- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- eI-583-484/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Klaipėdos jachtklubas“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Linas Vasiliauskas
- Kategorijos
- 12.15.5.1Teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą atsiradimas ir įgyvendinimas
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Klaipėdos jachtklubas“ atstovui advokatui Linui Vasiliauskui,
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Igoriui Janavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Klaipėdos jachtklubas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Klaipėdos jachtklubas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. S-120(7-91/2018); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė, centrinis mokesčių administratorius) 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 69-54; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija, Klaipėdos AVMI, vietos mokesčių administratorius) 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-44.
Pareiškėja skunde nurodo, kad VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ 2010 m. balandžio 19 d. sudarė projekto „Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija“ (toliau – ir Projektas) finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Įgyvendinusi Projektą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 08 d. nutarimu Nr. 1021 pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ sukūrė 3 995 779,08 eurų vertės ilgalaikį turtą.
Pareiškėja pažymi, kad 2015 m. balandžio 14 d. sudarė sutartį dėl Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros operavimo (toliau – Operavimo sutartis), kurios pagrindu 2015 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Solarstreet“ (dabartinis pavadinimas UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“, toliau – Operatorius) iki 2025 m. balandžio 15 d. valdyti ir naudotis ilgalaikį turtą, kuris buvo sukurtas įgyvendinus Projektą.
Pareiškėja, nesutikdama su sprendimais, teigia, kad Komisija išvadą, jog pagal Operavimo sutartį mokamos sumos dydis ne tik neužtikrina tiesioginio ryšio tarp paslaugos ir mokesčio buvimo, bet ir neužtikrina veiklos išlaidų padengimo, padarė įvertinusi tik VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ 2015 m. gautas pajamas – 8 130 eurų ir patirtas sąnaudas – 18 616 eurų. Pareiškėjos teigimu, nei mokesčių administratorius, nei Komisija neatsižvelgė į tai, kad: 1) Operavimo sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 14 d., o turtas Operatoriui perduotas 2015 m. birželio 1 d., t. y. į tai, kad VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ 2015 metais didžiąją dalį sąnaudų patyrė būtent dėl to, kad 5 mėnesius pati eksploatavo turtą; 2) VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ 2016 m. gavo 14 774 eurų pajamų, o sąnaudos sudarė 33 342 eurus, iš kurių 19 008 eurų – sąnaudos, susijusios su atsitiktiniu VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ sudarytu sandoriu, veiklos sąnaudos buvo 14 334 eurai, tai yra gautos pajamos viršijo sąnaudas; 3) VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ per 2018 metų 6 mėnesius gavo 6 090 eurų pajamų, patyrė 9 075 eurų sąnaudų, iš kurių 1 800 eurų nebuvo susiję su įprastine VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ veikla.
Pareiškėja skunde pažymi, kad nei mokesčių administratorius, nei Komisija neatsižvelgė į tai, kad Operatorius Operavimo sutartimi įsipareigojo mokėti ne tik šia sutartimi nustatytą mėnesinį mokestį, bet ir nuo 2018 m. sausio 1 d. apdrausti Operatoriui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų; sumokėti ir (arba) atlyginti VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ sumokėtus mokesčius, susijusius su turtu; turtą suremontuoti arba pakeisti analogišku ar geresniu pakeičiamo turto paskirties turtu. Turtas jo grąžinimo VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ metu turi atitikti tokius pat kiekybinius ir kokybinius reikalavimus bei rodiklius, kokius jis atitiko perdavimo Operatoriui momentu, būti tokios būklės, kad jam nereikėtų atlikti jokio remonto (įskaitant kapitalinį, einamąjį ir kosmetinius remontus); atlikti 2015 m. balandžio 9 d. Pasiūlyme dėl Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros operatoriaus atrankos (toliau – Pasiūlymas) aptartas investicijas (bendra kaina be PVM – 177 100 eurų), kurios, pasibaigus Operavimo sutarčiai, perduodamos VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo Operavimo sutarties įsigaliojimo momento yra praėjęs tik trečdalis Operavimo sutarties termino, atitinkamai, dar liko 7 (septyni) Operatoriaus veikimo pagal Operavimo sutartį metai, per kuriuos Operatorius yra įsipareigojęs investuoti visą bendrą 177 000 Eur sumą. Mokestinio ginčo nagrinėjimo dienai Operatorius dalį planuotų investicijų į Smiltynės jachtų uostą jau yra padaręs. Atliktų investicijų vertė sudaro 67 739,39 Eur, t. y. 38,27 proc. visos investicijų sumos.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Operatoriaus prisiimtiems įsipareigojimams (įrengti tualetus, dušus, viešojo maitinimo patalpas, laivams saugoti ir pan., toliau bendrai vadinama infrastruktūra) tinkamai įgyvendinti reikalingas papildomas nekilnojamasis turtas. Todėl nekilnojamojo turto savininkas – UAB „DOMMO Nerija“, VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ ir Operatorius sudarė trišales nuomos sutartis, suteikiančias VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ teisę Operatoriaus sąskaita (atlyginimą už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu bei visus susijusius su tuo mokesčius visą nuomos laikotarpį moka Operatorius) naudotis UAB „DOMMO Nerija“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu iki 2030 metų lapkričio 30 d. Tuo atveju, jeigu nuomos sutartys nutraukiamos dėl Operatoriaus kaltės, jis įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ ir nekilnojamojo turto savininkui baudą, lygią nuomos mokesčiui nuo sutarties nutraukimo dienos iki 2030 m. lapkričio 30 d.. Mano, kad savo esme Operavimo sutartis prilygintina nuomos sutarčiai, kuria nuomininkui perduotas neįrengtas turtas, o nuomininkas įsipareigoja šį turtą įrengti, pilnai pritaikyti nuomotojo ketinamai vykdyti veiklai, o į turtą investuotos lėšos yra įskaitomos kaip dalies nuomos mokesčio mokėjimas.
Pareiškėja skunde pabrėžia, kad Operavimo sutarties pagrindinis tikslas – apribojimo laikotarpiu Operatoriaus lėšomis ne tik palaikyti esamą turto būklę, tačiau ir jį pagerinti, jo pagrindu išvystyti veiklą, garantuojančią VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas pajamas, o tuo pačiu – VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ veiklos tęstinumą ir plėtrą. Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius ir Komisija, vertindami Operavimo sutarties sąlygas, netinkamai ir nepilnai įvertino visas faktines aplinkybes ir todėl, padarė nepagrįstą išvadą, jog VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ turto perdavimas, gaunant simbolinį mokestį, nelaikomas ekonomine veikla, suteikiančia teisę į PVM atskaitą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka ir su Komisijos išvada, kad pareiškėja nepagrindė objektyviais duomenimis siekio vykdyti ekonominę veiklą po 5 metų. VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ 5 metus po Projekto pabaigos ekonominei veiklai vykdyti negali naudoti Projekto įgyvendinimo metu sukurtų rezultatų (apribojimo laikotarpis), tačiau pasibaigus apribojimo laikotarpiui, Projekto įgyvendinimo metu sukurtas ir įsigytas turtas – pagrindinis turtas, su kuriuo VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ sieja savo veiklos plėtrą ir pajamų uždirbimą, bus naudojamas VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ ekonominėje veikloje, tai yra pasibaigus apribojimo laikotarpiui (nepriklausomai nuo Operavimo sutarties galiojimo 10 metų) VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ įgyja teisę gauti pajamas iš turto bei teikti su juo susijusias atlygintinas paslaugas. Sutarties su Operatoriumi tikslai yra du: 1) parengti turtą, kaip uosto visumos sudedamąją dalį, tolimesniam vystymui ir VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ ekonominės veiklos plėtrai ir 2) pasibaigus sutarčiai susigrąžinti turtą ne blogesnės būklės, nei jis buvo perduotas Operatoriui. Todėl, nėra jokio pagrindo teigti, kad Operatoriaus investicijos nėra būtinos ir ryšys tarp paslaugos ir apmokestinamojo sandorio nutraukiamas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ turto sukūrimas/įsigijimas bei naudojimas nėra susijęs su kokiu nors PVM direktyvoje numatytu neapmokestinimo atveju, o turto sukūrimui/įsigijimui patirtos išlaidos yra priskirtinos prie teisės aktuose numatytos apmokestinamojo asmens veiklos, t. y. jos nesusijusios su veikla, nepatenkančia į PVM taikymo sritį. VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ deklaravo pirkimo PVM bei pateikė prašymą grąžinti PVM. PVM permoka pareiškėjai buvo grąžinta. Grąžintos sumos buvo ženklios, todėl VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ pagrįstai tikėjosi, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu, patikrino mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą.
Pareiškėja mano, kad mokesčių administratorius, atlikdamas VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ veiklos patikrinimą ir priimdamas ginčijamus sprendimus, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) ir PVM direktyvos nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – LVAT) bei Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, todėl nepagrįstai jai papildomai apskaičiavo mokesčius, o centrinis mokesčių administratorius ir MGK netinkamai išnagrinėjo jos skundą ir priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. VMI atsiliepime nurodo, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įstatuose numatytų veiklų nevykdė, o 84 662 Lt pajamas gavo už perparduotą elektros energijos dalį (59 806 Lt), reklaminio ploto nuomą (3 700 Lt) ir 21 156 Lt palūkanų už 1 614 200 Lt UAB „DOMMO Nerija“ suteiktą paskolą. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjos kapitalas – 17 377 Eur sudarytas iš 12 dalininkų dalių po 1 448 Eur, iš kurių 6 dalis turi Klaipėdos miesto savivaldybė (į. k. 188710823), o kitas 6 dalis – UAB „DOMMO Nerija“ (į. k. 300516742).
Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu deklaravo 2 910 629 Lt pardavimo PVM, iš jų pagal PVMĮ 6 straipsnio nuostatas apskaičiuotą pasigaminto ilgalaikio turto 2 897 291 Lt pardavimo PVM, o į PVM atskaitą įtraukė 5 871 682 Lt pirkimo PVM, iš kurių 2 897 291 Lt sudaro su ilgalaikio turto pasigaminimu susijęs pirkimo PVM.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad su pareiškėja susijusi įmonė UAB „DOMMO Nerija“ pagal 2009 m. gegužės 20 d. nuomos sutartį Nr. DN-09/9 laikinai už mokestį neterminuotam laikotarpiui suteikė pareiškėjai nuomos teise valdyti ir naudoti susisiekimo komunikacijas – Klaipėdos jachtklubo krantines Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei su minėtu turtu susijusius inžinerinius tinklus/ statinius, esančius 4,3776 ha dydžio sklype adresu (duomenys neskelbtini), mokant 200 Lt plius PVM mėnesinį nuomos mokestį.
Pareiškėja, vykdydama Projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas, kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe vykdė sukurtos infrastruktūros operatoriaus atrankos konkursą ir 2015 m. balandžio 14 d. su nugalėtoju UAB „Solarstreet“ (nuo 2015 m. liepos 29 d. UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“) pasirašė Operavimo sutartį, galiojančią 10 metų nuo jos įsigaliojimo momento, t. y. kitos darbo dienos po to, kai ji pasirašoma. Operatorius Operavimo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigojo mokėti pareiškėjai fiksuotą administravimo mokestį, kuris skirtas administracinėms išlaidoms padengti, o jo dydis lygus vienam vidutiniam mėnesio bruto darbo užmokesčiui plius PVM, skelbiamam Lietuvos statistikos departamento skyriuje „Šalies ūkis su individualiomis įmonėmis“ ir sumokėti mokesčius, susijusius su perduotu nekilnojamu turtu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad VMI, įvertinusi tai, kad pareiškėja sukurtą ilgalaikį turtą perdavė Operatoriui naudotis be atlygio, o ekonominės veiklos, suteikiančios teisę į PVM atskaitą pagal PVMĮ 58 straipsnį, nevykdė ir pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes neketina vykdyti, konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai įtraukė 2 945 227,12 Lt (852 997 Eur) pirkimo PVM į atskaitą ir minėta suma padidino deklaruotą grąžintiną PVM.
Atsakovės tvirtinimu, siekiant įgyvendinti teisę į PVM atskaitą, svarbu, kad PVM apmokestinamas pajamas tiesiogiai gautų asmuo, kuris patiria pirkimo (importo) PVM išlaidas, t. y. pajamas iš PVM apmokestinamosios veiklos turi gauti būtent tas asmuo, kuris savo vardu patiria su tokia veikla susijusias išlaidas (savo vardu gauna PVM sąskaitas faktūras). Be to, patirtas pirkimo PVM turi būti susijęs su PVM apmokestinama veikla.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, vien tik Operavimo sutarties sudarymas savaime negali būti laikomas vykdoma PVM apmokestinama veikla. Operavimo sutarties galiojimo laikotarpiu Operatorius kas mėnesį pagal pareiškėjos nuo 2015 m. gegužės mėn. išrašomas PVM sąskaitas–faktūras moka pareiškėjai administravimo mokestį (2015 m. – 686,40 Eur/mėn., 2016 m. – 646,49 Eur/mėn.). Atsakovės nuomone, administravimo mokestis nelemia jokio paslaugų teikimo, atliekamo pareiškėjos Operatoriui. Iš Operatoriaus gaunamas administravimo mokestis skirtas dalinėms pareiškėjos asmeninėms patiriamoms išlaidoms padengti, nesusijusioms su Operatoriui perduotu turtu. Pagal Operavimo sutartį mokamos sumos dydis ne tik neužtikrina tiesioginio ryšio tarp paslaugos ir mokesčio buvimo, bet ir neužtikrina veiklos išlaidų padengimo. VMI atsiliepime atkreipia dėmesį, jog pareiškėja ilgalaikį turtą apdrausti buvo įsipareigojusi pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, todėl ši aplinkybė, atsakovės vertinimu, taip pat nepagrindžia pareiškėjos vykdomos ekonominės veiklos.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėja 2015 m. gavo 8 130 Eur pajamų ir patyrė 18 616 Eur sąnaudų, iš jų: 7 751 Eur – darbo užmokesčio, įskaitant socialinį draudimą, 3 708 Eur – elektros energijos, radijo dažnių reguliavimo, svetainės talpinimo internete, VĮ Registrų centras paslaugų sąnaudų, 2 896 Eur – turto draudimo, 1 863 Eur - teisinių paslaugų, 1 690 Eur - krantinių ir sandėliukų nuomos, 612 Eur – ryšio ir 96 Eur – banko paslaugų sąnaudų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su perduotu turtu, išskyrus 2 896 Eur turto draudimo ir 7 751 Eur darbo užmokesčio sąnaudas viso 10 647 Eur sumai, ir yra didesnės už pareiškėjos pajamas, įskaitant ir administravimo mokestį. VMI tvirtinimu, pareiškėjos gautos 5 958 Eur per metus pajamos už turto administravimą nėra adekvačios pareiškėjos per metus patiriamoms administracinėms išlaidoms 10 647 Eur sumai ir nėra tiesiogiai susijusios su pasigamintu turtu.
VMI atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pagal bylos aplinkybes Operatoriaus investuotos lėšos nėra įskaitytos į nuomos mokesčio mokėjimą, todėl nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog Operavimo sutartis gali būti prilygintina nuomos sutarčiai, kuria nuomininkui perduotas neįrengtas turtas, o nuomininkas įsipareigoja šį turtą įrengti, pilnai pritaikyti nuomotojo ketinamai vykdyti veiklai, o į turtą investuotos lėšos yra įskaitomos kaip dalies nuomos mokesčio mokėjimas.
Atsakovės vertinimu, pagal faktines aplinkybes pareiškėjos ketinimai gauti dideles pajamas iš šio nekilnojamojo turto ateityje yra nepagrįsti, atsižvelgiant į pareiškėjos teisinį statusą ir į tai, kad pareiškėja neketina nutraukti sutarties su Operatoriumi visą dešimties metų laikotarpį. Pagal sutartį finansinių įsipareigojimų apimtis negali būti keičiama daugiau nei 25 proc., o kitos sąlygos, kurios neturi finansinės išraiškos, negali būti keičiamos iš esmės. Likus apie 1,5 metų iki termino pabaigos pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie atliktus konkrečius veiksmus, susijusius su sutarties pakeitimo iniciavimu ar veiklos pertvarkymu. Nagrinėjamu atveju siekis vykdyti ekonominę veiklą po 5 metų pareiškėjos nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o tik įvardijamos galimybės nutraukti šiuo metu susiformavusius ilgalaikius (10 metų) sandorius su kontrahentu. Pareiškėja savo ketinimus išsakė tik svarstymų lygyje, nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir dėl realių ketinimų vykdyti PVM apmokestinamą veiklą, susijusią su Smiltynės jachtų uosto krantine Nr. 3.
Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų apie teisėtų lūkesčių principo pažeidimą dėl to, kad pareiškėjai buvo grąžintas atskaitytas PVM, VMI pažymi, kad mokestiniai pažeidimai nustatomi tik atliekant mokestinį patikrinimą, todėl mokesčių administratorius, laikydamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatytų mokesčio apskaičiavimo senaties terminų, turi galimybę, atlikdamas mokestinį patikrinimą, apskaičiuoti mokestį ir su juo susijusias sumas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės į 852 996,69 PVM atskaitą už pasigamintą ilgalaikį nekilnojamąjį turtą: krantinę Nr. 1 ir Nr. 2 bei parengtą krantinės Nr. 3 rekonstrukcijos projektą.
Nustatyta, kad Klaipėdos AVMI, vykdydama 2017 m. birželio 15 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-1348 (MGK byla, b. l. 94), pakartotinai patikrino pareiškėjos 2011 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio PVM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumą ir 2017 m. lapkričio 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-484 (toliau – Patikrinimo aktas).
Klaipėdos AVMI Patikrinimo akte konstatavo, kad susijęs asmuo (pareiškėjos dalininkė) UAB „DOMMO Nerija“ pagal 2009 m. gegužės 20 d. Nuomos sutartį laikinai už mokestį suteikė pareiškėjai nuomos teisę valdyti ir naudoti susisiekimo komunikacijas – Klaipėdos jachtklubo krantines Nr. 1, Nr. 2 ir Nr.3 bei su minėtu turtu susijusius inžinerinius tinklus/statinius.
Patikrinimo akte Klaipėdos AVMI nurodė, kad pagal 2010 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros bei pareiškėjos pasirašytą Projekto „Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija“ finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Projekto finansavimo ir administravimo sutartis) Projekto įgyvendinimui pareiškėjai suteikta 14 669 905 Lt (neįskaitant PVM) parama. Projektas finansuotas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-01-V priemonės „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ sąrašą Nr. 01.
Pareiškėja, vykdydama Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytą sąlygą, jog sukurtai infrastruktūrai valdyti konkurso būdu turi būti atrinktas privatus investuotojas ar operatorius, 2015 m. balandžio 14 d. su konkurso nugalėtoju UAB „Solarstreet“ (nuo 2015 m. liepos 29 d. – UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“, toliau – Operatorius) sudarė Sutartį dėl Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros operavimo (toliau – Operavimo sutartis), pagal kurią statybos metu sukurtą 3 995 779,08 Eur (13 796 626 Lt) vertės ilgalaikį turtą perdavė valdyti ir naudoti Operatoriui 10 metų. Operavimo sutarties galiojimo laikotarpiu Operatorius pareiškėjai įsipareigojo mokėti fiksuotą administravimo mokestį (lygų vienam vidutiniam mėnesio bruto darbo užmokesčiui), skirtą pareiškėjos administracinėms išlaidoms padengti.
Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. į PVM atskaitą įtraukė 2 945 227,12 Lt pirkimo PVM už paslaugas, susijusias su Projekto „Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcija“ įgyvendinimu, ilgalaikio turto pasigaminimu ir krantinės Nr. 3 rekonstrukcijos projekto parengimu (MGK byla, b. l. 13-18).
Klaipėdos AVMI, įvertinusi visas mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Patikrinimo akte konstatavo, kad pareiškėja sukurtą turtą perdavė Operatoriui naudotis be atlygio, o ekonominės veiklos, suteikiančios teisę į PVM atskaitą pagal PVMĮ 58 straipsnį, nevykdė ir pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes neketina vykdyti. Klaipėdos AVMI Patikrinimo akte konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai įtraukė 2 945 227 Lt (852 997 Eur) pirkimo PVM į atskaitą ir minėta suma padidino deklaruotą grąžintiną PVM. Klaipėdos AVMI Patikrinimo aktu pareiškėjai papildomai apskaičiavo 852 997 Eur mokėtino PVM (MGK byla, b. l. 40-45).
Klaipėdos AVMI 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-44 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktu pareiškėjai papildomai apskaičiuotą 852 997 Eur PVM, papildomai priskaičiavo 307 259,07 Eur PVM delspinigių bei paskyrė 85 299 Eur PVM baudą (MGK byla, b. l. 29-32).
Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos AVMI 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-44 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, 2018 m. kovo 2 d. pateikė skundą VMI (MGK byla, b. l. 20-25).
Pareiškėja dėl VMI 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 69-54 pateikė skundą MGK (MGK byla, b. l. 1-10)
MGK 2018 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. S-120 (7-91/2018) patvirtino VMI 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą (MGK byla, b. l. 193-208).
Byloje nagrinėjamu atveju yra aktualios PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias įsigytų prekių ar paslaugų pirkimo PVM negali būti atskaitomas, jei šios prekės ar paslaugos neskirtos naudoti asmens PVM apmokestinamai veiklai (PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui vykdyti).
Pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies ir 62 straipsnio 1 dalies nuostatas įsigytų prekių ar paslaugų pirkimo PVM negali būti atskaitomas, jei šios prekės ar paslaugos buvo įsigytos vykdant ne PVM apmokestinamą veiklą.
Pagal PVMĮ 2 straipsnio 8 ir 38 dalių nuostatas valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių institucijų bei įstaigų, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitų viešųjų juridinių asmenų veikla, kurią vykdyti šiuos asmenis įpareigoja teisės aktai, paprastai (išskyrus išimtis numatytas 2 straipsnio 38 dalies 1-12 punktuose) nėra priskiriama ekonominei veiklai.
Byloje ginčo, jog pareiškėjos teisinis statusas yra viešoji įstaiga, t. y. pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), nėra.
Iš pareiškėjos įstatų turinio matyti, kad pagrindinis jos veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą, sukurti ir išsaugoti gerą pareiškėjos įvaizdį. Pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių pareiškėjos veiklos rūšys: poilsio organizavimas, kultūrinė ir sportinė veikla, sporto mokyklų ir klubų veikla, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, barai, valgyklos, sveikatingumo centrų veikla, viešbučiai, laivų, valčių nuoma ir kt. Taigi, pareiškėjos įstatuose nurodytas jos veiklos pobūdis leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja gali vykdyti PVM apmokestinamą veiklą.
Byloje nustatyta, kad su pareiškėja susijusi įmonė UAB „DOMMO Nerija“ pagal 2009 m. gegužės 20 d. nuomos sutartį Nr. DN-09/9 laikinai už mokestį neterminuotam laikotarpiui suteikė pareiškėjai nuomos teise valdyti ir naudoti susisiekimo komunikacijas – Klaipėdos jachtklubo krantines Nr. 1, 2, 3 bei su minėtu turtu susijusius inžinerinius tinklus/ statinius, esančius 4,3776 ha dydžio sklype adresu (duomenys neskelbtini), mokant 200 Lt plius PVM mėnesinį nuomos mokestį (MGK byla, b. l. 65-67).
Pareiškėja 2009– 2014 m. įgyvendino Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukcijos projektą (toliau – Projektas) pagal Valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“. Projekto įgyvendinimui pareiškėja su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūra 2010 m. balandžio 19 d. pasirašė Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-1.3-ŪM-01-V-01-016 (MGK byla, b. l. 46-60).
Pakeitimo susitarimu Nr. 6 Finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP3-1.3-ŪM-01-V-01-016 buvo pakeista 2014 m. lapkričio 26 d. ir papildyta 10.18 papunkčiu, pagal kurį projekto vykdytojas, t. y. pareiškėja Projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus po Projekto pabaigos ekonominei veiklai vykdyti negali naudoti Projekto įgyvendinimo metu sukurtų rezultatų. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad projekto įgyvendinimo metu sukurtai infrastruktūrai valdyti privatus investuotojas ar operatorius (-iai), galintis (-ys) vykdyti ūkinę komercinę veiklą finansavimo lėšomis sukurtoje infrastruktūroje, būtų atrinktas (-i) viešai ir skaidriai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, siekiant, kad Projektui nebūtų suteikta valstybės pagalba (MGK byla, b. l. 69).
Kaip matyti iš Projekto, jo tikslas – rekonstruoti jachtų ir mažųjų laivų uosto infrastruktūrą, siekiant sukurti šiuolaikišką buriavimo, poilsio ir turizmo traukos centrą (Projekto 5 punktas). Įgyvendindama Projektą pareiškėja įsigijo įvairias paslaugas būtinas, rekonstruoti jachtų ir mažųjų laivų uosto infrastruktūrą bei būtinosios aptarnavimo infrastruktūros ir tinklų įrengimui.
VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. į PVM atskaitą įtraukė paslaugų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, rekonstrukcijos metu ilgalaikio turto pasigaminimu ir krantinės Nr.3 rekonstrukcija, 2 945 227,12 Lt pirkimo PVM (MGK byla, b. l. 90, 91-120). Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu deklaravo 2 910 629 Lt pardavimo PVM, iš jų pagal PVMĮ 6 straipsnio nuostatas apskaičiuotą pasigaminto ilgalaikio turto 2 897 291 Lt pardavimo PVM, o į PVM atskaitą įtraukė 5 871 682 Lt pirkimo PVM, iš kurių 2 897 291 Lt sudaro su ilgalaikio turto pasigaminimu susijęs pirkimo PVM.
Projektas baigtas įgyvendinti 2014 m. gruodžio 12 d. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų reikalavimus yra įvykdžiusi. Pareiškėja su atrankos konkurso būdu atrinktu Operatoriumi 2015 m. balandžio 14 d. pasirašė Sutartį dėl Smiltynės jachtų uosto infrastruktūros operavimo ir perdavė Operatoriui valdyti nekilnojamąjį (krantines Nr. 1 ir Nr. 2, kiemo, ir krantinių aikšteles, vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, spaudiminės kanalizacijos tinklus) ir kilnojamąjį (elektros, apšvietimo, nuotekų išsiurbimo tinklus, pontonų sistemas, švartavimo bujas ir stulpelius, geriamojo vandens hidrantą ir kt.) turtą. Remiantis šios sutarties 2.2 papunkčiu pagrindinis šios sutarties tikslas yra užtikrinti efektyvų viešųjų interesų tenkinimą, teikiant kokybiškas paslaugas. Operavimo sutartyje numatyta, kad Operatorius mokės pareiškėjai fiksuotą administravimo mokestį, kurio dydis lygus vienam vidutiniam mėnesio bruto darbo užmokesčiui plius PVM bei atlygins sumokėtus mokesčius, susijusius su perduotu turtu. Šios sutarties 13.3 papunktyje nurodyta, kad fiksuotas administravimo mokestis skirtas VŠĮ „Klaipėdos jachtklubas“ administracinėms išlaidoms padengti. Sutartis pasirašyta ir galioja 10 metų (MGK byla, b. l. 70-77).
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. už 119 492,34 Lt, iš jų 20 739 Lt PVM, įsigijo Smiltynės jachtų uosto krantinės Nr. 3 rekonstrukcijos techninį projektą. Pareiškėja 20 739 Lt įtraukė į 2014 m. liepos mėn. PVM atskaitą.
Pareiškėja teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja ketina įgyvendinti krantinės Nr. 3 rekonstrukcijos techninį projektą ir atlikti krantinės Nr.3 rekonstrukciją.
PVMĮ 3 straipsnyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t, y. veikdamas kaip toks. Pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai – PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Šia nuostata, be kita ko, yra įgyvendinamas PVM direktyvos 168 straipsnio a punktas, nustatantis, kad „jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje <...> teisę į PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti <...> mokėtiną ar sumokėtą PVM <...> už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo“.
Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką tam, kad PVM mokėtojas turėtų teisę į PVM atskaitą įtraukti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, tarp tų prekių ar paslaugų pirkimo ir vieno ar kelių pardavimo sandorių, dėl kurių įgyjama teisė į PVM atskaitą, yra būtinas tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys (ESTT, C-98/98 Midland Bank). Teisė atskaityti prekių ar paslaugų pirkimo PVM atsiranda su sąlyga, kad jų įsigijimo išlaidos sudaro apmokestinamųjų pardavimo sandorių, kurie suteikia teisę į atskaitą, kainą (ESTT, C-16/00 Cibo Participations). Tačiau teisė į PVM atskaitą gali būti suteikiama ir kai tokio tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp minėtų sandorių nėra, bet PVM mokėtojas atskaito sumas, kurios jam išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos kaip PVM už jam patiektas prekes arba suteiktas paslaugas tiek, kiek šias paslaugas PVM mokėtojas naudoja savo apmokestinamiems sandoriams (C-371/07). Tik tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo naudoja prekę apmokestinamiesiems sandoriams, jis gali atskaityti už šią prekę sumokėtą ar mokėtiną PVM (C-291 /92).
Taigi tam, kad PVM mokėtojui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą, yra būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A438-1547/2012).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė įstatuose numatytos ekonominės veiklos, o PVM apmokestinamas pajamas gavo už reklamos paslaugas, perparduodamos elektros energijos dalį. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir gautų pajamų pobūdį, daro išvadą, kad tarp paslaugų pirkimo Projekto įgyvendinimui ir VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ pardavimo sandorių nėra tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio, o išlaidos, patirtos Projekto įgyvendinimo metu, nėra sudedamoji apmokestinamų pardavimo operacijų, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, kainos dalis.
Operatorius atlieka pareiškėjos perduoto turto eksploatavimą ir jo priežiūrą, o investicijos, t. y. dušų, tualeto, skalbyklos, uosto budėtojo patalpos įrengimas, atliktos į UAB „DOMMO Nerija“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Todėl tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja ilgalaikį turtą Operatoriui perdavė valdyti be atlygio ir toks perdavimas nelaikomas PVM objektu – paslaugų teikimu už atlygį.
Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja Projekto įgyvendinimo metu pasigaminto turto savo ekonominėje veikloje nenaudoja ir nepateikė įrodymų, kad jis bus naudojamas ateityje. Pareiškėja Projekto įgyvendinimo metu sukurtą turtą Operatoriui perdavė naudotis be jokio atlygio, už simbolinį administravimo mokestį, kuris pagal savo pobūdį negali būti laikomas turinčiu tiesioginį ar nedelsiant atsirandantį ryšį tarp Projekto įgyvendinimui skirtų paslaugų pirkimo ir pareiškėjos pardavimo sandorių, o išlaidos, patirtos Projekto įgyvendinimo metu, nėra sudedamoji apmokestinamų pardavimo operacijų, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, kainos dalis.
Kaip matyti iš Patikrinimo akto, pareiškėjos kapitalas 17 377 Eur sudarytas iš 12 dalininkų dalių po 1 448 Eur, iš kurių 6 dalis turi Klaipėdos miesto savivaldybė (įm. Kodas 188710823), o kitas 6 dalis – UAB „DOMMO Nerija“ (įm. Kodas 300516742). Taigi, pareiškėja, teikdama paraišką Projektui įgyvendinti, atitiko VP3-1.3-UM-01-V priemonės „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr.4-415 (2012 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 4-963 redakcija) (toliau – Aprašas), 13 punkto reikalavimus. Pagal Aprašo 13 punktą tinkami pareiškėjai – valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, viešieji juridiniai asmenys, kurių nors vienas dalyvis yra valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. redakcija Nr. XII-802 redakcija) 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ pagal su Operatoriumi pasirašytą sutartį Operatoriui rekonstruotą turtą valdyti perdavė 10 metų, o ne 5 metų laikotarpiui, kai numatyta Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.18 papunktyje. Su tokiu laikotarpiu sutiko VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ dalininkai, taip pat ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Nors pareiškėjos tikslas – tenkinti visuomenės viešuosius poreikius, tačiau su visuomenės poreikių tenkinimu susijusios veiklos pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji vykdo ar ketina tokią veiklą vykdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Projekto metu pasigamintas turtas Operatoriui perduotas valdyti neatlygintinai. Turtas naudojamas trečiųjų asmenų ekonominėje veikloje pajamų uždirbimui.
Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“ 2019 m. liepos 8 d. pasirašė VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ dalininko teisių pirkimo pardavimo sutartį, kuria Klaipėdos miesto savivaldybė pardavė viešosios įstaigos „Klaipėdos jachtklubas“ dalininko teises UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“ (el. byla I tomas, b. l. ).
VŠĮ „Klaipėdos jachtklubas“ dalininkai, t. y. UAB „DOMMO Nerija“ ir UAB „Smiltynės jachtų uosto operatorius“ 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pavedė VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ vadovui iki 2019 m. rugsėjo 10 dienos pateikti viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai prašymą leisti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. priimti sprendimą dėl pritarimo reorganizavimo sąlygų parengimui, kurių pagrindu būtų vykdomas VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ reorganizavimas, prijungiant ją prie Operatoriaus (pertvarkyto iš uždarosios akcinės bendrovės į viešąją įstaigą), kuris šiuo metu savo veikloje naudoja įgyvendinant Projektą sukurtą turtą; iki 2019 m. spalio 31 d. paskelbti parengtas reorganizavimo sąlygas; iki 2020 m. sausio 31 d. užbaigti reorganizavimą (el. byla, I tomas, b. l. ).
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ ekonominės apmokestinamosios veiklos nevykdo ir neplanuoja vykdyti. VŠĮ „Klaipėdos jachtklubas“ dalininkų pasikeitimas nesuteikia pareiškėjai teisės į PVM atskaitą, o ketinimas reorganizuoti VšĮ „Klaipėdos jachtklubas“ ir reorganizavimo sąlygos tik patvirtina, kad Projekto įgyvendinimo metu sukurtu turtu naudojasi ir naudotis ateityje siekia ne pareiškėja, o tretieji asmenys.
Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiosios ir bendrosios sąlygos, t. y., kad Projekto įgyvendinimo metu sukurtu turtu negalės naudotis ir vykdyti PVM apmokestinamosios veiklos, pareiškėjai buvo žinomos.
Teismas, atsižvelgdamas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies nuostatą paslaugų, susijusių su Projekto įgyvendinimo metu pasigamintu turtu ir numatomu pasigaminti ateityje, pirkimo PVM atskaita negalima, todėl mokesčių administratorius pagrįstai už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai papildomai priskaičiavo 2 945 227 Lt (852 996,69 Eur) PVM.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai, atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuotas įstatymo pažeidimas, vadovaujantis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vietos mokesčių administratorius apskaičiavo PVM delspinigius.
Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą mokestį. MAĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos.
Kaip matyti iš vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, apskaičiuojant PVM delspinigius buvo atsižvelgta į tai, kad už 2011 m. sausio–balandžio mėn. laikotarpį pareiškėja deklaravo grąžintiną 948 818 Lt PVM ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis 2011 m. birželio 1 d. apskaityta tokio pat dydžio permoka, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 26 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. PVM delspinigių dėl nepagrįstai į atskaitą už 2011 m. sausio–balandžio mėn. įtraukto 948 405 Lt pirkimo PVM neapskaičiavo. Tačiau, pagal MAIS duomenis nuo patikrinimo metu papildomai priskaičiuoto 852 996,69 Eur PVM už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. apskaičiuota 512 098,44 Eur PVM delspinigių. Tačiau, kadangi apskaičiuotų delspinigių suma sudarė 60 proc. papildomai priskaičiuotos 852 996,69 Eur PVM sumos, vadovaudamasis MAĮ 100 straipsniu ir 8 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, vietos mokesčių administratorius atleido pareiškėją nuo 40 proc., t. y. 204 839,37 Eur, apskaičiuotų PVM delspinigių. Tuo būdu, įstaigai priskaičiuota 307 259,07 Eur (512098,44 Eur- 204839,37 Eur) PVM delspinigių.
PVMĮ 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. PVMĮ 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Patikrinimo akte pažymėta, kad įstaigos vadovas geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, vietos mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjai paskyrė 10 proc. papildomai priskaičiuoto mokesčio dydžio, t. y. 85 299 Eur, baudą.
Pareiškėja paskirtos baudos ir jai priskaičiuotų delspinigių dydžio neginčija, jų teisingumu ir pagrįstumu teismas taip pat neabejoja.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, panaikinti MGK 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. S-120(7-91/2018), VMI 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 69-54 ir Klaipėdos AVMI 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-44 remiantis skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Kadangi mokesčių administratorius tinkamai atliko mokestinį patikrinimą, pagrįstai pareiškėjai priskaičiavo papildomai mokėtinus mokesčius ir su jais susijusias sumas, taip pat nėra pagrindo įpareigoti mokesčių administratorių atlikti pakartotinį VŠĮ „Klaipėdos jachtklubas“ patikrinimą ir iš naujo įvertinti jo veiklą. Pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Klaipėdos jachtklubas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.