriaus, kuris netinkamai vykdo savo pareigas, pakeitimo klausimas, o 9 darbotvarkės klausimu buvo nutarta šį klausimą svarstyti kitame kreditorių susirinkime. Dėl šių aplinkybių nebuvo pagrindo svarstyti ir administravimo išlaidų sąmatos (taip pat ir atlyginimo administratoriui) ateičiai klausimą, nesant pagrindo manyti, kad administratorius ateityje vykdys administravimo funkcijas. Priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 9 savo turimu nesukuria savarankiškų materialinių pasekmių ir savo esme turi būti vertinamas kaip už tokį nutarimą balsavusių kreditorių (76,09 proc. visų kreditorių) iniciatyvos teisė kreditorių susirinkimui sušaukti. ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Ši nuostata yra pakartota 2011 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime 8 darbotvarkės klausimu patvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 6 punkte, todėl 76,09 proc. įmonės kreditorių valia, išreikšta kreditorių susirinkime, dalyvaujant įmonės bankroto administratoriui, yra privaloma pagal ĮBĮ nuostatas ir pagal įmonės patvirtintos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas), nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Taigi, ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.
Skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įgyvendinti ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą ir patvirtinti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tačiau svarbu pažymėti, jog ši įstatymo nuostata nebuvo įgyvendinta ne dėl kreditorių vengimo įgyvendinti aukščiau nurodytą pareigą, o dėl to, kad, 2011 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime svarstant administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimą, administratoriaus siūlomam sąmatos projektui nebuvo pritarta.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Pasisakydamas dėl kitų bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kasacinis teismas nurodė, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
Tokiu būdu administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas yra ne savitikslis, o turintis užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Vadovaujantis nurodytu ginčo klausimo teisiniu reglamentavimu bei jo taikymo praktika, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo pirmininko pasiūlymas 2011 m. lapkričio 22 d. susirinkime nesvarstyti administravimo išlaidų sąmatos klausimo buvo perteklinis - nepritarus administratoriaus nutarimo projektui ir nesant kitokių pasiūlymų dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio patvirtinimo, priimti nutarimo šiuo klausimu nebuvo galima. Administratorius nepateikė duomenų apie kreditorių supažindinimą su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlytu administravimo išlaidų sąmatos projektu, todėl laikytina, kad jo svarstymas 2011 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime taip pat buvo negalimas. Svarbu pažymėti, kad net ir esant skundžiamo nutarimo Nr. 5 „Administravimo išlaidų sąmatos klausimo šiame susirinkime nesvarstyti“ priėmimo procedūros pažeidimams (pareiškėjas jų nenurodė), jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių - pasibaigusiame 2011 m. lapkričio 22 d. susirinkime bet kokių klausimų svarstymas yra neįmanomas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra įstatyminio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą Nr. 5 „Administravimo išlaidų sąmatos klausimo šiame susirinkime nesvarstyti“.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 9
Remiantis ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalimi, kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas, o reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų ĮBĮ nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalis).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2011 m. lapkričio 22 d. vykęs kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 8 patvirtino kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, kurios 6 punktas iš esmės atkartoja ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalį. Balsuoti dėl siūlymo pavesti administratoriui per dvi savaites sušaukti naują kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo inicijavo susirinkimo primininkas, kuriam teisę šaukti kreditorių susirinkimą suteikia ir ĮBĮ, ir kreditorių susirinkime priimta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka. Nagrinėjamu atveju šio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas formaliais pagrindais neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų, nes kreditorių susirinkimo pirmininko teisė sušaukti kreditorių susirinkimą ar kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų ĮBĮ nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, teisė inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą gali būti bet kada realizuojama. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 9 dėl administratoriaus įpareigojimo per dvi savaites sušaukti kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo nepažeidžia nei kreditorių, nei bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų. Priešingai, tokio turinio nutarimu kreditorių susirinkimo primininkas siekė bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teisių apsaugos bei operatyvios bankroto procedūros.
Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ tik teismui suteikia teisę skirti ar keisti bankrutuojančios įmonės administratorių. Kreditoriams, nustačiusiems tam tikrus pažeidimus administratoriaus veikloje, suteikta teisė kreiptis į teismą su prašymu pakeisti įmonės administratorių. Toks kreditorių nutarimas pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas, svarstydamas prašymą pakeisti administratorių, nesivadovauja vien kreditorių nutarimu, o išsamiai patikrinęs visas aplinkybes, nusprendžia, ar yra pagrindas pakeisti bankrutuojančios įmonės administratorių.
Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Sušaukti kreditorių susirinkimą reikalinga ir dėl jau minėtos kreditorių susirinkimo pareigos nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Į kreditorių susirinkimo darbotvarkę administratorius turi teisę įtraukti ir kitus aktualius bankroto procesui klausimus, todėl nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sušaukimas per dvi savaites užtikrina sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą.
Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti BUAB „Techneta“ bankroto administratoriaus skundo dėl 2011 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 9 „Per dvi savaites sušaukti naują kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo“ panaikinimo.
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, CPK 291 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti skundą.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.