- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-03-10
- Bylos Nr.
- AS-469-00087-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. D., G. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. D. ir G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-01-21 nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir G. L. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. ir G. L. 2004-12-22 skundu kreipėsi teismą, prašydamos įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę bei priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos kiekvienos pareiškėjos naudai po 21000 Lt turtinės žalos ir po 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
2004-12-27 nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti V. D. ir G. L. skundą, išaiškinęs, kad ši nutartis neužkerta kelio pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, kad kompetentingos institucijos ne vilkina atkurti nuosavybės teises, o atsisako šį klausimą spręsti, kol nėra patvirtintas Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Ginčas dėl tokio institucijų sprendimo, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos “Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įgyvendinimo tvarkos” 122 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, nagrinėtinas išankstine neteismine tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip galutinė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucija, V. D. ir G. L. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo išnagrinėjo, priimdama 2003-07-25 sprendimą Nr.3B-(7.5)-D,L-878-1997. Nesutikdamos su šiuo sprendimu, pareiškėjos per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos galėjo paduoti skundą teismui. Skundas pateiktas 2004-12-22, tai yra praleidus apskundimo terminą. Pareiškėjos neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, todėl skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos valdytą žemę atsisakyta priimti. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsisakyta priimti kaip išvestinį iš reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises.
2005-01-06 nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004-12-27 nutartį panaikino ir nustatė pareiškėjoms terminą iki 2005-01-18 pateikti teismui turtinės žalos padarymo faktą bei žalos dydį patvirtinančius įrodymus.
2005-01-21 nutartimi teismas priėmė skundą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atkurti nuosavybės teises bei neturtinės žalos atlyginimo, o dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nusprendė skundą laikyti nepaduotu. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos 2005-01-06 nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, įrodymų, patvirtinančių žalos joms padarymo faktą bei faktiškai padarytos žalos dydį, nepateikė, tik 2005-01-18 pareiškime nurodė negalinčios nustatyti tikslaus padarytos žalos dydžio (jų paskaičiavimu, nuo 1992-11-01 iki 2005-01-01 jos negavo 120 000 Lt pajamų).
V. D. ir G. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2005-01-21 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjos nurodo, kad dėl atsakovo kaltės daugiau kaip aštuonerius metus negalėjo naudotis joms priklausiančia tėvo žemės dalimi, todėl žalos padarymo faktas yra akivaizdus. Jei tėvo žemė būtų buvusi grąžinta, jos būtų galėjusios verstis daržininkyste, sodininkyste, auginti gėles ir iš to turėti pajamų. Daugelis tos vietovės žemės naudotojų iš tokio dydžio žemės sklypo gauna po 10-20 tūkstančių litų pajamų per metus (kai kurie ir dar daugiau). Žemės savininkai, nuomojantys panašaus dydžio priemiestinius sklypus, taip pat gauna po 5-10 tūkstančių pajamų per metus. Tačiau kadangi šiuo metu pajamos iš nedidelių žemės sklypų nedeklaruojamos, valstybės institucijos negali išduoti oficialių dokumentų, patvirtinančių tokias pajamas. Jei teismas, mano, kad iš kokių nors institucijų galima gauti oficialius duomenis apie pajamas iš daržininkystės, gėlininkystės, sodininkystės panašiuose sklypuose, prašo tokius duomenis išreikalauti. Pareiškėjos remiasi Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra išvardinti administraciniam teismui pateikiamam skundui keliami reikalavimai. Pareiškėjo pateikiamame skunde, be kita ko, turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas bei aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, tai patvirtinantys įrodymai. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (to paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos administraciniam teismui pateiktame skunde (b.l.3-5) nurodė prašančios priteisti iš atsakovės kiekvienai po 21 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjos paaiškino, kad turtinė žala padaryta nustatytu laiku neatkūrus joms nuosavybės teisių į J. D. priklausiusią žemę (2,67 ha), dėl to jos teigė per 8 metus negavusios 40 000 Lt pajamų ir patyrusios 2000 Lt išlaidų. Šalindamos 2005-01-06 nutartyje nurodytus skundo trūkumus, 2005-01-18 pareiškime pareiškėjos nurodė, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo paduotas 1992 m. pabaigoje, tačiau nuosavybės teisės nustatytu terminu (per 6 mėnesius) nebuvo atkurtos, todėl žalos joms padarymo faktas yra akivaizdus, nuo 1992 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. sausio 1 d., jų paskaičiavimu, jos negavo 120 000 Lt pajamų. Pareiškėjos kartu pateikė Statistikos departamento duomenis apie žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, derlių ir derlingumą (b.l.34).
Šiomis aplinkybėmis pripažintina, jog pareiškėjos ištaisė 2005-01-06 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pateikė, jų manymu, žalos padarymo faktą bei dydį patvirtinančius įrodymus, kurie įvertintini nagrinėjant bylą iš esmės, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pateiktą skundą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Nors pareiškėjos prašo panaikinti visą 2005-01-21 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, likusios nutarties dalies (ne dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo) panaikinimo motyvų jos nenurodo, šioje dalyje naikinti teismo nutartį nėra pagrindo, todėl šioje dalyje pareiškėjų skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. D. ir G. L. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-01-21 nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo panaikinti, šioje dalyje perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.