Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-02-23 · Byla Nr. TS-50-946/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
TS-50-946/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37854-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Byla Nr. TS-50-946/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37854-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 23 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 95-53 netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis R. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 95-53 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodė, kad jis anksčiau teistas septynis kartus, 2011 m. rugsėjo 27 d. paleistas lygtinai, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, yra skatintas du kartus, nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos bei palydos už pataisos įstaigos ribų. Nuo 2020 m. liepos 8 d. dirba Valstybės įmonėje, mokosi vidurinėje mokykloje, turi profesiją. Narkotikų nevartoja ir nėra baustas už narkotikų vartojimą, palaiko socialinius ryšius su sugyventine, vaikais ir mama. Pripažįsta, jog santykiai yra svarbūs ir palaikančio pobūdžio, nors kartais ir konfliktiniai. Vaikams mokamas išlaikymas, išėjęs į laisvę grįžtų į buvusią gyvenamąją vietą. Jo atveju, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, tačiau teisinėje nuostatoje yra aiškiai nurodytos aplinkybės, į kurias Komisija privalo atsižvelgti. Komisija akcentavo nutarime, jog jis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jis atitinka ne tik formaliąsias, bet ir materialiąsias sąlygas lygtiniam paleidimui, kas ir yra akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurios Komisija net nenagrinėjo, o ieškojo tik jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kas prieštarauja teisės nuostatoms ir tos aplinkybės negali būti laikomis pagrįstomis atsisakant tvirtinti lygtinį paleidimą. Jam nustatomas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, kuris apibūdina jo praeities klaidas, negali būti suniveliuojamas su dabartiniu jo bausmės laikotarpiu, nes tai yra neteisėta, taip pat kelia nusistebėjimą kiti kriminogeniniai veiksniai – jo išsilavinimas, galimybė įsidarbinti, mokymasis, mąstymas ir elgesys, nes jis mokosi vidurinėje mokykloje, turi profesiją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju grįš į darbo rinką, jis šiuo metu dirba Valstybės įmonėje. Taip pat Komisija turėjo vertinti ne jo praeitį, bet elgesio, mąstymo, nuostatų keitimąsi į teigiamą pusę, padarytų klaidų pripažinimą ir vertinti akivaizdžią pažangą.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė atsiliepime į nuteistojo R. A. skundą prašo teismo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 95-53 nutarta netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas (vidutinė rizika), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, mąstymas ir elgesys. Nuteistasis anksčiau ne kartą buvo teistas, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Nuteistasis, spręsdamas savo problemas, elgėsi nusikalstamai, taipogi dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, provokuojantį sugyventinės elgesį, linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę, kaltės jausmas menkas. Teigiami nuteistojo pataisos procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgesiai tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikytis įstatymų ir nenusikals.

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) bauda.

Teistas: Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta 2 m. laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 9 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 57 MGL (2850 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 38 MGL (1900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 m.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėn. 8 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. sausio 21 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 51 balą, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimu netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. sausio 21 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. sausio 25 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam R. A. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo ne kartą teistas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, laisvės apribojimas, bausmė bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau paskirtos bausmės neatliko pakankamo prevencinio poveikio, taip pat nuteistasis atliko ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis vėl nusikalto ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie R. A. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir drausminių nuobaudų neturi, už gerą darbą, elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei mokymąsi paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas rekomendacijas vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Sutiktina su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia R. A. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, mąstymas ir elgesys, taip pat jau minėta informacija apie teisės pažeidimus. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistojo savianalizė yra menka ir paviršutiniška, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori pakeisti, stokoja savikritiškumo; įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių ir kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo, kaltės jausmas menkas; teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau savo smurtinį elgesį minimizuoja; savitvardos problemų galvoja, kad neturi, tačiau išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį; kalbant apie esamas problemas, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau didžiausia problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo; dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, provokuojantį sugyventinės elgesį; linkęs vengti prisiimti asmeninę nuosavybę; ateities planai daugiau abstraktūs nei konkretūs; priežiūrą suvokia vien kaip baudžiantį procesą be jokio naudos sau yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 54 balų, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 31 svertinis balas, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R. A. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo R. A. skundas dėl Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 95-53 netaikyti nuteistajam R. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 95-53 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis